Benedikto XVI pastabos Popiežiškajai šeimos tarybai

Mindaugas BUIKA

Rengimas santuokai – svarbus pastoracijos uždavinys

Popiežius Benediktas XVI susitikęs su šeimų sielovadą koordinuojančios Vatikano institucijos nariais palietė svarbius pasirengimo santuokai ir rūpinimosi vaikais klausimus. Dievo tarno Jono Pauliaus II dekretu „Familia a Deo Instituta“ 1981 metais įkurta Popiežiškoji šeimos taryba, kuri užsiima šeimos teologijos, dvasingumo ir teisių reikalais, vasario 8 dieną rinkosi į metinę plenarinę asamblėją.  Pradėdamas jos posėdžius Šventasis Tėvas priminė šios dikasterijos rengiamus Pasaulio šeimų susitikimus, kurių šeštasis 2009 metais įvyko Mechike. 2012-aisiais susitikimas planuojamas priimti Milano arkivyskupijoje.

Tačiau ir tarp šių dviejų reikšmingų įvykių Popiežiškoji taryba, Benedikto XVI pastebėjimu, įgyvendina svarbias iniciatyvas, kurių tikslas stiprinti šeimos, kaip fundamentalios vertybės, suvokimą Bažnyčios ir visuomenės gyvenime. Jis nurodė projektą, pavadintą „Šeima – evangelizacijos veiksnys“, kurio pagrindu stengiamasi surinkti medžiagą apie šeimos pastoracijos turtingą patyrimą pasaulio diecezijose. Kitame projekte „Šeima – turtas visuomenei“ siekiama formuoti viešąją nuomonę, iškeliant šeimos naudą darniai visuomenės egzistencijai ir jos pažangai. Ypač daug dėmesio Popiežius skyrė dikasterijos ruošiamam direktyviniam vadovui („vademecum“), skirtam parengti jaunus žmones priimti Santuokos sakramentą. Apie tokio vadovėlio svarbą yra užsiminęs dar Jonas Paulius II savo apaštaliniame paraginime „Familaris Consortio“, pažymėdamas didžiuosius šiandienos iššūkius katalikiškai šeimai. Popiežius Benediktas XVI aiškino, kad rengiamos direktyvos turėtų apimti kelis ugdymo etapus, kadangi santuokinio gyvenimo spektras yra labai platus. Pirmiausia jis nurodė į vaikų ir jaunų žmonių auklėjimą, kur yra svarbus šeimos, parapijos ir mokyklos sąlytis. Šioje sferoje sužadėtiniams reikia įdiegti gyvenimo, kaip pašaukimo meilei supratimą, jų santykių, taip pat ir seksualinių, autentiškumo reikšmę. Kitas parengimo tarpsnis turėtų būti sutelktas į krikščioniškojo tikėjimo lavinimą, kuris kartu su gilesniu Kristaus ir Bažnyčios slėpinio pažinimu įgalintų geriau suvokti santuokos malonės ir atsakomybės prasmę.

Šventasis Tėvas sakė, kad šioje programoje reikia atsižvelgti į vietines sąlygas ir galimybes, tačiau būtų gerai, kad sužadėtinių katechetiniame mokyme dalyvautų kunigas ir įvairių sričių ekspertai, kad patyrę sutuoktiniai pasidalytų savo išgyvenimais. Taip pat svarbu, kad užsiėmimai vyktų dialogo, draugiškumo ir maldos atmosferoje, įskaitant Dievo Žodžio klausymą ir dalyvavimą Eucharistijoje. „Tik Kristų statant į asmeninės ir sutuoktinių poros egzistencijos centrą yra įmanoma išgyventi autentišką meilę ir suteikti ją kitiems“, – patvirtino popiežius Benediktas XVI. Jis taip pat priminė reikšmingą sužadėtinių egzaminavimo etapą, kad jie gerai suprastų Bažnyčios kanonų teisės nuostatas, Santuokos apeigų prasmę, ir kvietė brolius vyskupus atsižvelgti į šią svarbią pastoracijos sritį.

Vaikams reikia ir tėvo, ir motinos

Antroji Šventojo Tėvo kalbos dalis buvo skirta vaikystės temai, kurią taip pat nagrinėjo Popiežiškoji šeimos taryba pastarojoje sesijoje. Kaip žinia, neseniai buvo minėtos tarptautinės vaikų gynimo konvencijos 20-osios metinės: šį dokumentą Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 1989 metų lapkričio 20 dieną. Popiežius priminė, kaip bažnyčia, sekdama Kristaus pavyzdžiu, skatino mažamečių orumo ir teisių apsaugą ir pati daugeliu atvejų juos gynė. Deja, kai kuriais atvejais (nuoroda į iškilusius atskirus kunigų pedofilijos skandalus) Bažnyčios nariai, veikdami priešingai tam įsipareigojimui, pažeidė vaikų teises, pripažino Benediktas XVI pabrėždamas, kad šiuos nusikaltimus būtina pasmerkti.

Šventasis Tėvas dar kartą atkreipė dėmesį į Jėzaus mokymą apie vaikų nekaltumą, kaip apie sektiną pavyzdį įžengti į Dievo Karalystę, taip pat griežtus perspėjimus tiems, kurie papiktina ir išnaudoja mažuosius. Todėl ir Katalikų Bažnyčia palankiai priėmė minėtą Konvenciją dėl vaikų teisių, kadangi joje keliami globos, sveikatingumo, švietimo ir auklėjimo klausimai bei numatytas griežtas smurto ir išnaudojimo vertinimas. Ypač svarbu, kad dokumento preambulėje būtų kalbama apie šeimą, kaip natūralią aplinką vaikų brandai ir gerovei. „Iš tikrųjų būtent šeima, pagrįsta vyro ir moters santuoka, yra geriausia parama, kuri gali būti suteikta vaikams, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI. – Jie nori būti mylimi motinos ir tėvo, kurie myli vienas kitą, todėl jiems reikia būti, augti ir gyventi kartu su abiem tėvais, kadangi motina ir tėvas vienas kitą papildo (ir yra abu vienodai svarbūs) auklėjant vaikus, formuojant jų asmenybes ir tapatumą. Taigi, svarbu daryti viską, kas įmanoma, kad jie augtų vieningoje ir stabilioje šeimoje.“

Dėl to Bažnyčia turi nuolat raginti sutuoktinius, kad šie būtų vienas kitam ištikimi, palaikytų santuokinės sutarties sakralumą ir įgautų stiprybės bendrai melsdamiesi,  bendraudami, vienas kitą priimdami ir atleisdami, aiškino Šventasis Tėvas. Juk jei šeimos gyvenimas nėra nuoširdus, tuo labiau jeigu jis užsibaigia sutuoktinių poros susipriešinimu ir skyrybomis, pasekmės vaikams yra sunkios, netgi dramatiškos. Todėl rūpinimasis šeimos gerove, jos teisėmis, vienybe ir stabilumu yra geriausias būdas ginti mažamečių teises ir tikruosius poreikius,  baigdamas kalbą tvirtino Benediktas XVI Popiežiškosios šeimos tarybos nariams.

© 2010 „XXI amžius“