Palaimintųjų pėdsakais

Socialinės artimo meilės seserų kongregacijos įkūrėja

Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas ir apaštalinis nuncijus Peter Stephen Zurbrigen per Vienoje vykusią H. Burjan beatifikaciją

Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Anželas Amatas Vienoje vadovavo šv. Mišioms, kurių metu buvo paskelbta palaimintąja pasaulietė, krikščioniško socialinio mokymo skelbėja ir artimo meilės apaštalė Hildegarda Burjan.

Būsima palaimintoji gimė 1883 metais Giorlice prie Neisės – Saksonijos mieste, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo padalintas į dvi dalis – vakarinis upės krantas liko Vokietijoje, rytinis atiteko Lenkijai. Hildegardos tėvai – Abrahamas ir Berta Froindai buvo žydų kilmės, tačiau nuo judaizmo nutolę, išsilavinę, pasiturintys žmonės. 1895 metais šeima persikėlė gyventi į Berlyną, dar po kelių metų – į Bazelį. Čia Hildegarda baigė gimnaziją ir 1903 metais pradėjo germanistikos studijas Ciuricho universitete, kur susipažino su būsimu vyru, irgi žydų kilmės Austrovengrijos piliečiu Aleksandru Burjanu. Susituokę 1908-aisiais abu persikėlė į Berlyną. Ten inžinieriui A. Burjanui buvo pasiūlytas gerai apmokomas atsakingas postas vienoje pramonės įmonėje.

Studijų Ciuriche metais Hildegarda, kaip ir kiti studentai, domėjosi filosofija, skaitė ir krikščionių autorius, tačiau didelės įtakos jos gyvenimui jie iš pradžių neturėjo. Su krikščionybe ji susipažino iš labai konkrečios praktinės perspektyvos – susidūrusi su liga ir kančia, pagijimu ir su jai liudijama artimo meile. 1908-ųjų spalį H. Burjan susirgo inkstų akmenlige ir buvo paguldyta į Berlyno Šv. Jadvygos katalikišką ligoninę. Po kelių sudėtingų chirurginių operacijų buvo taip nusilpusi, kad ir gydytojai, ir vyras jau buvo susitaikę su neišvengiama Hildegardos mirtimi. Tačiau 1909 metų Šv. Velykų rytą ligonės savijauta staiga pasitaisė ir ji pradėjo gyti. Septyni mėnesiai, praleisti ligoninėje, staigus, tiesiog stebuklingas pagijimas, taip pat per visą buvimo ligoninėje laiką patirta kantri, rūpestinga ją slaugiusių vienuolių meilė Hildegardai buvo stimulas dar labiau susidomėti krikščionybe. Jau tų pačių metų rugpjūčio 11 d. ji priėmė Krikštą.

Netrukus šeima persikėlė į Vieną. Ten Aleksandrui Burjanui buvo pasiūlytas įmonės generalinio direktoriaus postas.

Hildegarda tuoj pat įsijungė į Vienoje tuo metu gausių katalikiškų organizacijų veiklą. Didelis jų šeimos butas tapo susirinkimų ir diskusijų vieta. XIX amžiaus pabaiga ir XX amžiaus pradžia buvo katalikiško socialinio mokymo sklaidos ir pasauliečių naujo aktyvumo metas. Gilintasi į 1891 metais paskelbtą popiežiaus Leono XIII encikliką „Rerum novarum“.

1910 metų vasarą Burjanams gimė dukra, tačiau dėl gimdymo komplikacijų Hildegarda vėl turėjo ilgai gulėti ligoninėje. Liga, kančios, vėl išgyventas mirties pavojus ir patirta aplinkinių meilė galutinai subrandino mintį pačiai imtis artimo meilės darbų.

1912 metais ji įkūrė Krikščionių namudinių darbininkių sąjungą. Jos pagrindu, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo sukurtas paramos moterims ir šeimoms tinklas. Iš karo metais išplėtoto šalpos tinklo ir į jo veiklą įsitraukusių moterų, 1919-aisiais H. Burjan įkūrė naują vienuoliją – Socialinės artimo meilės (Caritas socialis) seserų kongregaciją.

H. Burjan mirė 1933 m. birželio 11 d. Jos įkurtos kongregacijos seserys šiandien vadovauja keliems vaikų darželiams, motinų su vaikais bendrabučiams, paliatyvios slaugos ligoninėms, Alzheimerio liga sergančių žmonių slaugos centrams.

Hildegardos Burjan beatifikacijos bylą Vienos arkivyskupijoje 1963 metais pradėjo tuometinis arkivyskupas kardinolas Francas Kionigas.

Parengta pagal VR pranešimus

© 2012 „XXI amžius“