Svarstymai dėl kovos prieš AIDS metodų

Sveikinasi 16-osios Tarptautinės AIDS konferencijos Toronte dalyviai

Mindaugas BUIKA

Liūdna didžiosios nelaimės statistika

Rugpjūčio viduryje Kanados mieste Toronte vykusi 16-oji Tarptautinė AIDS konferencija paskatino katalikiškos žiniasklaidos apžvalgininkus, medicinos ekspertus, sielovadininkus bei socialinės paramos organizacijų atstovus apsvarstyti šios didžiosios šiandienos pasaulio nelaimės ištakas bei kovos su ja būdus. Naujausioje 2005 metų Jungtinių Tautų padalinio, skirto mobilizuoti globalinėms pastangoms, kad būtų sustabdyta AIDS epidemijos plėtra, ataskaitoje „AIDS Epidemic“ teigiama, jog šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 40 milijonų asmenų, turinčių imunodeficito viruso ŽIV infekciją arba jau sergančių kol kas nepagydoma AIDS liga. Per vienerius metus į šios nelaimės „uždarą ratą“ buvo įtraukta apie 5,5 milijono žmonių ir daugiau kaip trys milijonai prarado savo gyvybes.

Paroda–akcija „Mano šeima“

Architektų namuose surengtos ekspozicijos autoriai ir rengėjai

Nuo gegužės po Lietuvą keliaujanti paroda–pilietinė akcija „Mano šeima“, pradėta Vilniuje, jau pabuvojusi septyniuose miestuose bei miesteliuose, vasaros pabaigoje pasiekė Kauną. Rugpjūčio pabaigoje Architektų namuose surengtoje ekspozicijoje profesionalių menininkų fotografijos ir mėgėjiškos nuotraukos iš šeimyninių albumų pasakoja apie šeimų gyvenimą.

Gyvybės stebuklas

Marytė GUSTAINIENĖ,

sociologijos magistrė

Žmogaus gyvybė yra stebuklas. Moters misija yra duoti pasauliui gyvybę ir džiaugsmą savo šeimai bei visuomenei. Deja, gyvenimas modernėja ir nyksta kai kurios vertybės. Keičiasi ir pats žmogus. Šiandienė moteris trokšta gyventi laisviau, siekia būti savarankiška. Kasmet mažėja vaikų gimstamumas, daugėja abortų. Moteris, Kūrėjo pakviesta gimdyti, žudo. Savo neišmintingą pasirinkimą dažniausiai užglaisto daugybe priežasčių. Skaudi šių dienų tikrovė, nes dažniau renkamasi partnerystę, laisvą lytinį bendravimą, o ne motinystės stebuklą.

Tauta, šeima, Bažnyčia Lietuvos visuomenėje

Marius KUNDROTAS

Tauta, šeima ir Bažnyčia – trys fundamentalios bendruomenės, kiekviena savaip atskleidžiančios, įtvirtinančios ir įprasminančios žmogiškąją būtį.

Laiko požiūriu šeima yra pirmapradė ir fundamentaliausia bendruomenė. Čia viskas prasideda ir viskas į ją sueina. Šeima ne tiktai socializuoja žmogų: šeima jį reprodukuoja. Šiuolaikinėje visuomenėje reprodukcija nepelnytai nuvertinama. Ko gero, tai kyla iš paradoksalios postmodernistinės sąmonės, kuri, viena vertus, remdamasi pseudodvasiniais kriterijais, nureikšmina vienus materialiosios būties aspektus, antra vertus, perdėtai sureikšmina kitus. Tarkime, lytinis gyvenimas suvedamas į malonumą, „užmirštant“ pirmapradę, nors ir ne vienintelę, lytiškumo funkciją. Ši funkcija – žmogiškosios būties atgaminimas – yra viena įstabiausių žmogiškosios kūrybos formų, kartu – neatsiejama nuo pareigos. O pareigų šiuolaikinės vartojimo „kultūros“ išlepintas žmogus nemėgsta: jam kur kas mielesnės laisvės ir teisės. Ir ne tiktai lytiniame gyvenime, bet ir visame gyvenime apskritai. Nenuostabu, jog šiame kontekste nyksta ir šeimos institucija, užleisdama vietą laisviems, neįpareigojantiems, dažnai – vienadieniams santykiams, jau nekalbant apie absoliučiai vartotojiškas ir iškreiptas jų formas: prostituciją, pornografiją, homoseksualizmą ar netgi lytinę prievartą.

Kam Dievas pašaukė moterį

Skaičiau knygą, kuri mane privertė patikėti, kad neturiu teisės būti nelaiminga. Net jei būčiau moteris, po keliolika valandų dirbanti triukšmingame gamybos ceche, o grįžusi namo, užuot ramiai ilsėjusis, rūpinčiausi rytdienos pietumis vyrui ir vaikams. Ir kaip vienintelio atlygio tesulaukianti grašių duonai ir priekaištų, jog maistas buvo per sūrus, o mėgstamo dukros džinsinio sijonėlio taip ir nespėjau išskalbti...

Prancūzų autorės Jo Croissant knygoje „Moteris, arba širdies kunigystė“ pasakojama apie nuostabų Dievo sumanymą – žmonijai padovanoti motiną, vyrui – moterį, o tėvui – dukrą. Remdamasi daugelio moterų pasakojimais ir Šventojo Rašto citatomis J.Croissant įtikėjusi tvirtina, kad vienintelė moters užduotis ir prasmė gyvenime yra mylėti. Rūpintis ir globoti, patarti ir pabarti, palaikyti ir drąsinti visus to reikalingus, visiškai atsižadant savęs, o savo džiaugsmus ir rūpesčius, sėkmes ir nesėkmes, laimę ir skaudulius aukoti Dievo šlovei vardan žmonijos Išganymo.

Kodėl Lietuvoje mažėja vaikų?

Nors dauguma Lietuvos katalikų, nuolat lankančių bažnyčią, yra sulaukę brandaus amžiaus, tačiau ir jiems turi rūpėti vis didesne grėsmę kelianti padėtis dėl mažėjančio vaikų gimstamumo Lietuvoje. Lietuvoje mažėja vaikų – tokią skaudžią žinią rodo statistiniai duomenys. Per pastaruosius šešiolika metų vaikų sumažėjo beveik trečdaliu, o per šešerius metus -152,5 tūkst., arba vidutiniškai po 25,4 tūkst. kasmet. Per 2005 metus jų sumažėjo 27,5 tūkst. Tiesa, yra ir paguodžiančių žinių: dvylika metų nuolat mažėjęs gimstamumas pastaraisiais metais stabilizuojasi – pernai gimė 30,5 tūkst. vaikų, arba 122 vaikais daugiau nei 2004 metais. Mažėjant vaikų gimstamumui, sparčiai mažėja besimokančio jaunimo skaičius. 2005-2006 mokslo metais visose mokymo įstaigose mokėsi 783 tūkst. vaikų ir jaunuolių, ir tai buvo 22 tūkst. mažiau nei 2004-2005 mokslo metais. Bendrojo lavinimo mokyklose 2000-2001 mokslo metais mokėsi 604 tūkst. mokinių, o 2005-2006 mokslo metų pradžioje – jau tik 539 tūkst. mokinių. Pirmokų per pastaruosius penkerius mokslo metus sumažėjo 12 tūkst., t.y. ketvirtadaliu.

Uždrauskime amoralumo manifestaciją

Dėl homoseksualizmo, pedofilijos bei sadizmo plitimo

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Vyskupų Konferencijai

Vilniaus miesto savivaldybei

Visuomeninėms, politinėms bei religinėms organizacijoms

Visame pasaulyje nuvilnijusi žinia, jog Olandijoje steigiama partija, sieksianti įteisinti pedofiliją, zoofiliją ir smurtinę pornografiją, verčia suklusti. Akivaizdu, kad homoseksualizmo įteisinimu visuomenės demoralizavimas nesibaigia: po gėjų ir lesbiečių galvas kelia pedofilai, zoofilai bei sadistai.