Reikalingas glaudus biomedicinos ir etikos ryšys

Popiežius Jonas Paulius II kalbasi su mergaite EPA-ELTA nuotrauka

Į savo devintąją generalinę asamblėją susirinkę Popiežiškosios gyvybės akademijos nariai toliau aptarė aktualias bioetikos problemas. Vasario pabaigoje Romoje vykusiame susitikime, kurio tema buvo „Biomedicinos tyrimų etika: už krikščioniškąją viziją“, sutelktas dėmesys į tas ribas, kurias etikos ir moralės principai nustato eksperimentams su žmogumi, ypač stengiantis užtikrinti pagarbą žmogaus gyvybės orumui ir integralumui. Taip pat buvo pabrėžti pavojai, kylantys dėl stiprėjančios politinių bei ekonominių interesų įtakos biomedicinos tyrimų krypčiai ir apimčiai.

Popiežiaus linkėjimai dėl humanistinės tyrimų orientacijos

Vasario 24 dieną per audienciją priėmęs į asamblėją susirinkusius Gyvybės akademijos narius, tarp kurių buvo akademijos prezidentas Chuanas de Diosas Vialis Korea ir viceprezidentas vyskupas Elijas Sgrečia, popiežius Jonas Paulius II priminė, jog jis įsteigė šią akademiją, kad ji „analizuotų, formuotų ir informuotų apie pagrindines biomedicinos ir teisės problemas, susietas su gyvybės gynimu ir palaikymu, pirmiausia tiesiogiai atsižvelgiant į krikščionių moralės ir Bažnyčios magisteriumo principus“. Šventasis Tėvas pareiškė Bažnyčios padėką mokslininkams už jų laimėjimus biomedicinos srityje ir už bendradarbiavimą, nes „magisteriumas daugelį kartų prašė jų paramos sprendžiant opias moralines ir socialines problemas“.
Popiežius kalbėjo apie padarytą nemažą medicinos pažangą, ypač nugalint epidemijas, gydant daugelį ligų ir taip užtikrinant pasaulio žmonėms „ilgesnį gyvenimą ir geresnę jo kokybę“. Jis priminė dar popiežiaus Pauliaus VI enciklikoje „Humanae vitae“ pareikštą kvietimą mokslininkams ir gydytojams prisidėti prie „šeimos santuokos gerovės“ ieškant moraliai priimtinų ir garbingų „žmogaus prokreacijos reguliavimo būdų“, kartu atmetant prigimčiai ir Bažnyčios mokymui nepriimtiną dirbtinę kontracepciją. Jonas Paulius II paragino akademikus toliau darbuotis šioje visada aktualioje srityje, ypač pabrėžęs paiešką „natūralių būdų sprendžiant santuokinio nevaisingumo problemas“.
Kalbėdamas apie biomedicinos tyrimų svarbą, kai ieškoma naujų būdų gydant sunkias ligas, Šventasis Tėvas pabrėžė, jog „Bažnyčia gerbia ir remia mokslininkų tyrimus, jeigu jie išlaiko autentišką humanistinę orientaciją, atsiriboja nuo bet kokio žmogaus gyvybės išnaudojimo ir naikinimo, stengiasi likti nepriklausomi ir nevergauti politiniams bei ekonominiams interesams“. Jis nurodė, kad ne tik tyrimų galutinis tikslas, bet ir priemonės turi „visuomet vadovautis pagarba kiekvienai žmogiškai būtybei bet kuriuo jos išsivystymo (taip pat ir embriono) tarpsniu ir kiekviename eksperimentų etape“.
Popiežius paragino mokslininkus suvokti, jog yra ribos, kurių negalima peržengti rūpinantis gyvybės orumu ir integralumu. „Šiandien turbūt labiau nei bet kada, žinant nepaprastą biotechnologijų pažangą – netgi eksperimentus su žmonėmis, - yra būtina, kad mokslininkai suvoktų tas neperžengtinas ribas, kurias jų tiriamajam darbui nustato privalomas kiekvienos gyvybės ir kiekvieno žmogaus orumo gynimas“, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis pažymėjo, kad kai kurių moraliai neleistinų tyrimų akivaizdoje niekam negalima tylėti ir tuo labiau „Bažnyčiai, kuri dėl tokio tylėjimo būtų apkaltinta vėlesniais istorijos laikais ir galbūt pačių mokslo šalininkų“. Ypač svarbu, kad katalikiškos mokslo įstaigos ir katalikiški universitetai savo veikla ir egzistencijos principais nesuterštų krikščioniško vardo.
Galiausiai Jonas Paulius II vėl atkreipė dėmesį į vis didėjančią „nepriimtiną prarają“, kuri skiria aukšto išsivystymo lygio šalis nuo vargingų trečiojo pasaulio valstybių, taip pat ir mokslo bei sveikatos apsaugos srityse. „Pirmiausia aš galvoju apie AIDS dramą, kuri tapo ypač grėsminga daugeliui Afrikos šalių, - sakė Popiežius. – Būtina suvokti, kad šių gyventojų palikimas be mokslo ir kultūros resursų reikštų ne tik jų pasmerkimą skurdui, ekonominiam išnaudojimui ir nepakankamai sveikatingumo apsaugai, bet ir neteisingumui, kuris ilgainiui sukeltų pavojų globalizuotam pasauliui“.

Privaloma nepriklausomybė nuo politinių ir ekonominių interesų

Kaip minėta, popiežius Jonas Paulius II savo kalboje Gyvybės akademijos nariams pabrėžė, kad moksliniai tyrimai turi likti laisvi nuo „vergavimo politiniams ir ekonominiams interesams“. Apie šią pavojingai stiprėjančią įtaką tiek biomedicinos tyrimams, tiek medicinos moksliniams žurnalams susitikime Romoje kalbėjo vienas JAV Katalikų medikų asociacijos vadovų, Linakro instituto direktorius dr. Judžinas Dajemondas. „Mirties kultūra, kuri pastaruosius 30 metų aiškiai kontroliuoja didžiąją spaudą ir kitą žiniasklaidą, dabar demonstruoja nelemtą polinkį pradėti kontroliuoti ir mokslinę literatūrą“, - sakė jis. Dr. J.Dajemondas kalbėjo akademikams, kad Jungtinėse Valstijose auga pramoninių korporacijų įtaka tiek mokslinėms laboratorijoms, tiek ir publikacijoms ir ypač diegiamas ideologinis palankumas abortams. Vis didėja pavojus, kad bus komercializuotas organų tiekimas transplantacijai.
Tokie didelį autoritetą turintys JAV medicinos mokslo žurnalai kaip „New England Journal of Medicine“, „Journal of the American Medical Association“ ir kai kurie kiti jau gerokai sušvelnino standartus, kuriais jie rėmėsi norėdami nustatyti, ar pateikto straipsnio autorius turi finansinių ryšių su kokia nors korporacija, kuri galėtų sąlygoti straipsnio tendencingumą. Dr. J.Dajemondo teigimu, leidėjai šią savo politikos kaitą teisina, jog nebegali surinkti pakankamą skaičių „nepriklausomų“ autorių ir dėl to gali nukentėti paties žurnalo mokslinis lygis. Tuo tarpu daugelis žymių biomedicinos tyrinėtojų ir gydymo specialistų vis dažniau įtraukiami į persipynusius finansinius ryšius su farmacijos kompanijomis. „Neišvengiamas tokios politikos rezultatas bus padidėjusi ekonominių interesų konfliktavimo galimybė, kas susilpnins publikuojamų mokslinių duomenų patikimumą“, - aiškino pranešėjas.
Be kita ko, jis nurodė turįs kopiją sąrašo prioritetinių temų, galimų publikuoti žurnale „Journal of the American Medical Association“, kuriame aiškiai nurodyta, kad nėra pageidautini straipsniai, atskleidžiantys aborto žalą. Dr. J.Dajemondas taip pat pabrėžė ideologinę įtaką vadinamajam, kaip jis sakė, „mokslo advokatavimui“, tai yra paremiant arba atmetant mokslinius tvirtinimus, priklausomai ne nuo tikrų faktų, bet nuo „politinio tikslingumo“ poreikių.
Ypač ši tendencija paveikė homoseksualumo gydymo tematiką. Žiniasklaida aktyviai populiarino idėją, kad neva jau atrastas „gėjaus genas“. Ir atskiros profesinės medikų organizacijos net nebandė prieštarauti šiai niekuo neparemtai prielaidai, nes politiškai ir ideologiškai tai paranku: kuo daugiau žmonių tikės, kad homoseksualumas yra genetiškai apspręstas ir kad jo negalima pakeisti, tuo homoseksualams bus lengviau įsitvirtinti visuomenėje.
Dr. J.Dajemondas sakė esąs susirūpinęs dėl augančios žmonių organų prekybos tiek eksperimentams, tiek ir transplantavimui. „Kai kurios gyvybės gynimo grupės netgi atskleidė iš tiesų egzistuojantį „verslą“ žmogaus vaisiaus kūno dalimis“, - sakė pranešėjas, priminęs, kad daugėja pasiūlymų oficialiai įteisinti piniginį užmokestį organų donorams. Jeigu dėl tokio spaudimo bus liberalizuotas organų pirkimas ir pardavimas, tai šioje srityje įsigaliojusi „laisvoji rinka“ sukels didelę pacientų nelygybę: turtingi kandidatai transplantavimui įgis pirmenybę, o beturčiai, negalintys organų nusipirkti, liks paskutinėje vietoje.

Eksperimentais nepažeisti žmogaus teisių ir orumo kiekvienu išsivystymo tarpsniu

Baigę savo devintąją metinę pilnaties sesiją, Popiežiškosios gyvybės akademijos nariai paskelbė baigiamąjį dokumentą, kuriame pabrėžė, jog biomedicina turėtų prisilaikyti aiškių moralinių reikalavimų, kad galėtų tarnauti žmogui. „Akivaizdu, kad pastaraisiais dešimtmečiais biomedicinos pažanga buvo nepaprastai didelė ir, padedant technologijos bei kompiuterių mokslo sparčiam vystymuisi, jos galimybių ribos eksperimentuoti su gyvomis būtybėmis, ypač su žmonėmis, labai išsiplėtė“, - rašoma dokumente. Tačiau nors yra akivaizdžių proveržių genetikos, molekulinės biologijos, transplantavimo ir neurologijos srityse, bet jeigu technologija nebeturės aiškių etinių rėmų arba netarnaus visų žmonių gerovei, tada jos naudojimas moraliniu atžvilgiu bus peiktinas.
Šie etiniai aspektai didelę reikšmę įgyja rengiant terapinius ir neterapinius eksperimentus, atsižvelgiant į jų taikymo žmogui perspektyvą. Be naudojamos metodologijos aiškių procedūrinių kriterijų ir tinkamo profesinio pasirengimo, „taip pat etiškai būtina, kad asmuo, rengiantis tuos eksperimentus, kartu su savo bendradarbiais liktų asmeniškai ir profesiškai nepriklausomas nuo galimų interesų (finansinių, ideologinių, politinių ir kt.), kurie nėra susieti su tyrimų tikslais“. Dar pabrėžiama, jog prieš klinikinius eksperimentus (taikymą žmonėms) būtina pirmiausia eksperimentuoti su gyvūnais (žinoma, laikantis etinių normų), kad iš anksto būtų nustatyta galima eksperimentų rizika ir garantuotas žmogaus teisių gynimas.
Gyvybės akademijos dokumente nurodoma, kad ypatingas dėmesys, vykdant biomedicinos tyrimus, turi būti skiriamas saugumui „jautriausių ir pažeidžiamiausių žmogiškų būtybių“, tokių kaip žmogaus embrionai. Dėl jų dar labai menko išsivystymo lygio tie eksperimentai, atsižvelgiant į dabartinės technologijos galimybes, „yra labai rizikingi ir todėl etiškai nepriimtini, nes gali juos nepataisomai sužaloti arba numarinti“. Visiškai nepriimtini yra kai kurių asmenų motyvai, kad neva gali būti leistina paaukoti žmonių, esančių embriono išsivystymo fazėje, integralumą (fizinį ir genetinį), net jeigu to reikės, juos sunaikinant tam, kad iš to turėtų naudos kiti žmonės. (Čia pirmiausia kalbama apie terapinį klonavimą žmogaus embrionų, iš kurių būtų gaunamos kamieninės ląstelės sunkioms ligoms gydyti.) „Niekada moraliai nėra leistina sąmoningai įvykdyti blogį, net jeigu kas nors iš to gautų kažką gera“, - pabrėžiama dokumente.
Dokumente teigiama, kad, matant „progresuojančią globalizaciją“, kurios pasekmės „ne visada atrodo teigiamos“, taip pat ir biomedicinoje reikia atsižvelgti į šio mokslo socialines, politines bei ekonomines pasekmes pasauliniu mastu. Biomedicinos tyrimo resursai gana riboti ir sutelkti nedaugelyje aukšto pramoninio išsivystymo šalyse, todėl yra svarbus teisingas jų laimėjimų paskirstymas įvairiose planetos dalyse, nepaliekant nuošalyje vargingų tautų ir gyventojų sluoksnių. Įstatymų leidybos srityje reikia kuo platesnio tarptautinio susitarimo, kad būtų įtvirtintos vertybės, paremtos pačia žmogaus asmens prigimtimi.
Pagaliau Akademijos dokumente paliečiama ir žiniasklaidos tema, pripažįstant jos didžiulę įtaką veikiant viešąją nuomonę, įkvepiant visuomenės „viltis ir troškimus, kurie ne visada yra gerai pagrįsti“. Būtent dėl to svarbu, kad žiniasklaidos atstovai, susiję su biomedicina, gerai išmanytų ne tik mokslą, bet ir etiką. Jie turi sugebėti naujus tyrimų faktus perteikti paprasta ir suprantama kalba, kad būtų išvengta painiavos arba neteisingo interpretavimo.

Mindaugas BUIKA

© 2003"XXI amžius"