Maskuotės pasekmės
Romas BACEVIČIUS
Birželio 7 dieną Prezidentės spaudos tarnyba paskelbė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti Europos Tarybos (kitaip vadinamą Stambulo) konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Pasak Prezidentės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai tai esą parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o mūsų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti. Prezidentė pabrėžia, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais. Konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose. Prezidentūros pranešime sakoma, kad Lietuvoje pernai buvo užregistruota net 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėta 13 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys. Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Ją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų ir mūsų kaimynės Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija. Tačiau Prezidentė neužsimena, o ir mažai kas rašo, kad dalis konvenciją ratifikavusių šalių (ypač kaimyninė Lenkija, tai padariusi valdant liberalui Donaldui Tuskui) siekia kuo greičiau tą ratifikavimą atšaukti. Pastaruoju metu Bulgarijos ir Slovakijos premjerai padarė pareiškimus apie atsisakymą ratifikuoti konvenciją, Kroatijoje ir Vengrijoje ratifikavimo klausimo svarstymas atidėtas, aštrios diskusijos vyksta ir Latvijoje. Stambulo konvencijos dar nėra ratifikavusios 18 ją pasirašiusių Europos Tarybos (ET) narių, tarp kurių yra ir Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Airija, Islandija, Graikija bei Čekija.
|