„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2009 m. spalio 2 d., Nr. 2 (43)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Vengrijos vyskupai apie neopagonybę

Apie tokią grėsmę kalbama vyskupų ganytojiškame laiške, kuris buvo skaitomas visose Vengrijos bažnyčiose. Vyskupai prisipažįsta, kad pastaruoju metu sutelkus dėmesį į visuomenės sekuliarizacijos grėsmę, į vis labiau plintančią hedonistinę pasaulėžiūrą ir konsumizmą, nebuvo pakankamai rimtai įvertintas naujosios pagonybės pavojus. Pasak vyskupų, tai rezultatas komunistų laikais vykdyto krikščioniškų ir tautinių vertybių supriešinimo, siekiant naikinti ir vienas, ir kitas. Iš tiesų krikščionybė praturtino vengrų tautos kultūrą – šiandien be krikščionybės apskritai nebūtų įmanoma suprasti Vengrijos istorijos ir kultūros. Vyskupų įsitikinimu, bandymai kurti vengrišką pagonišką religinį sinkretizmą tėra tik dabartinės reliatyvistinės kultūros elementas. Kaip reliatyvizmo persmelktas kasdienis gyvenimas, taip ir sinkretinė religija norėtų vadovautis tik pasirinktinai susidėliotais tarpusavyje labai skirtingais elementais.

Vyskupų laiške taip pat primenama, jog krikščionybė, kurią išpažįsta Vengrijos gyventojų dauguma, o ypač katalikybė, kurios bendrijai priklauso didesnė vengrų visuomenės dalis, yra universali religija, nesiribojanti viena tauta ar viena kultūra. Antra vertus, katalikybė nėra ir kokia nors internacionalizmo doktrina. Jos vertybės visuomet įsikūnija konkrečiose kultūrose ir padeda eiti į išganymą konkrečiame kultūriniame ir istoriniame kontekste gyvenantiems žmonėms. Mes esame katalikai, kai išpažįstame gyvosios Bažnyčios tikėjimą, sakoma Vengrijos vyskupų laiške.

Pagal VR pranešimus 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija