Demoniðka abortø kilmë

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

„Tauta, þudanti savo vaikus, yra tauta be ateities.“ Popieþius Jonas Paulius II

Gyvybë – didþiausias dþiaugsmas Artûro ÐULCO nuotrauka

Pradëtas svarstyti Lietuvos Respublikos gyvybës prenatalinëje fazëje apsaugos ástatymo projektas suskirstë þmones á tris grupes: vieni uþ, kiti prieð, o didþiausia grupë – abejingieji. Pastariesiems tinka pasakymas, kad karðèiausios pragaro vietos yra rezervuotos tiems, kurie moralinës krizës akivaizdoje nieko nedaro.

Ið tiesø tai yra vertybinë, dvasinë dvikova. Ta kova vyksta tarp Dievo ðalininkø (Gyvybës Kultûra) ir ðëtono sàjungininkø (Mirties Kultûra). Nëra þmogaus, kuris nebûtø girdëjæs apie Dievo ásakymus. O jei toks ir atsirastø, kiekvieno þmogaus prigimtyje yra áraðytas tas pats ásakymas: „NEÞUDYK!“ Visi, nenorintys ðio ásakymo laikytis, seka Liuciferio keliu ir kelia maiðtà prieð Dievo nustatytà moralinæ tvarkà.

Ðëtono sàjungininkai ðioje kovoje naudojasi patikrintais dar nuo Adomo ir Ievos laikø demono metodais. „Jûsø tëvas – velnias, ir jûs pasiðovæ tenkinti jo uþgaidus. Jis nuo pat pradþios buvo galvaþudys ir niekuomet nesilaikë tiesos, – jame ir nëra buvæ tiesos. Skleisdamas melà, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tëvas“ (Jn 8, 44).

„Melo tëvo“ sàjungininkai, norëdami pasiekti savo tikslus, vartoja klaidinanèià, melagingà kalbà. Ðá melo metodà naudojo hitlerininkai, vykdydami holokaustà. Þydø masines þudynes ëmë vadinti „spec. veiksmais“, „rasës gryninimu“ ir pan. 1946 metais spaudoje pasirodþiusioje esë „Politika ir anglø kalba“ Dþordþas Orvelas atskleidë, kaip politinë leksika, kuri, jo manymu, daug kur gina nevertus ginti dalykus, daugþodþiavimu, ðabloniðkomis frazëmis, miglotumu, dviprasmybëmis ir eufemizmais iðtvirkina kalbà. O iðtvirkinus kalbà, iðtvirksta ir þmogus. „Politinë kalba, – raðo Orvelas, – sukurta tam, kad melas panaðëtø á tiesà, o þudymas – á garbingà darbà“. Mirties kultûros ðalininkai, kalbëdami apie abortus, vengia tiesos, todël naudoja eufemizmus, semantinæ akrobatikà, verèia meluoti ir kitus, sugalvojæ „politkorektiðkumo“ sàvokà. Pradëkime kalbëti tiesà. „Sakykite: ‚Taip‘, jei taip, ‚Ne‘, jei ne, o kas virðaus, tai ið piktojo“ Mt 5, 37. (Jok 5, 12). Tada viskas atsistoja á savo vietas. Vartodami tariamai mokslinæ terminologijà, abortø ðalininkai turi aiðkø tikslà – dehumanizuoti negimusá kûdiká. Kai negimæs kûdikis (ne zigota, embrionas, vaisius) kruvinu, skausmingu bûdu nuþudomas (ne iðvalomas, ne nutraukiamas nëðtumas, ne menstruacijø ciklas sureguliuojamas), ávykdoma þmogþudystë. O visi aborto dalyviai tampa þmogþudystës dalyviais. „Taèiau jokiais þodþiais negalima pakeisti daiktø tikrovës: abortas yra tyèinis ir tiesioginis þmogaus nuþudymas pradiniu jo gyvenimo laikotarpiu, trunkanèiu nuo pastojimo iki gimimo, nesvarbu kokiomis priemonëmis jis bûtø atliekamas. Visas aborto moralinis blogis iðaiðkëja tada, kai pripaþástame já esant þmogþudyste...“ („Evangelium Vitae“ [59]). „Kai kurie þmonës mano, kad abortas yra tam tikros rûðies veiksmas, po kurio vaikas iðnyksta. Jie vis dar nesupranta, kad tai smurtinis veiksmas“ (Kun. F. Pavone). Amerikoje vis daugiau valstijø priima ástatymus, reikalaujanèius prieð þudant vaikà naudoti nuskausminimo priemones.

Baþnyèia smerkia þmogþudystes, o nusidëjëlius kvieèia prie atgailos, per kurià (per Susitaikinimo sakramentà) ið Gailestingiausios Vieðpaties Jëzaus Ðirdies iðtryðkæs Ðvè. Kraujas ir vanduo nuplauna visas nuodëmes ir dovanoja visas kaltes.

Abortø propaguotojø ðëtoniðkà ideologijà liudija tiesos baimë. Nors jie savo poþiûrá linkæ vadinti „progresyviu“, o abortø ástatymus apibûdina kaip „archaiðkus“, „pasenusius“, „XIX amþiaus anachronizmus“, taèiau vengia kalbëti apie tikràjá mokslà apie þmogaus pradþià. Genetikos, embriologijos ir kiti mokslai árodë, kad þmogaus pradþia yra Prasidëjimo momentas. „Jei apvaisintas kiauðinëlis nëra savyje visiðkas þmogiðkas buvimas, tai niekada netaps þmogumi, nes kaþkas turëtø bûti pridëta prie jo, o mes þinome, kad ðito neatsitinka“ (fundamentaliosios genetikos prof. Jerome Lejeune). The Encyclopaedia Britannica: Nauja individualybë sukuriama, kai potencialios spermos elementai susijungia su vaisingos kiauðialàstës ar kiauðinëlio elementais.

Pradëta þmogiðka bûtybë nuo prasidëjimo momento yra ASMUO. „Jeigu ji nebûtø þmogiðka, tai nebûtø niekada ámanoma jos tokia paversti. Tai buvo aiðku visada, ir (...) yra aiðkiai patvirtinta ðiuolaikinës genetikos mokslo. Parodyta, kad nuo pirmosios akimirkos sukuriama programa to, kokia bus ði gyva bûtybë: asmuo, individas su tvirtai nulemtais jam bûdingais aspektais. (...) Dvasinio sielos egzistavimo empiriniais duomenimis árodyti negalima, taèiau moksliniai þmogaus gemalo tyrimo duomenys savaime teikia „vertingø nuorodø, leidþianèiø, pasitelkus protà, áþvelgti asmens buvimà jau paèioje þmogaus gyvybës pradþioje: kaip individualus þmogus gali nebûti þmogiðku asmeniu?“ [58] (Ðv. Tikëjimo mokslo kongregacija. Instrukcija dël pagarbos gimstanèiai þmogaus gyvybei ir gimdymo orumo „Donum vitae“ (1987. II. 22), I, 1 // AAS 80 (1988), 78-79.) Popieþius Jonas Paulius II enciklika „Evangelium vitae“ http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/evangelium-vitae.html

Pradëtasis þmogus yra asmuo, nes turi nemirtingà sielà. Ðiais metais ðvenèiame Ðvè. M. Marijos apsireiðkimo Lurde metines. Prieð 150 metø Ðvè. M. Marija pasakë savo vardà: „Að esu Nekaltas Prasidëjimas“. Tai suponuoja subjekto (að) egzistencijà (esu) nuo prasidëjimo momento (Nekaltas Prasidëjimas).

Visos pasaulio tautos meldþiasi: „ir pagirtas tavo ásèiø vaisius Jëzus“ (et benedictus fructus ventris tui, Jesus). Tik Lietuvoje sovietø okupacijos metais buvo iðkreipti ðv. Elzbietos þodþiai, sudarkant evangelisto Luko Ðventajame Raðte uþraðytus þodþius (Lk.1, 42). Kaip galima ne asmená vadinti tikriniu vardu Jëzus? O Marija po angelo Gabrieliaus apsilankymo „susiruoðusi skubiai iðkeliavo á Judëjos kalnyno miestà“ pas Elzbietà. Vadinasi, Ðvè. M. Marija buvo tik keliø savaièiø nëðtumo, kai jà pasveikino Elzbieta.

„Ðtai, vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekë mano ausis, ðoktelëjo kûdikis mano ásèiose“ (Lk 1, 44). Þodis „kûdikis“ reiðkia ÞMOGAUS amþiaus tarpsná.

Dar vienas didelis melas, ðiomis dienomis sàmoningai tiraþuojamas, tai posakis, kad „draudimais nieko nepasieksi“. Gaila, kad dalis þmoniø, kaip papûgos kartoja kitø primestà nesàmonæ. Paimkime bet kurá nusikaltimà, pvz., iðþaginimà, plëðikavimà ar tëvynës iðdavimà. Jei, kaip jie sako, „draudimais nieko nepasieksime“, nebauskime prievartautojø, vagiø, iðdavikø. Juk „kalta visuomenë“, „kaltos aplinkybës“, „kaltas auklëjimas“. Galiausiai panaikinkime visà baudþiamàjá kodeksà. Juk jame tik draudimai ir bausmës uþ draudimø nepaisymà. Kai nebus draudimø, visi vairuotojai nebijos sëstis prie vairo po iðgertuviø ir ásivyraus mûsø visuomenëje santarvë ir taika... Matom, iki kokio absurdo atveda „papûgø“ iðmintis. Tabako ir alkoholio verslo magnatai pradþioje irgi bandë ápirðti „draudimø neefektyvumo teorijà“.

Melas, kad prezervatyvai ir gimdymo kontrolë maþina abortus. Tiesa – gimdymø kontrolë ne sumaþina, o padidina abortø skaièiø. Beveik 60 proc. atëjusiø darytis abortø moterø prisipaþásta, kad kontracepcija neapsaugojo. Sekant ðëtonu ir laimës ieðkant nuodëmëje, kaip pagalbinæ priemonæ iðtvirkavimui, paleistuvystei imta naudoti kontracepcijà. Abortai tapo tik kontraceptinio mentaliteto „atsarginis garo katilas“, t.y. nepasiteisinusios kontracepcijos pasekmë. Esminë, pirminë aborto blogio prieþastis – paleistuvystë.

Ðëtonui pavyko daugelá átikinti, kad cheminis, mechaninis abortas yra kontracepcija. Ið tiesø gimdymo kontrolës spiralës yra pradëto vaiko nuþudymo priemonë. Naujos kartos kontraceptinës tabletës turi trigubà veikimo principà: sulaiko ovuliacijà, sutirðtina gleives, dël to pasunkëja sàlygos spermai prasiskverbti á gimdà ir sukelia pokyèius endometriume, gimdos vidaus sienelëje, kas sumaþina implantacijos bei maisto gavimo galimybæ – pradëtas vaikas mirðta.

Mirties kultûros apologetai mokslo vardu nevengia net klaidinti þmoniø. Doc. dr. Gintaras Chomentauskas straipsnyje „Moters laisvës rinktis gimdyti ar ne kaina“ (Delfi.lt, 2008 03 05) árodinëja, kad abortai sumaþina nusikalstamumà, o „prieð moters valià gimæ ir be meilës uþaugæ jos vaikai atkerðija visuomenei uþ moters apsisprendimo teisës gimdyti ar ne apribojimà“. „Trys ekonomistai paskelbë naujà tyrimà, kuris paneigia pasiûlytà nuomonæ, kad abortø legalizavimas sumaþina nusikalstamumà. Kritikuotà teorijà pirmà kartà pateikë John Donohue ir Steven Levitt. Ðià teorijà sukritikavo Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Leo Kahane, Notingemo universiteto profesorius Deividas Patonas ir Robas Simonsas ið Lankasterio universiteto. Jie pasinaudojo tiek JAV, tiek Didþiosios Britanijos duomenimis. Daugiau dëmesio jie skyrë Anglijai, nes abortai èia buvo legalizuoti ilgiau – nuo 1969, o tuo tarpu JAV – nuo 1973 metø. Be to, britø sveikatos sistema reikalauja apie visus abortus praneðti vyriausybei, prieðingai nei JAV. Dël to legaliø abortø duomenys yra tikslûs ir teisingi, raðoma trijø ekonomistø raporte VoxEU interneto svetainëje. Iðtyræ nusikalstamumà JAV ir Anglijoje, jie atkreipë dëmesá, kad po abortø legalizavimo smarkiai iðaugo nusikalstamumas Didþiojoje Britanijoje, o JAV nusikalstamumas 1990 metais sumaþëjo. Bet sumaþëjo ne tik tarp amerikieèiø, gimusiø po abortø legalizavimo, bet ir tarp vyresniø amerikieèiø – abortai nusikalstamumui átakos nepadarë. Jie raðo, kad prieð abortø legalizavimà nenorimi kûdikiai nebûtinai tapo nenorimais vaikais.

Abortas yra rimtas moralinis blogis, nes sunaikina nekaltà þmogaus gyvybæ. Tai þmogþudystës apibrëþimas. Nëra tokio dalyko, kaip Hitlerio „gyvybë, neverta gyventi“. Yra tik suklaidinti þmonës, kurie mano, kad kaþkieno gyvybë neverta gyvenimo. Negalima spræsti vargo ir nusikalstamumo problemø þudant vargðus ir nusikaltëlius. Reikia mûsø pagalbos vargðams áveikiant jø skurdà. Vargðës moterys abortuoja ir bûsimus genijus, artistus, iðradëjus, daktarus ir kunigus. „Psichologija tau“ Delfi.lt portale paskelbë senus ir klaidinanèius teiginius, kad abortai neva maþina nusikalstamumà. Bet tikrus faktus nutyli. Jiems atsiuntus faktus, jie ne tik nepadëkojo, bet ir jø nepublikavo – tai tik rodo jø aklà neapykantà tiesai.

Ciniðkiausias abortø pateisinimo melas galbût bûtø „dël moters sveikatos“. Liz Saurez raðo: „Nuo 2000 metø buvo atlikta per 17 tyrimø apie abortø poveiká moters psichinei bei fizinei sveikatai, kurie buvo atspausdinti svarbiausiuose medicinos þurnaluose. 2006 m. spalio mënesá Didþiosios Britanijos 15 þymiausiø akuðeriø ir ginekologø paskelbë atvirà laiðkà apie aborto psichologines pasekmes. Jei moteris darys abortà, ji 65 proc. labiau rizikuos susirgti klinikine depresija, ji 3,5 karto labiau linkusi mirti nuo saviþudybës, nelaimingo atsitikimo ar þmogþudystës ateinanèiais metais; ji penkiskart labiau linkusi imti piktnaudþiauti alkoholiu ar narkotikais, nei gimdþiusi moteris; ji 160 proc. labiau rizikuoja bûti paguldyta á psichiatrinæ ligoninæ nei gimdþiusi; kad jai ið kito nëðtumo gims negyvi kûdikiai tikimybë yra triskart didesnë nei gimdþiusios; ji 60 proc. daþniau persileis per kità nëðtumà. Ið tiesø èia iðvardyta tik labai neþymi aborto pasekmiø dalis.

Dvasinæ kovos prigimtá rodo baþnyèios puolimas ir niekinimas. Baþnyèia per amþius vykdë socialinæ-karitatyvinæ misijà, steigë ligonines, rûpinosi vargðais, prie parapijø kûrë mokyklas, miestuose – universitetus. Visi Lietuvos prieðai, norëdami suþlugdyti mûsø valstybæ ir tautà, puolë Baþnyèià, uþdarinëjo vienuolynus, varþë religijà.

Baþnyèià ásteigë Kristus. Ið tiesø tai ne Baþnyèios, bet Dievo nustatytos valios niekinimas, kova su Dievu, nes Baþnyèia atstovauja Kristui. Akla neapykanta gyvybës ir doros gynëjai Baþnyèiai tik parodo ðëtoniðkà mirties kultûros jëgø prigimtá.

Ðëtonas yra Dievo mëgdþiotojas, tik viskà daro prieðingai. Kun. Frankas Pavonë puikiai atskleidþia Dievo Gyvybës Evangelijos ir ðëtoniðkos abortø ideologijos skirtumus: „Kaip ðv. Jonas pastebi, Kristus mirë, kad suburtø visus iðblaðkytus Dievo vaikus. Nuodëmë atskiria. Kristus vienija. Þodis „demoniðkas“ (gr. diabolos) – tai tas, kuris skiria, atskiria, neðlovina, juodina. Kristus atëjo, kad „velnio darbus sugriautø. (1 Jn 3, 8).

Kristus sako: „Ateikite pas mane, valgykite mano kûnà, tapkite Mano Kûnu“. Abortas, prieðingai, sako: „Eik ðalin! Mes neturime tau kambario, neturime tau laiko, netrokðtame tavæs, neprisiimam uþ tave atsakomybës. Iðeik ið mûsø kelio!“ Abortas ardo þmogaus ðeimos vienybæ: mamos ir vaiko. Dievui paklûsta visi kûriniai. Abortas, prieðingai, skelbia, kad motinos teisë yra aukðèiausia. „Pasirinkimo teisë“ laikoma pakankama, kad pateisintø net kûdikio sudraskymà. Pasirinkimas, atskirtas nuo tiesos, yra stabmeldystë, prieðingybë tikram garbinimui. Tai kûrinio pretenzija bûti Dievu.Tikra laisvë yra randama tik klusnume Dievo tiesai ir valiai. Tikra laisvë yra ne gebëjimas daryti, kas malonu, bet galia daryti tai, kas teisu.

Šv. Jonas aiškino: „Mes iš to paþinome Dievo meilæ, kad jis uþ mus paguldë savo gyvybæ“ (1 Jn 3, 16). Kristus moko: „Nëra didesnës meilës, kaip gyvybæ uþ draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Abortas yra tiksli meilës prieðprieða. Meilë sako: „Að pasiaukoju dël kito þmogaus gero“. Abortas sako: „Að paaukoju kità þmogø dël savo gero“.

Labai panaðûs þodþiai á tuos, kuriais Iðganytojas mokë meilës prasmës, yra naudojami ir pateisinti abortus: „Tai yra mano kûnas“. Kristus atiduoda savo Kûnà, kad kiti galëtø gyventi. Abortø ðalininkai gina savo kûnà, kad kiti galëtø mirti. Kristus sako: „Tai yra Mano Kûnas, kuris uþ jus atiduodamas. Tai yra Mano Kraujas, uþ jus iðliejamas“. Ðie þodþiai yra aukos, ðie þodþiai yra meilës.

Kai 1994 metais Motina Teresë lankësi Vaðingtone, ji sakë, kad mes kovojame su abortais mokydami motinà, kà meilë ið tikro reiðkia: „troðkimas vykdyti iki þaizdø atsiradimo… Todël, motinai, galvojanèiai apie abortà, reikia padëti mylëti, tai yra padëti vykdyti iki þaizdø atsiradimo savo planus, savo laisvà laikà, gerbti savo vaiko gyvybæ“.

Gustavas Tibonas pasakë, kad tikras Dievas perkeièia smurtà á kanèià, kai tuo tarpu netikras dievas perkeièia kanèià á smurtà. Moteris, gundoma daryti abortà, perkeis savo kanèià á smurtà, jei neleis meilei jà pakeisti ir savo norø iðsiþadëti.

Eucharistija suteikia abi pamokas ir jëgø. Motina sako: „tai yra mano kûnas, mano kraujas, mano gyvenimas, atiduodamas tau, mano vaike“. Kiekvienas, norintis grumtis su abortu, turi pasakyti tà patá. Mums reikia lavinti tà patá gerumà, mums reikia sekti tomis paslaptimis, kurias ðvenèiame. „Tai darykite mano atminimui“, – lieèia mus visus ta prasme, kad mes ið meilës kentëtume su Kristumi, kad kiti galëtø gyventi. Mes turëtume bûti kaip apðviesti keliai viduryje siaubingos ðëlimo, griovimo audros ir sakyti: „Taip, Vieðpatie, að noriu sugerti tà smurtà ir meile perkeisti á asmeninæ kanèià, kad kiti galëtø gyventi“.

Eucharistija judëjimui „Uþ gyvybæ“ duoda energijos ðaltiná, kuris yra meilë. Jei jis ið tiesø yra meilës judëjimas, tuomet jo niekas nesustabdys, nes „meilë yra stipresnë uþ mirtá, daug galingesnë net uþ pragarà“ (Gg 8, 6).

Graþi ironija, nes pasirinkimo laisvë atsisuko prieð paèià abortø industrijà. Jie atskleidë sunkià tiesà, kad jei moterys gali pasirinkti daryti abortà ar ne, taip ir gydytojai gali pasirinkti nedaryti abortø.

Human Life International organizacijos prezidentas kun. Thomas J. Euteneuer sako, kad abortas yra toks pats kraugeriðkas ir ritualinis kûdikiø aukojimas demoniðkam dievui, koks vykdavo anksèiau, pagonybëje. Kun. Euteneuer turi keliolikos metø gyvybës gynëjo ir egzorcisto praktinæ bei dvasinæ patirtá. Jis neseniai paaiðkino demoniðkà aborto prigimtá, paþymëdamas, kad pats Jëzus demonà pavadino „galvaþudþiu nuo pat pradþios“ (Jn 8, 44). „Dvasinë ðio baisaus „verslo“ dimensija yra jos susisteminimas ritualinës kraujo aukos vaikþudþiui dievui Molochui“. Jis pastebëjo, kad ðis „kraujo iðtroðkæs“ þvëris yra gerai þinomas ne tik Senajame Testamente, bet ir daugelyje skirtingø kultûrø istorijos bëgyje. „Ðis demonas nepasitenkina vienkartiniu þmogþudystës aktu ðen bei ten. Jo nepasotinamas apetitas nekaltoms mirtims siekia pateisinti savo siaubingus veiksmus, kad já labiau garbintø. Moderni abortø industrija siûlo ritualinæ kruvinà aukà senoviniam aborto demonui. Tai yra kiekviename demoniškos religijos þingsnyje.

„Trumpai kalbant, abortø industrija yra tobula demoniðka sistema, kuri siûlo perversinæ ðëtono garbinimo formà“. „Atnaðaujama auka ðioje demoniðkoje religijoje nëra gyvulys, kaip buvo aukojama Senojo Testamento Izraelio Dievui teisinëje religiniø atnaðø sistemoje. Per abortà auka yra nekalta þmogiðka bûtybë, kuri yra sutverta á `Dievo paveikslà ir panaðumà` ir kuri niekaip negali apsiginti.“

„Ðis nekaltumo, tëvø bendradarbiavimo ir ritualizuoto Dievo veido þmogaus formoje sunaikinimas yra ðëtoniðkas Tëvo niekinimas su suklaidintø Dievo vaikø dalyvavimu. Sisteminis þmogaus kûno naikinimas, kurá ðv. apaðtalas Paulius vadina „Ðventosios Dvasios ðventove“ yra Dievà niekinantis áþeidimas. Jei abortø biznis nëra tikrai demoniðkas, tai tuomet niekas nëra demoniðka“. Kun. Euteneuer pabrëþë: „Ið ðios perspektyvos gilaus dvasinio poþiûrio reikalingumas uþbaigiant abortø holokaustà yra esminis. Tai mûsø neatleidþia nuo veikos visø þmogiðkø bûdø uþbaigiant abortus, bet mûsø þmogiðkàjá aktyvumà pakreipia teisinga perspektyva“.

Einant Liuciferio keliu, atsisakius pripaþinti Dievo virðenybæ, imamasi vadovautis ne dieviðkuoju meilës ásakymu, bet pragariðkais dësniais. Vietoj meilës, atjautos, iðtikimybës, doros, skaistumo visuomenëje, tautoje ásigali tiek negimusiø (abortai), tiek gimusiø (neágaliøjø, ligoniø, senyvø þmoniø) þudymas (eutanazija); paleistuvavimas, neiðtikimybës, svetimavimas, sodomija, pedofilija, zoofilija ir pan. Kà mes ir matome dabar vykstant. „Kadangi labai ásigalës neteisybë, daugelio meilë atðals“ (Mt 24, 12).

Nusigræþimas nuo Dievo ir atsigræþimas á piktàjá nepraeina be tragiðkø pasekmiø.

Mus perspëja iðdaviko Judo likimas: „Nusidëjau, iðduodamas nekaltà kraujà“. „Nusviedæs ðventykloje pinigus, jis iðbëgo ir pasikorë“ (Mt 27, 4-5). Daugybë abortus atliekanèius asmenø pralieja nekaltà kraujà, tuo uþsitraukdami ekskomunikà ir rizikuodami amþinuoju gyvenimu. Kiekvienas Seimo narys asmeniðkai padarys sprendimà, kuris nulems tûkstanèiø nekaltø kûdikiø gyvenimo likimà. Ðis balsavimas yra didelë atsakomybë prieð Dievà ir savo amþinà likimà. Ar jie nenusiplaus savo rankø nuo nekaltø vaikø kraujo, kuris ðauksis dangaus kerðto?

Nors demonas Molochas su savo pasekëjais reikalauja nekaltø vaikø aukø, Dievo vaikai turëtø ginti kiekvienà – net neágalø, net pradëtà prievartos keliu vaikà. Pastarasis juk nekaltas uþ savo tëvo nusikaltimà.

Prasidëjusi ir ðiomis savaitëmis suintensyvëjusi kova uþ gyvybæ, uþ tiesà ir Dievà yra nepaprastai svarbi Lietuvai. Ðis momentas savo reikðme pranoksta visus jubiliejus, minëjimus ir datas, nes jubiliejai, minëjimai, datos tëra kaþkada buvusiø, nors ir reikðmingø ávykiø prisiminimas. O ðios, dabar vykstanèios kovos pergalë arba pralaimëjimas, kainuos ne vienà, bet ðimtus tûkstanèiø nekaltø gyvybiø, nulems ilgiems metams, o gal ir amþiams Lietuvos likimà, griaus arba tvirtins þmoniø dorovæ. Neturi likti në vieno abejingo Lietuvos gyventojo. Taip pat reikia priminti krikðèioniðkoms baþnyèioms, kad abortai egzistuoja su jø pritarimu. Istorija grieþèiau teis tas baþnyèias, kurios abejingos abortø klausimui.

Ði kova yra dvasinë kova. Reikia suvokti, kad abortai yra toks didelis blogis ir taip ásiðaknijo mûsø visuomenëje, kad vien þmogiðkomis jëgomis jo neáveiksime. Todël turime griebtis dvasiniø ginklø. „Mes grumiamës ne su krauju ir kûnu, bet su kunigaikðtystëmis, valdþiomis, ðiø tamsybiø pasaulio valdovais ir dvasinëmis blogio jëgomis dangaus aukðtumose. (...) Tad stokite á kovà, apsijuosæ savo strënas tiesa, apsivilkæ teisumo ðarvais ir apsiavæ kojas ryþtu skleiskite taikos Evangelijà (Ef 6, 12-15)“.

Reikia paskelbti visuotinæ maldos akcijà, melsti Dievo, kad liautøsi abortai. Lietuva yra Marijos þemë. Taip mûsø tëvynæ pavadino apaðtalinis vizitatorius Lietuvai Achilles Ratti, vëliau tapæs popieþiumi Pijum XI (1922-1939). Kreipkimës á Ðvè. mûsø Motinà Marijà, pradëkime visà Lietuvà apimanèià roþanèiaus maldos akcijà uþ nekaltø kûdikiø Gyvybæ.

Imkime pasninkauti uþ abortø propaguotojø atsivertimà, uþ ástatymà, ginantá nekaltus negimusius vaikelius. Vieðpats sakë, kad tam tikros rûðies demonai áveikiami tik malda ir pasninku (Mt 17:21).

Kaþkas turi mobilizuoti ir pakviesti á ðià dvasinæ kovà. Kas, jei ne Baþnyèios vadai?! Reikia dvasinio Kristaus Baþnyèios autoriteto. Tad geros valios þmonës, Kristaus kariuomenës karþygiai, kreipkitës, raðykite, praðykite kardinolo, arkivyskupo, vyskupø, kad drauge su kitø religijø ir krikðèioniðkø tikybø vadovais pakviestø visus Lietuvos þmones á galingà maldos, pasninko ir atsiteisimo þygá uþ gyvybæ.

© 2008 „XXI amþius“