„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2017 m. gruodžio 8 d., Nr. 2 (63)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Palaimintųjų pėdsakais

Kankinystė – didvyriškas pavyzdys

Lapkričio 4-ąją Indijoje, Indoro mieste, palaimintąja paskelbta sesuo Rani Marija Vatalil (Rani Maria Vattalil, 1954–1995), pranciškonių Šv. Klaros seserų vienuolijos narė. Sesuo Rani Marija gimė Keraloje, septynis vaikus auginusioje šeimoje. Būdama septyniolikos įstojo į Šv. Klaros seserų vienuolyną. Ji pasišventė katechezei, užsiėmė edukacija ir apaštalavo keliaudama po skirtingas vietoves, buvo ryžtinga kovotoja už socialinį teisingumą.

Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) apie sesers kankinystę sako taip: „Sesuo Rani jautė teisingumo troškulį ir alkį. Dėl to 1995 m. vasario 25 d. buvo nužudyta autobuse pakeliui į Bhopalą. Tai buvo kraupi žmogžudystė, žudikas 54 kartus jai smogė peiliu. Merdėdama ji kartojo Jėzaus vardą“. Kard. A. Amatas sako, jog tokį žudiko įniršį paskatino atsidavęs evangelinis s. Rani gailestingosios meilės skelbimas ir jos pasiaukojimas vargšams – ji gynė juos nuo turtingųjų, kurie apgaulės būdu įsigydavo jų žemę, neteisingumo. Bandydama pasipriešinti tokiam piktnaudžiavimui valdžia, s. Rani mėgino apsaugoti smulkiuosius savininkus nuo savižudybės ar nuo visiško skurdo konkrečiomis bendradarbiavimo iniciatyvomis ir parama. Ši jos socialinė veikla sulaukė dėkingumo iš žmonių, tačiau ir pritraukė priešininkų pyktį.

Sesers Rani kankinystė – palaiminimas ne tik Udainagaro misijai, tačiau visai Indijos Katalikų Bažnyčiai. Jos auka tapo šviesos žiburiu daugeliui misionierių, kurie joje atranda įkvėpimą ir užtarimą darydami artimo meilės darbus.

Pasak kardinolo A. Amato, kankiniai visada paruošdavo dirvą naujai krikščionių kartai. Šv. Klaros pranciškonės seserys ypatingai didžiuojasi dabar tarp dangaus užtarėjų turėdamos ne tik šv. Alfonsą Mutatupadatu (Muttathupaddathu), bet dabar jau ir pal. s. Rani Marija Vatalil. Kard. A. Amatas pabrėžia, kad akivaizdus vienuolės apaštališkos kankinystės ženklas – jos žudikas Samnudaras Singhas (Samnudar Singh) viešai išreiškė savo atgailą dėl jos nužudymo. Vienuolės šeima jam atleido, žudikas sako, jog jam tai buvo naujo gyvenimo pradžia. Nors iš pradžių nuteistas myriop, o vėliau – įkalinimui iki gyvos galvos, 2006 metais sesers Vatalil šeimos prašymu žudikas buvo paleistas. Pavasarį paskelbus žinią apie jos būsimą beatifikaciją, S. Singhas apsiverkė ir labai entuziastingai reagavo sužinojęs, kad galės dalyvauti skelbiant seserį Vatalil palaimintąja.

Indijos Bažnyčios kardinolas Osvaldas Grasijas (Oswald Gracias) apibūdino sesers Vatalil veiklą kaip didvyrišką pavyzdį rūpinantis vargšais ir nuskriaustaisiais. Jos garbei Ernakulame atidarytas muziejus.

Pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija