„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (40)

2004-iųjų kovo 12 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Blogiui nuolaidos nedaromos

Popiežiaus Jono Pauliaus II
mokymas apie narkotikus ir narkomanus

Popiežius sako, jog šiandien iš jaunimui ir visai visuomenei gresiančių pavojų pats didžiausias yra narkomanija. Ji tuo klastingesnė, kuo mažiau suvokiama masto reikšmė. Prekiaujantys narkotikais parduoda savo brolių laisvę: jie tarnauja vergais, ir jų vergija daug baisesnė už juodųjų vergovę. Vergų pirkliai atima iš savo aukų teisę naudotis laisve, priversdami aukas griauti savo pačių laisvę…

Iš pradžių įsivyrauja skeptiškas požiūris į žmones ir į religiją, hedonizmas, kurie galiausiai baigiasi egzistencine tuštuma, manymu, jog gyvenimas yra tuščias. Ši tuštuma atsiranda tada, kai prarandamos moralinės vertybės.

Narkotikų rinkos ir vartojimo augimas rodo, kad gyvename pasaulyje, kuris stokoja vilties ir neturi stiprių dvasinių pamatų.

Daugelis jaunuolių mano, jog galima elgtis bet kaip, nesugeba skirti gėrio nuo blogio, t. y. nejaučia moralės normų ribų.

Pagrindinis narkotikų vartojimo motyvas - moralinių vertybių ir asmens vidinės harmonijos praradimas. Tą sąlygoja blogas auklėjimas, kai visuomenei ir šeimai nepavyksta perteikti vertybių.

Toksinės priklausomybės šaknys glūdi ne narkotikuose, bet pačioje asmenybėje, kuri yra praradusi dvasines ir moralines vertybes. Tai yra dvasios liga. Narkotikai skatina žmogų išsivaduoti iš savęs paties, ieškoti iliuzinių malonumų, bėgti nuo realybės.

Narkotikų vartojimas visiškai nesuderinamas su krikščioniškąja morale. Popiežius prekeivius narkotikais pavadino „mirties pardavėjais“. Prekeiviai narkotikais vilioja jaunimą laisvės iliuzijomis, melagingais laimės pažadais. Bet tokių narkotikų vartojimas yra nepateisinamas, nes veda į atsisakymą mąstyti, trokšti ir veikti kaip laisvai asmenybei. Negalima kalbėti nei apie laisvę svaigintis, nei apie narkotikų įteisinimą, nes žmogus neturi teisės sau kenkti, žudyti save, kenkti savo asmens orumui, kuris yra Dievo dovana. Narkotikai žlugdo pačią asmenybę, jos gabumus ir gebėjimą bendrauti. Tai ypač rimta jaunimo problema.

Jaunystė - tai gyvenimo pradžios, didžių idealų amžius, nuoširdžios ir pasiaukojamos meilės metas. Stiprų jaunimo potraukį narkotikams galima paaiškinti nemeile gyvenimui, idealų praradimu ir ateities baime. Narkotikų vartojimas yra sunki nuodėmė. Kartais mūsų žiniasklaidoje pasigirsta kalbų, neva yra nestiprių ir stiprių narkotikų, o silpnesniuosius net norima įteisinti.

Popiežius pabrėžia, kad, vykdant prevencines priemones, turi būti griežtai atsisakoma bet kokių narkotikų. Narkotikų pakaitalų ieškojimas yra tik kapituliacija kovoje prieš blogį. Nestiprių narkotikų vartojimas tik skatina stiprių narkotikų vartojimą. Pasak Jono Pauliaus II, narkotikai yra blogis, o blogiui nedaromos nuolaidos. Nestiprūs narkotikai silpnina atidumą, sukelia realybės suvokimo pokyčius, pirmiausia skatindami izoliaciją, po to priklausomybę, versdami vartoti stipresnius narkotikus.

Kai kurių narkotikų legalizavimas gali turėti pražūtingų padarinių auklėjimui. Tai skatintų jų teisėtumo pripažinimą, o tai sukeltų sąmyšį, neišvengiamai skatintų jų vartojimą, didesnį nusikalstamumą. Valstybė atidarytų kelią jaunimo žudymui, pažeistų teisingumo ir savitarpio pagalbos principus, užmestų sau kilpą ant kaklo.

Gydymo priemonės (prevencija)

Tikroji kova - tai vertybių puoselėjimas. Kai narkotikai vartojami kaip priemonė moralinėms kančioms palengvinti ar išspręsti asmeninius sunkumus, juos dar labiau apsunkina. Galimi trys keliai: prevencija, kova ir reabilitacija.

Pirmasis kelias yra pats svarbiausias. Bet ši prevencija bus sėkminga tik tada, kada bus derinama su tinkamu auklėjimu, atveriančiu tikrąją gyvenimo prasmę, iškeliančiu į pirmąją vietą vertybes, nes tikroji kova - tai vertybių puoselėjimas. Narkomanijos niekada nenugalėsime kovodami vien sanitarinėmis bei teisinėmis intervencijomis. Pirmiausia ir svarbiausia - kurti žmonių santykius, kurie remtųsi dvasinėmis vertybėmis. Tik šviesus tikėjimas sielos nemirtingumu, būsimų kūnų prisikėlimu ir amžinu atpildu už dorus darbus yra tinkamiausias metodas užkirsti kelią siaubingam narkotikų blogiui, gydyti ir reabilituoti jų aukas, palaikyti jų atkaklumą ir tvirtą pasiryžimą eiti gėrio keliu. Lietuvoje kovojama tik su narkomanijos pasekmėmis, bet atkakliai vengiama kalbėti apie priežastis. Žiniasklaida nenori girdėti apie tikrąsias priežastis. Yra svarstoma apie policines, medicinines ar įstatymines priemones, o apeinamos tos šaknys, iš kur kyla tos blogybės. Tokia kova ir prevencija, kai ignoruojamos tikrosios priežastys, apie jas nekalbama, reikšmingesnių rezultatų neįmanoma pasiekti.

Sėkminga kova bus tada, kai bus įvardytos ir panaikintos pagrindinės tikrosios priežastys, kurios sudaro sąlygas plisti narkomanijai. Šiuo metu pagrindinis vaidmuo tenka šeimai. Tik šeimoje sutelkta didžiulė jėga, galinti išgelbėti žmogų nuo nuasmeninimo. Šeimoje reikia puoselėti santuoka pagrįstus tvirtus šeimos ryšius.

Kai šeima vadovaujasi Dešimt Dievo įsakymų ir jų tarpusavio meilė grindžiama moralinėmis vertybėmis, o ne pinigu, ne žemosios prigimties gyvuliškų instinktų tenkinimu, ten meilės ir pagarbos vienas kitam ryšiai yra stiprūs. Tokioje šeimoje augantiems vaikams sukuriamos geresnės sąlygos šviesiam gyvenimui šeimos židinyje. Jie gauna emocinį saugumą ir pasitikėjimą savimi, kurie taip reikalingi dvasiniam ir psichiniam brendimui. Tokių tėvų vaikai nepasiduos narkomanijai, sugebės atskirti melą nuo tiesos ir gėrį nuo blogio.

Prevencijai reikalinga visos visuomenės, ypač tėvų bei moksleivių atviras ugdymas mokykloje krikščioniška dvasia, kur visada pirmoje vietoje būtų iškeliamos moralinės vertybės, Dešimt Dievo įsakymų, o ne mirties kultūra: Valentino diena, kaip išvengti vaikų, juos nužudyti, ištvirkimas ir materializmas. Mokyklos uždavinys - moksleiviams aiškiai pasakyti, kur veda narkomanija, kokios liūdnos jos pasekmės, o svarbiausia - aiškiai įvardyti narkomanijos priežastis, apie kurias kalba popiežius Jonas Paulius II.

Šventasis Tėvas reikalauja, kad valstybių vadovai priimtų aiškius ir nedviprasmiškus įstatymus, kurie persekiotų moralinę bei socialinę suirutę sėjančius asmenis. Politikai privalo kovoti prieš narkotikų kultūrą, o ne ją pateisinti. Popiežius ir Katalikų Bažnyčia visada kovoja su narkomanija, aiškindami, koks blogis kyla iš narkomanijos. Belieka laukti aktyvesnės visuomenės ir ypač valdžios vyrų ryžtingesnės kovos.

Kan.Bronislovas LATAKAS,
Akmenės klebonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija