„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (77)

2007-iųjų balandžio 20 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Popiežiškosios gyvybės akademijos deklaracija: sąžinė ir gyvybė

Vasario antroje pusėje Vatikane vyko Popiežiškosios gyvybės akademijos kongresas, kuris buvo skirtas temai „Krikščioniška sąžinė ir teisės į gyvybę gynimas“. Šiomis dienomis buvo paskelbta kongreso baigiamoji deklaracija, kurią trumpai apžvelgsime.

Deklaracijoje rašoma, kad žmogaus sąžinės gelmėse glūdi įstatymas, kurio jis pats sau nėra davęs ir kuris jį kviečia daryti gera ir vengti blogio. Jei žmogus, klausydamasis šio įstatymo, daro jį atitinkančius laisvus ir sąmoningus pasirinkimus, tai jis realizuoja save kaip asmenį ir drauge kuria žmoniškesnę visuomenę.

Žmogui tenka atsakomybė ugdyti savo moralinę sąžinę nuolatinėmis pastangomis. Gyventi visada ieškant tiesos ir gėrio nėra lengva, tačiau įmanoma.

Krikščionio sąžinei tokiame kelyje padeda ir nuolatinis susitikimas su Dievo žodžiu, išgyvenamas tikėjimo bendruomenės viduje, remiantis patikrintu Magisteriumo mokymu.

Problemos ir klausimai, kaip juos vertinti ir kaip elgtis, yra konkretūs. Viena iš svarbiausių nūdienos problemų – tik iš pirmo žvilgsnio paprastas, bet iš tiesų kultūriniu ir socialiniu požiūriu sudėtingas teisės į gyvybę klausimas, aktualus šeimos, politikos, medicinos sferose.

Ne paslaptis, kad daugybės krikščionių sąžinėse tvyro nežinojimas, kaip vertinti, pavyzdžiui, abortus. Kultūra, vadinamoji „autoriteto krizė“, individualizmas, ekstremalus racionalizmas yra krikščionį gaubianti aplinka, kurioje, viena vertus, jis turi gyventi ir orientuotis ir kuri, kita vertus, jį veikia, neretai išmušdama iš vėžių. Pakanka pateikti pavyzdį iš juridinės srities – veikiant stiprioms interesų grupėms yra kuriamos naujos juridinės normos, kurios numato teisės į gyvybę išimtis ir teigia, kad tų išimčių atvejais nėra jokios atsakomybės už teisės į gyvybę pažeidimą.

Tokiame kontekste padidėja krikščionių teisės dėl sąžinės motyvų atsisakyti dalyvauti jiems nepriimtinoje veikloje reikšmė, pvz., teisė gydytojui katalikui atsisakyti daryti abortą. Iškalbingai apie mūsų laikų tolerancijos ideologinį pobūdį sako tai, kad dažnai teisė dėl sąžinės motyvų yra nepalankiai vertinama, šioje srityje apie „išimtis“ vengiama kalbėti.

Šitokia padėtis iš krikščionių reikalauja drąsos ir ryžto kovoti su pasikėsinimais į gyvybę, į gyvenimo dovaną, be kurios neįsivaizduojamos kitos teisės.

Pagal VR

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija