Jie regės pasaulį

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ

Mindaugas Dvylaitis laimėjo pirmąją vietą reginčiųjų akordeonistų konkurse Italijoje (muzikos mokytoja Violeta Gadliauskienė)

Alvydas Valenta - žurnalistas ir poetas

Antrokės Ieva ir Goda prie kompiuterio

Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro folklorinis ansamblis „Piemenėliai“ (vadovė Reda Urnienė)

Jonas Vaškevičius – teisininkas ir advokatas

Koncertas prie marių

Rugpjūčio 25 dieną Nidos prieplaukos aikštėje vyko koncertas-paramos akcija „Noriu matyti pasaulį“. Ją inicijavo Lietuvos aklųjų choras „Vilnius“. Akcijos metu telefoniniais skambučiais visoje Lietuvoje buvo renkamos lėšos aklųjų ir silpnaregių mokykloms specialiajai kompiuterinei technikai įsigyti. Paramos koncertą transliavo Lietuvos televizija. Jame dalyvavo Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, Klaipėdos universiteto džiazo ansamblis, „Bobų vasaros“ grupė, operos ir estrados dainininkai Irena Milkevičiūtė, Eduardas Kaniava, Vladas Bagdonas, Algirdas Janutas, Gintarė Skėrytė, Janina Miščiukaitė, Deividas Norvilas (Deivis). Koncertą nuotaikingai vedė Edita Mildažytė. Sveikinimo žodį tarė Neringos vicemeras Algimantas Vyšniauskas. Akciją parėmė AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, Lietuvos radijas ir televizija, Neringos miesto savivaldybė. Jų šūkis – „Kad gyventi būtų šviesiau“.

Koncertas buvo skirtas prasmingam tikslui – žmonių tarpusavio bendrystei, paramai, meilei. Net dabar ausyse tebeskamba dainų žodžiai: „Prašau, būkite geri vienas kitam“ arba „Tu, kuris aukštai, palaimink mus, suvienyk mus“. Daugelis dainų tiesiog susiliejo su nuostabia Nidos gamta, vos juntamu jūros ar pušų ošimu ir ištirpo marių platybėje. Kai virš marių sužibo rugpjūčio žvaigždės, pasigirdo aklosios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės archyvinis įrašas „Žvaigždutė“. Tikrai nuostabus Dievo sukurtas pasaulis! Jį turi regėti visi.

Koncerto metu buvo rodomi filmukai iš aklųjų ir silpnaregių gyvenimo. Štai akloji Loreta skambina pianinu. Ji lanko muzikos mokyklą, kuria tekstus. „Sako, žvaigždės naktį šviečia. Na, tai kas, kad aš jų nematau“, – dainuoja Loreta ir teigia nepykstanti ant Dievo. Vėliau pasirodo Karolis. Jis neteko regėjimo po avarijos. Tačiau nepalūžo, privertė likimą sau paklusti, baigė universitetą, dabar siekia magistro laipsnio, dirba masažo salone ir sapnuoja gėles. Egidijui saulė užgeso, kai jis rengėsi į pirmąją klasę. Jis tapo geru mokiniu, sportininku. Baigė vadybos studijas, turi savo verslą. Aklajai Ugnei koncerto metu išsipildė viena jos svajonių: jai dovanojo šuniuką vedlį. Į sceną buvo pakviestas aklasis poetas Alvydas Valenta. Jis yra išleidęs keturias poezijos knygas.

Koncerto metu kalbėjo ir aklųjų mamos. Iš tikrųjų aklumas sukelia daugiau skausmo ne pačiam aklajam, bet jo artimiesiems. Aklieji tėvus išmoko stiprybės. Nereikia aklųjų išskirti iš kitų. Dr. Rasa Bagdonienė dėkojo už paramos akciją, apgailestavo, kad ir „mokslas ne visada gali padėti akliesiems pamatyti debesėlį“, ir visus kvietė padėti jiems.

Paramos akcija-koncertas „Noriu matyti pasaulį“ suteikė žmonėms džiaugsmą. Tai didelis renginio organizatorių, atlikėjų ir puikios koncerto vedėjos nuopelnas. Todėl Lietuvos gyventojai į aklųjų ir silpnaregių aruodą subėrė daugiau kaip 320 tūkst. Lt. Teisingi buvo dainininkės J.Miščiukaitės koncerto metu ištarti žodžiai: „Vien meilės neužtenka – reikia ir paaukoti“. Koncertas baigėsi viltingais Deivio ir E.Kaniavos dainos žodžiais: „Išskridę paukščiai vėl sugrįžta, / Nuvytę gėlės vėl pražįsta. / Ir sužydės alyvos gruody, / Ir apkabins viens kitą žmonės. / Ir tavo meilės liepsna / Tešildo amžiais mane“.

Jie nori matyti pasaulį

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 7 tūkst. aklųjų ir silpnaregių, kuriems reikalinga pagalba. Ypač ji reikalinga vaikams ir jaunuoliams, siekiantiems išsilavinimo, turintiems kuo geriau integruotis į atvirą visuomenę. Akluosius vienija Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), kuri šiais metais mini savo 80-metį. Jai vadovauja vadovas Osvaldas Petrauskas. Sąjunga ypač didelį dėmesį skiria jaunosios kartos su regėjimo negalia mokymui, ugdymui. Sąjungos Centro tarybos 2002-2005 metų veiklos ataskaitos duomenimis, 2006 m. sausio 1 d. buvo 779 vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų, turintys regėjimo sutrikimų. Pagal įstatus jie negali būti tikraisiais LASS nariais. Tačiau sąjunga įtraukė juos į savo apskaitą ir jais rūpinasi. Jau nuo 2002 metų didėja jaunimo integracija į atvirą visuomenę. 2005 metais 14 jaunuolių baigė aklųjų ir silpnaregių vidurines mokyklas, 11 – bendrojo lavinimo, iš jų 11 įstojo į universitetus, septyni – į kolegijas, penki – į profesines mokyklas. LASS duomenimis, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi 499, aukštąjį neuniversitetinį – 964, vidurinį – 1725, pagrindinį – 1350 LASS narių. Likusieji turi pradinį arba nebaigtą pradinį išsilavinimą.

Viešnagė aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre

Norėdama geriau susipažinti su besimokančių aklųjų ir silpnaregių gyvenimu, apsilankiau Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, kuriam vadovauja Janina Stuopelienė. Centre dirba 34 pedagogai, mokosi 74 moksleiviai. Pirmiausia centre daug sužinojau apie Brailio raštą. Mano mokytojai čia buvo du moksleiviai: šeštokas Karolis Kaminskas iš Šilalės rajono Simėnų kaimo ir trečiokas Modestas Grauslys iš Plungės. Karolis labai gražia tarsena paskaitė Brailio raštu spausdintą Lietuvos istorijos ištrauką, o Modestas ne tik skaitė, bet ir rodė, kaip reikia spausdinti. Brailio rašto spausdinimo mašinėlė – tik su šešiais klavišais. Ja aklieji net knygas rašo. Abu berniukai dar mokosi groti klarnetu muzikos mokykloje.

Kompiuterių klasėje mane nustebino naujos kompiuterinės technologijos. Aklas mokinukas spaudinėjo kompiuterio klavišus, o tekstas buvo spausdinamas Brailio raštu. Be to, tekstas buvo įgarsinamas. Kompiuterių klasei vadovauja šiam darbui labai atsidavusi mokytoja Lina Vitkuvienė. Chemijos ir biologijos kabinete mokytoja Violeta Marozienė vaizdžiai paaiškino, kaip aklieji išmokomi rašyti reakcijų lygtis, spręsti uždavinius. Supratau, kad reikia begalinio mokytojos išradingumo, savitų mokymo priemonių, kurias dažnai pasigamina pati mokytoja.

Centre moksleiviai įgyja bendrąjį pagrindinį išsilavinimą. Be to, jie sportuoja, yra folklorinis ir merginų ansambliai. Dalis moksleivių lanko muzikos mokyklą. Mindaugas Dvylaitis 2006 metais laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame reginčiųjų akordeonistų konkurse Italijoje. Po vidurinės mokyklos ne vienas jaunuolis sėkmingai studijuoja ir baigia universitetus. Direktorė paminėjo kelis jų: Reda Urnienė, baigusi Muzikos akademiją, dabar dirba muzikos mokytoja, Rasa Misiukaitė VDU studijuoja psichologiją, Aurimas Papečkys – VU vokiečių kalbos magistrantas, Artūras Lekša, įsigijęs ekonomisto ir inžinieriaus specialybes, moko kompiuterinio raštingumo šio centro vaikus. Yra jaunuolių, studijuojančių Medicinos ir Pedagoginiame universitetuose. Tarp aklųjų ir silpnaregių labai populiari masažuotojo specialybė. Jie yra susibūrę į „Matančių rankų“ bendriją.

Į mano klausimą, ar visas išlaidas kompensuoja valstybė, direktorė su vos juntama nuoskauda atsakė, kad lęšiai kompensuojami, o baltosios lazdelės – ne. Tačiau tuoj pat pasakė, kad centre moksleiviai nemokamai gyvena, maitinasi, aprūpinami vadovėliais. Centras rengia bendrus projektus su užsienio organizacijomis. Kristofelio aklųjų misija (CBM) teikia kai kurias mokymo priemones, aprūpina lazdelėmis, remia dalyvavimą tarptautinėse konferencijose. Pagal „Sokrates“ programą centras bendradarbiauja su Švedija ir Airija. Su dėkingumu direktorė minėjo „Lions“ klubų organizuojamus koncertus moksleiviams.

Pokalbio pabaigoje direktorė pasakė, kad labai trūksta spaudos Brailio raštu, taip pat kompiuterių su reikalinga programine įranga. Skaudžiausia, kai moksleiviai, turintys regėjimo negalią, yra laikomi kitokiais, pavyzdžiui, jiems nebuvo leista kartu su reginčiaisiais rašyti lietuvių kalbos nacionalinio diktanto Brailio raštu. Iš tikrųjų aklieji ir silpnaregiai yra tokie pat kaip regintieji. Mūsų visų tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas jų gabumams atsiskleisti ir integruotis į visuomenės gyvenimą. Mane maloniai nuteikė moksleivių besišypsantys veidai, mandagumas. Ten būdama, jaučiau didelį pedagogų ir direktorės nuoširdumą.

Jie bendrauja su pasauliu

LASS žurnalo „Mūsų žodis“ (Nr. 3) išspausdintame Ž.Zaveckienės straipsnyje „Iškilę iš tamsos“ aptariama Juozo Valentukevičiaus knyga „Neregių literatų sąvadas“, kurioje pateikti duomenys apie 90 literatų, turinčių regėjimo negalią. Tarp jų paminėti šie kūrėjai: rašytoja Bronė Buivydaitė (slapyv. Tyrų Duktė, 1895-1984), kompozitorius ir literatas Antanas Adomaitis (1916-1990), Lietuvos aklųjų švietimo pradininkas ir rašytojas, Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Daunys (1900-1962), poetas Antanas Jonynas (1923-1976) ir kt. A.Jonyno veikla plėtojant kūrybinį aklųjų lavinimą yra neįkainuojama. Jis išleido daugiau kaip 20 knygų. Reikia atminti, jog tais laikais viena populiariausių priemonių akliesiems skaityti ir rašyti buvo Brailio raštas, pasiūlytas dar XIX a. pradžioje. Nei kompiuterių, nei elektroninių priemonių tada juk dar nebuvo.

Bet laikai keitėsi, ir žmonėms, turintiems regėjimo negalią, ir Lietuvoje atsivėrė naujos galimybės pažinti pasaulį. Štai 1996 metais Niujorko Atviros visuomenės institutas ir Filadelfijos Overbruko aklųjų mokykla inicijavo žmonėms su regėjimo negalia projektą „Technologijų plėtotė Rytų Europos šalyse“. Jo tikslas – plėsti kompiuterinių technologijų naudojimą, atveriantį akliesiems bei silpnaregiams platesnes švietimo ir profesinio užimtumo galimybes Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Projekto knygutėje „Taip, aš tai galiu“, kurią išvertė ir išleido Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC), pateikti pavyzdžiai rodo, kad neregiai gali būti geri darbuotojai ir sugeba sėkmingai varžytis su reginčiais bendradarbiais. Aprašyti ir dviejų lietuvių neregių dideli profesiniai ir kūrybiniai laimėjimai.

Alvydas Valenta – 43 metų žurnalistas, aklųjų žurnalo „Mūsų žodis“ redkolegijos narys ir poetas, išleidęs keturias savo kūrybos knygas. Jis sako: „Kompiuteris man tarsi valstiečiui karvutė. Tik šios „karvutės“ pagalba galiu išmaitinti šeimą, turėti, kaip neregiui, neblogai mokamą darbą ir su viltimi žiūrėti į rytdieną. Esu vedęs, auginu du vaikus. Nematau nuo vaikystės. Tik turėdamas po ranka kompiuterį ir kalbos sintezatorių, ryžausi po septynerių metų grįžti į universitetą tęsti studijų. Taip 1997 metų pavasarį įgij au magistro laipsnį. Naudodamasis kompiuteriu ir kalbos sintezatoriumi, su tekstu aš galiu elgtis kaip puodžius su molio gabalu. Prie savo parašytų tekstų grįžtu dažnai, juos taisau, pildau, braukau, keičiu vietomis pastraipas ir pan. O svarbiausia, esu visai savarankiškas ir apsieinu be reginčio žmogaus paslaugų“.

Jonas Vaškevičius – 40 metų teisininkas, advokatas. Vedęs, augina tris dukras. Dirba su kompiuteriu nuo 1993 metų. Kompiuteriu jis rašo ieškininius pareiškimus, ruošiasi teismo posėdžiams. Jis yra prisijungęs prie duomenų bazės, kurioje kaupiami visi LR įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kodeksai, Aukščiausiojo Teismo senato įstatymų išaiškinimai. J.Vaškevičius aptarnauja ir įmones: tvarko jų steigimo dokumentus, konsultuoja sudarant sutartis. Naudojasi internetu.

2004 metais pirmą kartą į LR Seimą išrinktas LASS narys Edvardas Žakaris, buvęs LASS Šiaulių įmonės direktorius ir šio miesto tarybos narys.

Iš tiesų džiugu matyti darbus, kuriuos gali atlikti šie tvirtos valios žmonės, aprūpinti reikiama kompiuterine įranga. Bet jai įsigyti reikalingos didelės lėšos. Štai kodėl visą Lietuvą apimantys paramos renginiai yra sveikintini ir labai reikalingi. Spalio 15 dieną minima Tarptautinė baltosios lazdelės diena. Ne tik tą dieną, bet ir dažniau prisiminkime savo bendrapiliečius, turinčius regėjimo negalią. Paremkime jų nelengvą veiklą besimokant, lavinant savo sugebėjimus. Padėkokime jų mokytojams, rėmėjams, organizatoriams, kurių darbas reikalauja ypatingos ištvermės ir sugebėjimų.

© 2006 „XXI amžius“