Alkoholizmo padariniai socialinėje aplinkoje

Marytė GUSTAINIENĖ

XXI amžius yra technologinių naujovių, kompiuterizacijos, modernėjančios visuomenės laikotarpis, tačiau į gyvenimo realijas skverbiasi alkoholizmas, narkotikai. Šios negatyviosios vertybės gali pražudyti jauno žmogaus dvasią ir užkirsti visus kelius į tobulėjimą. Visuomenė palengva tampa ydinga ir serganti dvasine liga.

Alkoholizmas – vienas iš neigiamų kelių, kuriuo labai dažnai pasuka ir šiuolaikiniai jauni žmonės, net vaikai. Sunku pasakyti, kada ir kaip buvo sumanytas stipresnių svaigalų varymo procesas. Greičiausiai tai buvo atsitiktinumas. Buvo pastebėta, kad pastovėjusiuose tropikų saulėje vyno induose atsiranda lašų, svaiginančių kur kas labiau nei pats gėrimas iš ąsočio.

Alkoholio vartojimą psichologiškai galima motyvuoti tuo, kad jis, geriamas nedidelėmis dozėmis, atpalaiduoja, ramina nervus, pakelia nuotaiką. Tuo pat metu „vyno dvasia” yra visų alkoholio sukeliamų blogybių pradžia. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia ne tik pavienių žmonių, bet ir ištisų tautų degradavimą, išsigimimą ar išnykimą. „Ugninis vanduo“ padėjo europiečiams užkariauti Šiaurės Ameriką, nes vietiniai indėnai pasirodė esą neatsparūs alkoholiui ir labai greitai prasigerdavo.

M.Valančiaus blaivystės draugijos buvo pirmieji šviesūs daigai tamsioje Lietuvos dirvoje, nes į visišką degradaciją palinkusi liaudis būtų praradusi tautiškumą, dorą, skaistybę. Vyskupas M.Valančius dėl girtavimo pirmiausia smerkė lietuves motinas, kurios jau nuo vaikystės įdiegia vaikams pomėgį gerti. XIX a. pabaigoje tokių motinų buvo, bet labai mažai. Šiandien, kai gyvename šviesių laikų ir taikos metais, girtuoklystė pasiekė savo apogėjų. Geria ne tik vyrai, bet juos lenkia net moterys, jaunos gražios merginos, paaugliai, į ligonines pakliūva degtine apsinuodiję vaikai.

Šiandieninėje Lietuvoje padaugėjo skyrybų, gyvenama dėl malonumo (renkamasi partnerį, o ne vaikams tėvą), sekso vergijon pakliūva jaunos mergaitės, nes alkoholis valdo jauną sielą, protą, jausmus. Šeimos išyra, nes daugėja neištikimybės atvejų, kur pagrindinė priežastis dažniausiai būna alkoholis. Apsvaigęs žmogus eina ieškoti kitokių malonumų ir praranda tą pagrindą, kurį sukūrė: netenka žmonos, vaikų, artimų žmonių.

Žmonės tampa alkoholikais dėl įvairių priežasčių. Dažnai sakoma, kad stikliuko griebiamasi dėl šeimyninių problemų, išgyventų traumų, dėl malonumo pasibūti su draugais ir pan. Psichologai teigia, kad geriama dėl nervinės įtampos, nemokėjimo atsipalaiduoti, nuolatinės įtampos. Manoma, kad alkoholizmas yra ir genetiškai paveldimas.

Mokslininkai teigia, kad alkoholio potraukį suformuoja vaiko ir paauglio aplinka. Jeigu vaikas auga šeimoje, kurioje vienas iš tėvų serga pradine alkoholizmo stadija, bet dar nėra praradęs įtakos ir autoriteto, tai labai tikėtina, kad vaikas įgis polinkį į alkoholį. Jis anksti pradės ragauti alkoholinius gėrimus ir netrukus gali tapti alkoholiku.

Tyrinėtojai, ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės arba brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skiria tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančio individo pažiūrą į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir pačią asmenybę. Nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholį.

Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nevisavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas lepinimas arba griežtumas palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu, ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.

Medicinos literatūroje galima rasti daug pavyzdžių, kai menkiausia alkoholio doze vaikai yra labai sunkiai apsinuodiję. Žindomam kūdikiui net spirito kompresas gali būti pavojingas gyvybei. Vaikams alkoholį vartoti pavojinga ne vien dėl netiesioginių nepageidaujamų padarinių, bet ir dėl galimybės dvasiškai ir fiziškai sužaloti sveikatą.

Valią stiprina natūralios ir antgamtinės priemonės, kas padeda išsaugoti ar atgauti dvasinę pusiausvyrą ir skaistybę. Svarbus yra jausmų ir dvasios, budrumo ir išmintingumo ugdymas, siekiant išvengti progų nusidėti, gėdos jausmo puoselėjimas, saikas malonumams, sveikos progos švęsti (be alkoholio), uoli malda. Bažnyčia pirmiausia moko vertinti skaistybės dorybę ir jos švytintį spindesį. Ji išaukština žmogaus orumą ir yra prielaida tikrajai, kilniadvasiškai, pasiaukojamai, kitą žmogų gerbiančiai meilei.

Mūsų šeimose labai dažnai moterys nebeturi ramybės, vaikai bijo girtaujančio ir siautėjančio tėvo. Policijos pareigūnams nėra naujiena šeimų barniai arba net ir šeimomis tik vadinamų partnerių nesutarimai. Tokie atvejai tampa mūsų gyvenimo kasdienybe.

Girtavimo ir alkoholizmo plitimą daugiausia sąlygoja socialiniai veiksniai: valstybės požiūris į alkoholį, individo visuomeninė ir šeimyninė padėtis, jo materialinė gerovė, išsilavinimas, etninė ir religinė priklausomybė. Kuo visuomenė nuolaidesnė girtavimui, tuo daugiau atsiranda girtuoklių ir alkoholikų.

Alkoholizmas dažnai laikomas ir skurdo palydovu – geriama iš nevilties, kad sunku gyventi, kad neturima darbo ir t.t.. Tačiau vokiečių mokslininkai nustatė, kad, kylant ekonominei gerovei, labiau piktnaudžiaujama alkoholiu. Ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad šis dėsningumas veikia ir šiais laikais.

Beveik kiekvieną savaitę spaudoje ir per televiziją pasirodo pranešimų apie tėvų ir globėjų žiauriai sumuštus vaikus. Dažniausiai taip pasielgia nuo alkoholio apkvaitę suaugusieji. Vaiko teisių tarnyboms, bandančioms apginti nepilnamečius nuo smurto ir skurdo, veiklos netrūksta. Vaikų teisių tarnybos daugiausia turi reikalų su girtuokliaujančiose šeimose paliktais be priežiūros vaikais, kurie patiria didžiules psichologinio pobūdžio traumas. Degraduojančių suaugusiųjų aplinkoje augantys mažamečiai nuolat žalojami amoralaus elgesio.

Išeities iš tokios padėties pradėta ieškoti jau seniai. Įsteigtos Anoniminių alkoholikų grupės, kuriose lankosi ir gražiai bendrauja žmonės, suvokę, jog gali prarasti artimiausius ir brangiausius žmones, nes labai įniko į stikliuką. Anoniminių alkoholikų grupėse nariai bendrauja, guodžia vienas kitą, išsipasakoja, maloniai leidžia laisvalaikį, mokosi švęsti be alkoholio.

Anoniminių alkoholikų grupes steigia ir bažnytinės bendruomenės. Joms rūpi atvesti „paklydusią avelę“ į doros kelią. Kaune, Palaimintojo Jurgio Matulaičio vienuolyno teritorijoje, veikia anoniminių alkoholikų grupė „Pastogė“. Ten gražiai bendrauja tie, kurie nusprendė keisti savo kasdienį tamsų gyvenimą į maldą ir ramybę. Kaune ypač efektyviai veikia Dienos centrai, kuriuose maisto ir šilumos gauna šimtai Kauno asocialių ir vargingai gyvenančių šeimų vaikų. Socialiniai darbuotojai tikrai turi nemažai darbo. Jiems tenka ne tik psichologo, bet ir gero draugo, patarėjo, net guodėjo vaidmuo. Vaikams reikia šviesios vaikystės, bet girtuokliai tėvai jos nepajėgia sukurti. Kultūros daigeliai nyksta tuščioje ir bedvasėje aplinkoje. Namai tampa nykūs ir tušti, nejaukūs, nemalonūs.

Šiuo mūsų visuomenės gyvavimo laikotarpiu daugiausia šeimai ir pačiam žmogui gali padėti esminis raginimas visiškai atsisakyti alkoholio, rūpintis visiška blaivybe, įtvirtinti sąžiningo darbo prestižą. Kiekvienos šeimos svarbiausias tikslas turėtų būti išauginti ir išauklėti gerais žmonėmis ir visavertėmis asmenybėmis savo vaikus. Tik tvirta šeima yra toji garantija, kuri padeda išlavinti kūrybinius sugebėjimus, tiesiogiai siejasi su asmenybės doroviniu patikimumu.

© 2004 "XXI amžius"