2018 m. liepos 5 d.
Nr. 27 (2294)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


XXI Amžius


Kronika

Svajonė turėti savo bažnyčią išsipildė po 100 metų

Romas BACEVIČIUS

Vysk. Rimantas Norvila šventais
aliejais patepė stalą
Redos BRAZYTĖS nuotraukos

Dvasininkai ir valdžios atstovai
po Šv. Petro Išvadavimo
bažnyčios pašventinimo iškilmių

Vysk. Rimantas Norvila
atlieka smilkinimo apeigas
Šv. Petro Išvadavimo bažnyčioje

Popiežiaus palaiminimą klebonas
prel. Juozas Pečiukonis įteikia
bažnyčią suprojektavusiam
architektui Arūnui Lukoševičiui
ir architektui-dizaineriui
Valentinui Medeliui

Dail. Liudas Pocius džiaugėsi,
kad jo tapyti paveikslai puoš bažnyčią

Igliškėlių moterų dainos

Vyskupai ir kunigai eina į Šv. Petro
Išvadavimo bažnyčios šventinimo iškilmes

Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios vidus

Vysk. Arūnas Poniškaitis
atlieka apšlakstymo apeigas
Šv. Petro Išvadavimo bažnyčioje

Klebonas prel. Juozas Pečiukonis
pasirašo konsekracijos aktą

Parapijiečiai Šv. Petro Išvadavimo
bažnyčios šventinimo dieną

Parapijos pastoracinės tarybos
vardu klebonui prel. Juozui Pečiukoniui
dėkojo Valdas Vasiliauskas ir Lilijana
Isodienė ir uždėjo simbolinį ženklą –
bažnyčios pabaigtuvių ąžuolo vainiką

Parapijiečiai ir svečiai
po Šv. Petro Išvadavimo
bažnyčios šventinimo iškilimių

Klebonas prel. Juozas Pečiukonis
pagerbtas ąžuolo vainiku

Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia

PATILČIAI. Minėdami Lietuvos atkūrimo 100-metį šios Marijampolės rajone esančios gyvenvietės žmonės paskutinį birželio šeštadienį džiaugėsi nepaprasta švente – savo tėvų, senelių ir prosenelių vilties ir pradėto darbo išsipildymu, naujos mūrinės Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios pašventinimo iškilmėmis. Beveik 100 metų reikėjo laukti, kol tarp Marijampolės ir Igliaukos įsikūrusios parapijos žmonės, norėdami melstis savo maldos namuose, už savo lėšas pasistatė laikiną medinę bažnytėlę. Pirmasis parapijos klebonas kun. Juozas Danielius (1885 08 22–1909 03 28–1968 10 07) pasirūpino pastatyti kleboniją ir ūkio trobesius. Nutarus statyti ne vėjo perpučiamą laikiną, o mūrinę bažnyčią, vėlesni klebonai jau pirko medžiagas ir ruošėsi statyboms. Tačiau atėjęs karas sunaikino nusipirktas medžiagas, o paskui atėjusi kita nelaimė – okupacija – ilgam užgesino viltis pasistatyti savo bažnyčią. Bet tikintieji vis tebesimeldė laikinojoje bažnyčioje, paskutinis čia gyvenęs klebonas buvo 1956 metais iš tremties Sibire paleistas į laisvę ir paskirtas Patilčių klebonu kun. Albinas Deltuva (1917 09 26–1940 06 15–1999 06 12). Vėliau parapiją aptarnaudavo Igliaukos klebonai, o nuo 2005 metų – Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos vikaras kun. Egidijus Juravičius. Jis ėmė rinkti parapijiečių aukas naujoms bažnyčios durims. 2005 metais parapijai vadovauti paskirtas Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos klebonas prel. Juozas Pečiukonis jau ruošėsi tas naujas duris įdėti, bet meistrai pamatė, kad nėra prie ko jų tvirtinti – medis supuvęs, bažnyčia įsmukusi į žemę. Taigi nors būta minčių laikiną medinę bažnyčią paremontuoti ir atnaujinti, tačiau atidžiau ištyrus jos būklę įsitikinta, kad ji yra avarinė, todėl melstis čia pavojinga. Pasitarus su parapijiečiais nuspręsta imtis statyti naują bažnyčią, o kol vyks jos statyba, melstis klebonijos pastate. Senąją laikiną bažnyčią nugriovus, prasidėjo naujosios statyba, 2009 m. birželio 24 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino jos kertinį akmenį.

