"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. rugpūčio 17 d., Nr. 14 (107)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Europinis nedarbas“ Lietuvoje:
ar to išvengsime?

Giedrius Kadziauskas,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Giedrius Kadziauskas

Ekspertai ir rinkos dalyviai lėtėjantį Lietuvos ūkio augimą, greta kitų priežasčių, sieja su darbo jėgos ir darbo žinių trūkumu Lietuvoje. Įvairiais vertinamais, iš Lietuvos išvyko iki dešimtadalio darbingų asmenų. Darbo jėgos trūkumas ateityje įvardijamas kaip ūkio augimą stabdysiantis veiksnys.

Situacija, kai žmonių lyg ir „turime“, bet jie ne Lietuvos darbo rinkoje, darbo yra, bet čia jo nenorima imtis, primena tradicinio nedarbo fenomeną. „Europinis nedarbas“, kai darbuotojai nedirba Lietuvos rinkoje, o išvyksta dirbti į ES šalis, jau jaučiama ir būsimai opi Lietuvos darbo rinkos problema.


Ar verta mokytis esperanto kalbos?

90-asis Pasaulio esperantininkų
kongresas Vilniuje
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Paskutiniąją liepos savaitę Vilniuje įvyko 90-asis Pasaulio esperantininkų kongresas. Praėjusiais metais analogiškas kongresas įvyko Kinijoje. Kitąmet viso pasaulio esperantininkai rinksis į Italiją, Florencijos miestą, kur tūkstančiai žmonių vėl bendraus šia tarptautine kalba.

Šių metų kongresas – jubiliejinis. Nuo pirmojo, įvykusio1950 metais Prancūzijoje, sukako šimtas metų. Kodėl Lietuvai teko tokia garbė? Šis klausimas neturi nė krislelio ironijos. Tarptautiniai kongresai garsina valstybes, primena pasauliui jų praeitį, dabartį, kultūrą, vietą atviroje dabartinėje visuomenėje. Į Vilnių suvažiavo per pustrečio tūkstančio delegatų iš 60 šalių. Netenka abejoti, jog tų valstybių žiniasklaida ir namo grįžę delegatai ne kartą paminėjo Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus vardą. Taigi priežasčių ne viena.


Lietuviškoji Australija – antroji tėvynė

Benjaminas ŽULYS

Lietuvio emigranto darbas
Australijoje su pabėgių
raktu 1948 metais

Išvyko su viltimi grįžti

Nedidelė mūsų Lietuva, mažą lopinėlį užimanti pasaulio žemėlapyje, tačiau lietuviai yra paplitę visame pasaulyje. Vieni – išsaugoję savo tėvų ir senelių gimtąją kalbą, kiti, ypač dalis jaunesniosios kartos, deja, jau sparčiau nutautėja. Tokia gyvenimo tikrovė su visomis savo spalvomis ir atspalviais.

Ne iš gero lietuviai palikdavo savo tėvynę. Po Antrojo pasaulinio karo daug tautiečių į Ameriką, Australiją, kitur vyko dėl galimų politinių persekiojimų.


Nebėra kada laukti

Petras KATINAS

Aukšti valdžios pareigūnai, sovietmečiu vadinti „partiniu-ūkiniu aktyvu“, pasigriebė savo partinio viršininko mūsų amžinojo Premjero mestą šūkį, jog reikia baigti politikuoti, o darbą dirbti. Todėl, anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Leonido Donskio, jie ir darbuojasi pasiraitoję rankoves. „Žodžiu, turime politikus, kurie atėjo ne į polį ir viešąją erdvę palaikyti, o tvarkyti „liaudies“ ir savo ūkio problemas. Jei tam nesukursime alternatyvos ir toliau spręsime viso labo tik technines bei ūkines problemas, tai mūsų politikos dimensija pasirūpins kiti“, – teigia L.Donskis. Kas tie kiti, matyt, aiškinti nereikia. Nesigirdėjo, kad kokios nors valstybės vyriausybės vadovas ragintų nesidomėti politika. Aišku, Premjeras, kaip didysis sovietmečio eros statybininkas, gal taip ir iš tiesų galvoja, ragindamas nepolitikuoti. Juk taip kur kas paprasčiau paslėpti tikruosius jo paties vadovaujamo partinio – ūkinio aktyvo ir su juo glaudžiai susijusios naujosios oligarchijos tikslus. Visų pirma maskuojant vis didėjančią ne tik energetinę priklausomybę nuo Rusijos.


V.Putino ir A.Lukašenkos
atakos smaigalys – Lenkija

Petras KATINAS

Liepai baigiantis, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka apsilankė Rusijos prezidento V.Putino rezidencijoje Zavidove, esančioje už 125 km nuo Maskvos. Nepaisydamas pastaruoju metu kilusio „nesusipratimo“ dėl naujojo Rusijos ambasadoriaus, aršaus imperininko, buvusio Saratovo srities gubernatoriaus Dmitrijaus Ajackovo pareiškimo, tikrai ar tariamai įžeidusio Minsko „tėtušį“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija