PRO VITA

Santuokų daugėja, tačiau gimstamumo lygis vis dar krinta

Praėjusiais metais po ilgai trukusio mažėjimo santuokų pagausėjo, konstatuoja Statistikos departamentas, tačiau gimstamumo lygis krinta iki šiol.
Pernai buvo įregistruota 16,2 tūkst. santuokų, arba 398 santuokomis daugiau nei 2001 metais. Per metus bendras santuokų rodiklis (santuokų skaičius 1000-iui gyventojų) išaugo 4,4 procento.
Statistikai atkreipia dėmesį, kad santuokas registruoja vis vyresnio amžiaus žmonės. Sumažėjo besituokiančio jaunimo (iki 25 m. amžiaus). Itin sumažėjo besituokiančių nepilnamečių (iki 18 m. amžiaus). Pernai, palyginti su 1995 metais, susituokė beveik šešis kartus mažiau šio amžiaus merginų ir 13 kartų mažiau vaikinų.
Ištuokų rodiklis padidėjo praėjusio dešimtmečio pradžioje, o nuo 1994 metų jis svyruoja nedaug - per metus išsituokia 10,2-11,8 tūkst. porų, tūkstančiui gyventojų tenka 2,8-3,3 ištuokos. Maždaug penktadalis porų išsituokia nepragyvenę santuokoje dešimt metų, apie 12 procentų - antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį. Vidutinė buvusios santuokos trukmė praėjusiais metais buvo apie 12,5 metų.
“Ateityje, jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, iš 100 susituokusių porų daugiau nei 40 išsituoks”, - prognozuoja Statistikos departamento specialistai.
Po ištuokos be vieno iš tėvų, dažniausiai be tėvo, vidutiniškai per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Nors gimstamumo lygis krinta iki šiol, tačiau pastaraisiais metais jo tempai sulėtėjo - 2002 metais gimė 30,2 tūkst. vaikų, arba 11 tūkst. (27 proc.) mažiau negu 1995-aisiais ir 1,4 tūkst. (4,4 proc.) mažiau negu 2001 metais.
Pernai tūkstančiui gyventojų teko tik 8,7 gimusiųjų, arba 24 procentais mažiau nei 1995 metais. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, skaičius) 2002-aisiais buvo 1,26. “Toks žemas gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir karta nebepakeičia kartos”, - įspėja statistikai.
Vis daugiau vaikų gimsta tėvams, kurie yra neįregistravę santuokos. 1995 metais tokie vaikai sudarė 12,8 procento bendro gimusių skaičiaus, o 2002-aisiais - daugiau negu ketvirtadalį.
Nuo 1995 iki 2000 metų išsilaikė teigiama tendencija - mirtingumas mažėjo. Tačiau nuo 2001-ųjų mirtingumas vėl pradėjo kilti - pernai mirė 2,2 tūkst. žmonių daugiau negu 2000 metais, o mirtingumo rodiklis padidėjo iki 11,9 promilės.
Praėjusiais metais padidėjo mirtingumas nuo piktybinių navikų, kraujotakos bei virškinimo sistemų ligų, bet sumažėjo nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų.
Mirtingumo lygio svyravimai lėmė gyventojų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės (metų skaičius, kurį išgyventų tam tikra gimusiųjų karta, jei liktų pastovus kiekvienos amžiaus grupės žmonių mirtingumas) pokyčius. Didėjant mirtingumui, ji trumpėjo, o krintant mirtingumo lygiui - ilgėjo.
2001 metais visų gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė siekė 71,7 metų. Vis dar išliko didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės - 11,5 metų (vyrų sudarė 65,9, moterų - 77,4 metų).
2003 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3462,6 tūkst. gyventojų, t.y. 13 tūkst. mažiau negu 2002 m. pradžioje. Gyventojų skaičius pradėjo mažėti 1992 metais ir per vienuolika metų sumažėjo 244 tūkst., arba 7 proc.
Gyventojų skaičiaus mažėjimą iš esmės lėmė gyventojų emigracija. Nemenką įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turi ir neigiama natūrali gyventojų kaita, ji 2002 metais buvo net 11 tūkst.
Mažėjant gyventojų skaičiui, keičiasi ir gyventojų amžiaus sudėtis. Dėl žemo gimstamumo sparčiai mažėja vaikų, o dėl gyventojų senėjimo 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius ir lyginamoji dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, nuolat didėja.
Latvijoje ir Estijoje taip pat mažėja gyventojų. 2002 metų duomenimis, gimstamumas Estijoje buvo 10 proc. didesnis negu mūsų šalyje, o Latvijoje šiek tiek žemesnis (1,1 proc.). Mirtingumas Latvijoje buvo 16,8, Estijoje 14,3 proc. didesnis nei Lietuvoje. Dėl didesnio mirtingumo Latvijoje ir Estijoje yra žemesnė vidutinė būsimo gyvenimo trukmė.

Pagal Eltą