Svarbus vizitas dar neišsprendžia visų klausimų

NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas į Vilnių atvyko iš Rygos. Aukštasis pareigūnas daug kalbėjo apie būtinumą Lietuvai stiprinti gerus santykius su Rusija, gyrė tų santykių būklę, ypač su Kaliningrado sritimi. Pasak Dž.Robertsono, ryšių stiprinimas su Karaliaučiumi prisideda prie naujų santykių su Rusija kūrimo pasibaigus šaltajam karui. Generalinis sekretorius teigė, jog sprendimą dėl NATO plėtros aljansas priims visiškai savarankiškai, ir Rusijos nuomonės nepaisys. Tačiau NATO vadovas atkakliai vengė kalbėti konkrečiai, kokios pretendentės į aljansą gali būti pakviestos viršūnių susitikime Prahoje lapkričio mėnesį. Apsiribota diplomatiniais išsisukinėjimais: dar niekas nenuspręsta. Priminta ir apie būtinus „namų darbus“, kuriuos iki lapkričio privalo atlikti Lietuva. Ne tik dėl mūsų kariuomenės modernizavimo, bet ir dėl kovos su korupcija stiprinimo bei demokratijos standartų išsaugojimo. Žodžiu, NATO vadovai nesunkiai gali rasti prie ko prikibti. O ypač dėl to, kad korupcijos pavyzdžių Lietuvoje netrūksta. Taigi nesulaukus pakvietimo nebus galima net prikišti, kad NATO pataikauja Maskvai. Patys būsime kalti. Gal todėl užsimaskavusiems NATO priešininkams Lietuvoje telieka trinti rankas iš džiaugsmo, kai kova prieš korupciją tik imituojama.
Kitas dalykas, visiškai nežinia, kokie užkulisiniai žaidimai vyksta tarp Vašingtono, Briuselio ir Kremliaus. O kad tokie žaidimai vyksta, – galima neabejoti. Tuo labiau, kad jau gegužės mėnesį vyks NATO ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos dėl naujo bendradarbiavimo. JAV spaudoje, remiantis aukštais Vašingtono pareigūnais, teigiama, jog tai bus labai svarbus susitarimas, turėsiąs didelės įtakos Prahos NATO viršūnių susitikimui. Neatsitiktinai keli Rusijos laikraščiai persispausdino JAV „New York Times“ ir Londono „Times“ straipsnius, kuriuose prognozuojami būsimi Maskvos ir NATO, konkrečiai – Rusijos ir JAV, santykių scenarijai. Kaip žinoma, Maskva prieštarauja dėl numatomo Vašingtono smūgio Irakui ir diktatoriui Sadamui Huseinui rengiamos antros „audros dykumoje“. Proga išpešti iš Vašingtono kuo daugiau naudos Kremliui pasitaikė išties puiki. Kaip rašo Londono „Times“, Vašingtonas pasirengęs siūlyti Rusijos prezidentui V.Putinui naudingą sandėrį. Už tai, kad Maskva atsisakytų prieštarauti numatomai karinei operacijai prieš Irako režimą bei išliktų vadinamojoje antiteroristinėje koalicijoje, Vašingtonas palaikys greitą Rusijos suartėjimą su NATO, netgi jos tapimą pilnateise aljanso nare. Be to, anot Anglijos laikraščio, jokiu būdu negalima atmesti ir kito varianto: Maskva „atiduoda“ Huseiną Amerikai mainais už galimybę blokuoti Baltijos šalių stojimą į NATO. Teisingos ar ne šios versijos, turėtų paaiškėti netrukus. Juk Vašingtonas rengiasi pribaigti Sadamą jau kovo ar balandžio mėnesį.
Laukdamas ES plėtros, Briuselis nusprendė įsteigti naują instituciją – nuolat veikiantį ES ir kandidačių parlamentinį forumą – Europos konventą. Seimo vadovybė jau paskyrė į konventą keturis parlamentarus, Europos Sąjungos ateities „architektus“, tačiau problema ta, jog nėra pinigų jiems Briuselyje išlaikyti. Mat tapo aišku, kad Europos konvento nariai numato susirinkti du kartus per mėnesį ir posėdžiauti nežinia kiek dienų. Todėl būtų kur kas pigiau išnuomuoti patalpas Belgijos sostinėje, nei mokėti už brangius viešbučius.

© 2002 "XXI amžius"