Kaip po devynerių metų jau bažnyčios šventinimo iškilmėse sakė Vilkaviškio vyskupas, džiaugtis yra ypatinga priežastis, nes tokia šventė sustiprina tikėjimą, suartina su Viešpačiu, padeda geriau suprasti Dievo buvimo reikšmę, kviečia permąstyti, kiek mums svarbus, tvirtas yra tikėjimas ir ką jis kiekvienam reiškia. Vyskupas priminė istoriją, sakydamas, kad jau prieš 100 metų šio krašto žmonės norėjo turėti savo parapiją, pasistatyti bažnyčią, kad nereiktų vykti į Igliauką ar Marijampolę, kad Viešpats būtų arčiau. Taigi, pasak vysk. R. Norvilos, švęsdami Lietuvos valstybės 100-metį iš naujo atrandame tų laikų žmonių gyvybingumą, žavimės jų sutelktomis pastangomis, viltingu požiūriu į ateitį. „Tą patį galime pasakyti ir apie valstybės ir šios parapijos kūrimą, – sakė vysk. R. Norvila. – Tuomet buvo didelis žmonių entuziazmas, o svarbiausia jo atrama – tikėjimas į Dievą ir amžinąjį gyvenimą, krikščioniškos vertybės“. Tai, pasak vyskupo, – svarbus Lietuvos 100-mečio aidas, atsiliepiantis šiandien ir galintis mus padrąsinti, pastiprinti, gaivinti, paskatinti su nauju ryžtingumu žvelgti į mūsų valstybės ateitį. Vyskupas kvietė džiaugtis naujais maldos namais ir juos puoselėti.

Į Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios pašventinimo iškilmes, be vyskupijos ordinaro, atvyko vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC ir Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vysk. Arūnas Poniškaitis, daugiau kaip 20 Vilkaviškio ir Telšių bei Kauno arkivyskupijos kunigų bei svečias iš Lenkijos. Prieš šv. Mišias klebonas prel. J. Pečiukonis susirinkusiesiems pranešė, kad bažnyčią suprojektavo architektas Arūnas Lukoševičius, interjerą kūrė architektas-dizaineris Valentinas Medelis, o pagrindinius Šv. Roko ir Šv. Jono paveikslus nutapė dailininkas Liudas Pocius. Kryžiaus kelio stotys padarytos Lenkijoje, šv. Jono Pauliaus II tėviškėje Vadovicuose, suolai – Suvalkuose. Maldos namai pastatyti už parapijiečių, geradarių ir Marijampolės savivaldybės aukas.

Vysk. R. Norvila šventais aliejais patepė stalą, prie kurio bus aukojamos šv. Mišios, vyskupai J. Žemaitis ir A. Poniškaitis aliejais patepė šonuose esančius kryžius, buvo atliktos kitos šventinimo ir smilkymo apeigos. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavęs vysk. R. Norvila homilijoje sakė, kad šioje vietoje ypač artimai galima sutikti Dievą čia pasiliekančiame Švč. Sakramente, čia bus skelbiamas mus mokantis Dievo žodis, krikštijama, laidojama, tuokiama, meldžiamasi džiaugsmo ir išbandymų valandomis. „Šie namai tampa dangaus karalystės prieangiu ir ypatinga bendravimo su Viešpačiu vieta, – sakė vysk. R. Norvila. – Linkiu nepamiršti, kad Viešpats, jūsų gyvenimo pamatas, čia yra visada, todėl raskite šiuose maldos namuose svarbiausią savo gyvenimo atramą. Tebūna Dievas, tikėjimas ir viltis mūsų gyvenimo pamatu“. Pasak vyskupo, bažnyčioje mūsų atpirkėjas Jėzus Kristus su visais pasilieka dėl mūsų gyvenimo ir išganymo, todėl tikėkime ir gyvenkime priimdami Viešpaties pamokymus. Vyskupas dėkojo visiems, prisidėjusiems statybos darbuose, o ypač klebonui prel. J. Pečiukoniui, mokėjusiam visus bendradarbius sutelkti šiam bendram darbui. „Be prelato uolumo, nuolatinių, išmintimi sustiprintų pastangų turbūt šios šventės ir viso šimtmečio Patilčių parapijiečių lūkesčio turėti šiuos tvirtus namus nebūtų buvę, – sakė vysk. R. Norvila. – Linkiu šiuos Dievo namus priimti kaip savus ir drauge kaip dovaną, kurią kurdami prisidėjote. Su dėkingumu priimkite daugybės žmonių triūsą ir aukas, nes vieniems parapijiečiams būtų buvę per sunku bažnyčią pasistatyti. Kai susitelkia daug žmonių, regime stebuklus, supraskime jų vertę. Supraskime, kad susitelkę gyvenime galime daug pasiekti, būkime vieni kitiems geresni, tada daug dalykų nuveiksime“.

Visų Šventųjų litanijos giedojimui drauge su Virginijos Junevičienės vadovaujamu parapijos choru vadovavo g. kan. Kęstutis Vosylius.

Po šv. Mišių vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius perskaitė sąrašą visų, labiausiai prisidėjusių statant Patilčių bažnyčią. Jiems įteikti popiežiaus Pranciškaus apaštaliniai palaiminimai. Juos gavo Marijampolės savivaldybės administracija (atsiėmė merė Irena Lunskienė), arch. A. Lukoševičius, arch. V. Medelis, dail. L. Pocius, įmonės „Niša“, „Kalstata“, „Sumeda“ „Alga“ bei Dalytė ir Arvydas Isodai. Gal ir daugoka Popiežiaus palaiminimų, bet visai nenuostabu, nes šiemet jis lankysis Lietuvoje.

Vyskupai, kunigai, bažnyčios projekto autoriai, statytojai ir rėmėjai pasirašė konsekracijos aktą.

Parapijos pastoracinės tarybos vardu prel. J. Pečiukoniui, ne tik klebonui, bet ir statybų ekspertui, dėkojo Valdas Vasiliauskas ir Lilijana Isodienė. Jie klebonui uždėjo simbolinį ženklą – bažnyčios statybos pabaigtuvių ąžuolo vainiką.

Kleboną ir parapijiečius sveikino Marijampolės savivaldybės merė I. Lunskienė ir pavaduotojas Povilas Isoda, Marijampolės seniūnas Juozas Milius.

Bažnyčios projekto autorius arch. A. Lukoševičius dėkojo klebonui už pareikštą pasitikėjimą. „Kiekvieno architekto svajonė – suprojektuoti bažnyčią, – sakė Patilčių bažnyčios projekto autorius. – Dėkoju visiems, kas padėjo įgyvendinti šią svajonę“.

Dail. L. Pocius irgi džiaugėsi, kad jo tapyti paveikslai puoš bažnyčią nuolat, o ne, kaip dažnai dailininkams būna, vien parodose. „Man tai buvo didelė atsakomybė“, – sakė projekto autorius.

Kunigų vardu kalbėjęs kun. dr. Algirdas Petras Kanapka prel. J. Pečiukoniui sakė, kad jo indėlis statant šiuos maldos namus būtų visiems tikėjimo pavyzdys, ir linkėjo, kad visi liudytume tikėjimą darbais.

Pasibaigus iškilmėms bažnyčioje šventė persikėlė į šventorių. Čia dainavo Igliškėlių moterų ansamblis, koncertavo kapela „Vėl gegužio žiedai“. O žmonės, klausydamiesi koncerto, vaišinosi rėmėjų kava, ledais, bandelėmis, sumuštiniais ir dešrelėmis. Graži buvo šventė Patilčiuose, tikra dovana Lietuvos 100-mečiui.

Marijampolės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija