Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kauno arkivyskupija turės vyskupą augziliarą

Popiežius Pranciškus liepos 2 dieną Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru paskyrė mons. dr. Algirdą Jurevičių, Kaišiadorių vyskupijos generalinį vikarą. Jis gimė Vievyje, Kaišiadorių vyskupijoje, 1972 m. kovo 24 d. 1996 m. gruodžio 26 d. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis suteikė kunigystės šventimus ir paskyrė Kaišiadorių parapijos vikaru. Tais pačiais metais skiriamas Aukštadvario bei Vytautavos parapijų administratoriumi. 2000–2004 metais studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino. Nuo 2004 m. – Kaišiadorių vyskupo generalvikaras.

Jėzus – dailidė ir Dievas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Dievo Sūnus, gyvendamas Nazarete, ėmėsi dailidės amato (apie tai byloja šio sekmadienio Evangelija; žr. Mk 6, 3), pagerbė visų profesijų darbuotojus. Nuo šiol net mažiausias darbas, jei jis atliekamas, kad būtų pagarbintas Dievas, Jo akyse yra vienas vertingiausių užsiėmimų. Kuo kilnesnės asmens atliekamų darbų intencijos, tuo didesnė jo dvasinė branda. Dievui patinka, kai Jo mylimas kūrinys – žmogus - pirmiausia (nesvarbu, kuo ketintų užsiimti), prieš pradėdamas veikti, savo širdį pakelia į Jį ir sako: „Viską skiriu didesnei Tavo garbei!“ Dievas juo džiaugiasi, nes jis nors trumpu maldos atodūsiu (pirmiausia malonės dėka), savo laisvos valios pastangomis, atsiribodamas nuo visų žemiškų rūpesčių traukos liudija, kad nėra nemąstantis gyvūnas, kuris yra absoliučiai pavaldus visuotiniam gamtos jėgų veikimui, bet jo pašaukimas pranoksta visus kitus – leisti Švč. Trejybei, kad jo gyvenimo kelias taptų Jos Gyvenimo dalimi, ir jis kaskart panašėtų ne tik į angelus, bet į Ją pačią.  

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuva turi įvertinti išeivijos darbą

Edvardas ŠIUGŽDA

Knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ iniciatorė Marija Remienė ir autorius prof. Juozas Skirius Algio VAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Birželio mėnesį Lietuvoje buvo pristatoma istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Juozo Skiriaus parašyta monumentali knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“. Knygą inicijavo ir jos leidybą koordinavo JAV lietuvių kultūrininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, daugelio kultūrinių iniciatyvų JAV sumanytoja ir vykdytoja Marija Remienė, vadovaujanti „Draugo“ fondui, kuris remia nuo 1909 metų iki šiol leidžiamo laikraščio „Draugas“ leidybą. Ji yra paaukojusi 60000 dolerių gimtųjų Musninkų bažnyčiai atnaujinti, pastačiusi arkangelo Mykolo statulą, savo lėšomis remia kelias mokyklas ir Lietuvoje leidžiamą katalikišką spaudą. 2010 metais M. Remienei Lietuvoje buvo paskirta prestižinė Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, 2002 metais ji apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Kaune vyko šimtmečio Dainų šventės pradžia 

Modesto Patašiaus („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje vyko Dainų diena. Tai – šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos...“ pradžia, taip pagerbiant Kauną, kuriame 1924 metais pirmą kartą surengta Dainų diena. Pasirodė moterų, vyrų, moksleivių chorai. Buvo atliekami legendiniai kūriniai – „Kur bėga Šešupė“ (Česlovo Sasnausko muzika, Maironio žodžiai), „Lietuviais esame mes gimę“ (Stasio Šimkaus muzika, Jurgio Zauerveino žodžiai), „Kur giria žaliuoja“ (Juozo Gudavičiaus muzika, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio žodžiai), „Dieve, laimink Lietuvą“ (Gintauto Abariaus muzika, Gintaro Zdebskio žodžiai, Leonido Abario aranžuotė), Tautiška giesmė (Vinco Kudirkos muzika ir žodžiai).

Dainų dienos Kaune meno vadovė – Danguolė Beinarytė, režisierė – Viktorija Streiča, vadovas – Albinas Vilčinskas.

