„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2012 m. balandžio 6 d., Nr. 1 (48)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Stačiatikių šventuoju paskelbtas nacių nužudytas studentas

Stačiatikių dvasininkai
neša Aleksandro
Šmorelio portretą

Prie Aleksandro Šmorelio kapo

Vasario 4 ir 5 dienomis Vokietijoje, Miuncheno stačiatikių katedroje, vykusių iškilmių metu šventuoju buvo paskelbtas nacių nužudytas studentas Aleksandras Šmorelis. Kanonizacijoje dalyvavo rusų išeivių bendruomenių vyskupai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV bei stačiatikių vyskupai iš Rusijos ir Ukrainos.

A. Šmorelis paskelbtas kol kas tik Miuncheno stačiatikių vyskupijoje garbinamu šventuoju. Stačiatikių Bažnyčioje esama vietinio ir visuotinio šventųjų kulto, tačiau skirtingai negu katalikai, kurie šventaisiais tituluoja tik įrašytuosius į Visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių, o vietinius šventuosius vadina palaimintaisiais, stačiatikiai ir vienus, ir kitus tituluoja šventaisiais.

Būsimas šventasis gimė Orenburge, Rusijos imperijoje, 1917 m. rugsėjo 16 d. Jo tėvas buvo vokiečių kilmės gydytojas, motina – rusė, stačiatikių kunigo duktė. Bėgdama nuo bolševikų, šeima atsidūrė Vokietijoje ir 1921 metais apsigyveno Miunchene. Nuo pat vaikystės Aleksandras dalyvavo iš Rusijos pasitraukusių  stačiatikių bendruomenės gyvenime.

Studijuodamas mediciną Miuncheno universitete A. Šmorelis įsijungė į antinacinį studentų pogrindį, 1942 metais kartu su kitais įkūrė organizaciją „Baltoji rožė“, platinančią žinias apie nacistų nusikaltimus, raginančią priešintis Hitlerio režimui. Kartu su Stačiatikių Bažnyčios nariu A. Šmoreliu, tarp organizacijos įkūrėjų buvo protestantai brolis ir sesuo Hansas ir Sofija Šoliai, katalikai Christofas Probstas ir Vilis Grafas. Ilgai netrukus nacių policija susekė studentų organizaciją ir penkis minėtuosius jos narius nuteisė mirties bausme. Nuosprendis buvo įvykdytas 1943 m. liepos 13 d.

Nors „Baltoji rožė“ nebuvo religinė organizacija, ją įkūrę studentai drąsiai liudijo, kad tikėjimas į Dievą buvo vienas pagrindinių veiksnių, skatinusių juos priešintis melui ir smurtui. Šv. Aleksandras Šmorelis kalėjime laukdamas mirties savo artimiesiems rašė: „Esu ramus, nes žinau, kad tarnavau tiesai. Dievas visada tegul būna jūsų širdyse“.

Parengta pagal VR informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija