Su Aukščiausiojo pagalba grįžę į blaivybę   

Bronius VERTELKA

Panevėžyje veikia penkios Anoniminių alkoholikų (AA) grupės. Viena jų, pasivadinusi  „Ramybe“, rugsėjo 19-ąją minėjo savo veiklos 10-metį. Renginio vedėjui supažindinus su AA istorija, buvo išklausyti grįžusių į blaivybę, bet save ir toliau vadinančių alkoholikais pasisakymai.

Vitalijus nuo mažens matė geriantį  tėvą. Kai šis grįždavo su buteliu kišenėje, likusius lašelius  išgerdavo sūnus. Šeimoje motina buvo beteisė. Vitalijaus vaikystė bėgo Pasvalio rajone, kur netrūko alaus. Šis gėrimas paaugliui atrodė skanus. Alkoholis jį vis labiau gramzdino – už kelias vagystes Vitalijų įrašė į Vaikų kambario įskaitą.

Armijoje jis tarnavo statybos batalione Rusijos šiaurėje. Čia sužinojo losjono ir odekolono skonį. Grįždamas namo tiek prisigėrė, kad neatsiminė, kaip atsidūrė Lietuvoje. Įsidarbinęs nebeatsisakydavo taurelės, nors jau buvo sukūręs šeimą. Kartą, svyrinėjantį prie gėrimų parduotuvės, Vitalijų paėmė blaivyklos mašina. Žmona įprato vyro nematyti 2–3  dienas. Kartą girtas nuvažiavo pas narkologą, verkė, klaupėsi ant kelių prašydamas, kad padėtų. Vaistai nepagelbėjo. Paskui, stengdamasis įtikti namiškiams, žmonai patarus sutiko eiti į AA. Iš čia Vitalijui nebesinorėjo išeiti. Atsirado kalbos prie kavos puodelio. Grįžo namo linksmas, apkabino žmoną ir nuoširdžiai ją pabučiavo. Vitalijus blaivybės keliu eina jau 14,5 metų.

Onutė pasakojo, kad jos tėvas buvo įnikęs į stikliuką, o mama ir seserys buvo blaivininkės. Onutei būdavo keista, jeigu pamatydavo gatve svirduliuojančią moterį. Ji buvo įsitikinusi, kad girtuokliais gali būti tiktai vyrai. Onutė buvo labai veikli. Žuvus vyrui, liko su dviem mažamečiais vaikais. Sutiko, atrodo, rimtą vyrą, už jo ištekėjo, bet laimės nebuvo. Jis buvo alkoholikas. Norėdama būti kartu su vyru, bandė išgėrinėti kartu. Kada šis girtas užmigdavo, ji su nebaigtu gerti buteliu išsliūkindavo pas kaimynus. Subyrėjus šeimai, Onutės alkoholis jau nebepaleido. Išgirdusi, kad galima mesti gerti užsikodavus, pabandė, bet nieko gero neišėjo. Bandė gerti saikingai, save laikyti kaip arklį už pavadžių. Taip išsilaikė apie metus, paskui vėl nutrūko kaip šuo nuo grandinės. Nebegrįždavo namo po kelias savaites, nes žinojo, kad parėjusios vaikai nebeišleis. Šie ir gražiuoju, ir piktuoju prašė, kad mama nustotų gerti. Onutė bandė netgi nuodytis vaistais. Atsivėrė duobė, iš kurios nebegalėjo pati išlipti. Tada turbūt Aukščiausiojo ranka nuvedė tikinčią moterį į AA grupę „Ramybė“. Čia ji susitiko su tais, kurie negėrė jau po keletą ir keliolika metų. Dabar jau aštuoneri metai Onutė negeria. Turi gausybę draugų, į kuriuos bet kuriuo atveju galėtų atsiremti. Papasakojusi savo karčią praeitį, moteris pridūrė: „Norintys gyventi blaiviai visiškai turi atsisakyti alkoholio“.

Albertas pradėjo gerti sulaukęs 40 metų, jau turėdamas tris vaikus ir puikią žmoną. Pašlijo santykiai  šeimoje. Kai po kelių dienų gėrimo parsirasdavo namo, vaikai ir žmona būdavo nekalbūs. Dar turėdamas gėdos, blaivus išsilaikydavo kelias dienas – kartą net tris mėnesius negėrė. Jam norėdavosi, kad jį šeima labai gerbtų, jo klausytų, bet to nesulaukdavo. Tada Albertas vėl patraukdavo į aludę – tai buvo kerštas  šeimai. Po eilinio ilgo užgėrimo žmona pasiėmė vaikus ir išėjo iš namų. Albertas prašė, kad jam dar kartą atleistų. Atleido. Bet kaip, žmogau, išsilaikysi blaivus, jeigu kišenėje žvanga net du metaliniai litai? Albertas pats bandė ieškoti išeities. Pilnas puikybės nuėjo į AA. Visiškai nesiklausė, ką kiti šneka – jam tai buvo neįdomu. Šiaip taip išsilaikė nepilnus metus, per kuriuos pagerėjo šeimos santykiai. Tada nustojo lankyti AA grupę, nes galvojo galįs ir pats vienas susilaikyti. Bet vėl neišlaikė. Kai pakėlė taurelę, vos ne kasdien gėrė pusę metų.

Albertas surado jėgų vėl kreiptis į AA. Čia rado senus pažįstamus, sutiko naujų draugų. „Jeigu būna sunku, kreipiuosi į Dievą, kuris man padėjo išsikapstyti iš girtuoklystės liūno, ir visos problemos išsisprendžia. Turiu kuo užsiimti, nors anksčiau pagalvodavau: ką reikėtų veikti, jeigu nustočiau gerti? Iš tikrųjų būdamas blaivus gali labai daug nuveikti“,– teigė beveik  8-erius metus negeriantis Albertas.

Vienintelė sąlyga būti AA grupės nariu – noras mesti gerti. AA – tai draugija, jungianti vyrus ir moteris, kurie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, jėgomis ir viltimis, norėdami padėti sau ir kitiems siekti blaivybės. Kelias į blaivybę – vadinamoji dvylikos žingsnių programa – pagrįsta tikėjimu, meile Dievu. Jos laikydamasis ir didžiausias alkoholikas gali grįžti į blaivybę.

Panevėžys

© 2010 „XXI amžius“