Popiežių, šv. Bernadetos ir katalonų keliais

Stasė Eitavičienė

Kryžiaus kelias įveiktas

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos tikintieji kasmet išvyksta bent į vieną piligriminę kelionę po užsienio šalis. Didžioji grupės dalis – pastovūs keliautojai, bet kaskart prisideda ir naujų, iš pažįstamų, sužinojusių apie tokių kelionių naudą ir kūnui, ir sielai. Nesikeičia tik šių kelionių sumanytojas ir organizatorius – kunigas Ernestas Želvys. Lengvai bendraujantis, su humoru žvelgiantis į pasitaikančius nesklandumus, pavargęs, bet jau svajojantis ir visus kviečiantis į naują kelionę – toks yra šis mūsų bažnyčios vikaras. Šį kartą 32 žmonių grupė kartu su kunigu keliavo po Pietų Prancūziją, aplankė stebuklais garsėjantį, kelis milijonus tikinčiųjų per metus pritraukiantį Lurdą, susipažino su lietuvių pamėgta Katalonijos sostine Barselona.

Kelionė į Trakus

Endriejavo ir Judrėnų parapijiečiai Trakų Švč. Mergelės Apsilankymo Bazilikoje su vyskupais Kęstučiu Kėvalu ir Dariumi Trijoniu, centre – klebonas kun. Stasys Šlepavičius

2018-ieji paskelbti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metais. Birželio 20 dieną Žemaitijos kunigai buvo sukviesti į nuostabią Trakų Švč. Mergelės Apsilankymo Baziliką. Dalyvavo apie 50 kunigų ir du vyskupai. Gargždų dekanato Endriejavo parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius į piligriminę kelionę kartu pakvietė ir būrį parapijiečių iš Endriejavo ir Judrėnų parapijų. Jiems ši kelionė padarė neišdildomą įspūdį. Po šv. Mišių šventovėje mus šiltai priėmė vyskupai Kęstutis Kėvalas ir Darius Trijonis.

Po visų iškilmių grįždami namo, užsukome į Kauną, aplankėme Kristaus Prisikėlimo Baziliką, iš jos bokšto apžvelgėme Kauno panoramą, pasidžiaugėme pagražėjusia ir atjaunėjusia buvusia laikinąja sostine.

Visų piligriminės kelionės dalyvių vardu nuoširdžiai dėkojame klebonui kun. S. Šlepavičiui už šią nuostabią mums dovanotą šventę.

Malda ir tikėjimas kuria bendruomenę

Šilališkiai maldininkai su kunigu Vaidu Lenkijoje

Ilgesys – žmogiška savybė. Kartais jo daug, bet šį kartą jo buvo tiek, kiek reikia, ir jis buvo kolektyvinis. Ir dar svarbu pridurti – ilgesys avansu. Buvo gaila išsiskirti grupelei, kuri kiekvieną pirmadienį rinkdavosi Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios parapijos namuose. Ten pirmadienio vakarais būdavo mūsų didysis „Mažasis“ kambarėlis (pagal ,,Eik į savo kambarėlį“ Mt 6, 6). Mes ten melsdavomės, dalindavomės širdingomis mintimis apie tai, ką sužinojome per savaitę studijuodami „Kambarėlio“ pateiktą medžiagą, ką mums kalbėjo, ką pasakė Viešpats Šventajame Rašte, kaip visa tai atsiliepė ar atsiliepia mūsų gyvenimuose. Nuoširdžių mūsų vadovų sesės Darutės ir kunigo Vaido vedami sėkmingai yrėmės per dvasines pratybas kasdieniame gyvenime, atradome savyje paslėptų klodų, kuriuos atvėrėme ne tik sau, bet ir grupelės draugams. Tai štai ko mes iš anksto ilgėjomės. Grupelė baigė Dvasinių pratybų kasdieniniame gyvenime studijas, ir mūsų pirmadieniai baigėsi. Kas toliau? Kaip mums trūks tų vakarų, kai save drausmindamas turi rasti laiko tai dienai skirtą dvasinę medžiagą perskaityti, šia tema mąstyti, skaityti siūlomas Šv. Rašto ištraukas, pasiruošti apie visa tai kalbėti grupelėje, tiesiog namuose „eiti“ į savąjį „Mažąjį“ kambarėlį. Tai – nuostabi patirtis.

Tarp Buožėnų ir Pasruojos

Švč. Jėzaus Širdies atlaiduose apsilankęs Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas miestelio aikštėje prie varpo

GADŪNAVAS. Nedaug didelių Lietuvos miestų gali pasididžiuoti šventę 765-ąjį gimtadienį, o Gadūnavas gali. Būtent 765 metai prabėgo nuo pirmojo jo paminėjimo Kuršo aktuose, kai 1253 metais įvyko dar neužkariauto pietinio Kuršo dalybos tarp Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Henricho. Lyg varpo dūžiai skamba žodžiai „Duzone“, „Degeniai“, „Gadonavas“, „Gadūnavas“. Tai – kuršių Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp Buožėnų piliakalnio ir Pasruojos (Panų kalno) alkakalnio.

2014 metais prezidentės Dalios Grybauskaitės patvirtintame Gadūnavo herbe – varpas mėlyname fone su dviem liepsnelėmis, simbolizuojančiomis senuosius Degenius ir čia gamintą potašą, itin vertintą senovės romėnų, bei dervą. O varpas simbolizuoja gandą, jis skleidžia geras ir blogas žinias, kviečia miestelėnų susibūrimui ir maldai. Todėl ir savo 765-ąjį gimtadienį Gadūnavo papijos žmonės įamžino pakabindami miestelio aikštėje varpą ir iškilmingai švęsdami Švč. Jėzaus Širdies atlaidus, kuriuose šv. Mišias aukojo mons. Rimantas Gudlinkis, o pamokslą ir sveikinimo kalbą pasakė Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Švęsdami jubiliejų, gadūnaviškiai rinko miestelio garbės pilietį. Juo tapo Zofija Lingienė. Pagerbti prisidėjusieji prie mietelio tvarkymo ir gražinimo. Žmonės klausėsi Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkės Janinos Bucevičės pranešimo apie Gadūnavo raidą ir kaitą, linksminosi šventiniame Buožėnų kultūros namų saviveiklininkų ir grupės „Žemaitukai“ iš Plungės koncerte. Gausiai susirinkusius į šventę žmones pasveikino seniūnė Inesa Kęsminienė, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono meras Petras Kuizinas, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas.

Vilniaus arkivyskupijoje

Švenčionių dekanate

Paminėjo bažnyčios 120 metų sukaktį, kryžiumi įamžino joje dirbusius klebonus

Birželio 30 dienos 17 valandos šv. Mišias koncelebravę kunigai

ŠVENČIONYS. Birželio 30 dieną 17 val. Visų Šventųjų  bažnyčios šventoriuje valstybės vėliavos pakėlimu prasidėjo dabartinės Švenčionių bažnyčios 120 metų sukakties šventė. Šv. Mišias aukojo trys buvę šios parapijos klebonai: kun. Marijonas Savickas (Mielagėnai), kun. Vidmantas Rudokas (Visaginas) ir kun. Vidas Smagurauskas (Ignalina). Kartu su jais meldėsi ir Švenčionių dekanato kunigai: Aldas Čeponis (Strūnaitis), Deimantas Braziulis (Pabradė), Raimundas Macidulskas (Švenčionėliai), iš Švenčionių kilęs kun. Jonas Bučelis (Užpaliai), kun. Daniel Narkun (Pabradė) ir kun. Antanas Domeikis (Tverečius) ir šios parapijos kunigai Medardas Čeponis ir Marijan Apriško. Šv. Mišių koncelebrai vadovavo Ignalinos klebonas ir dekanas kun. V. Smagurauskas, o pamokslą sakė ir įžvalgomis pasidalino kun. V. Rudokas. Šv. Mišiose prisiminti 19 buvusių klebonų, kurie darbavosi šioje bažnyčioje nuo 1898 iki 1993 metų.

Unikali gegužinės pabaigtuvių šventė

Grupė giedotojų šventės „Giesmės ir dainos Švč. Mergelei Marijai“ dalyvių. Dešinėje stovi renginio organizatorius Gediminas Andrašiūnas

KIRNAIČIAI. Kaimo klėtyje gegužės 28-ąją nuskambėjo aštuonioliktoji gegužinės pabaigtuvių, respublikinė kaimo giedotojų šventė „Giesmės ir dainos Švč. Mergelei Marijai“. Aštuonioliktus metus viena unikaliausių Lietuvoje švenčių Kirnaičiuose vyksta kultūros darbuotojo, folkloro ansamblio „Klėčia“ vadovo Gedimino Andrašiūno dėka. Šiemet šventėje dalyvavo 14 kolektyvų iš visos Lietuvos: Šakių, Panevėžio, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Prienų ir Joniškio rajonų. Renginio dalyviai nuo ryto rinkosi į šv. Mišias Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, po jų prasidėjo į Kirnaičius suvažiavusių kolektyvų pasirodymai.

Į šventę atvyko Seimo narys Vitalijus Gailius, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Erika Šivickaitė, Kirnaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Ladukas. Jie sveikino šventės dalyvius, renginio organizatoriui G. Andrašiūnui dėkojo už puoselėjamas lietuvių kultūros tradicijas, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą.