„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.6 (115)

2010 m. birželio 26 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Ar jūsų šeimoje gera visiems?

Dr. Aldona Kačerauskienė

Gegužės 14 dieną, Tarptautinės šeimos dienos išvakarėse, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Baltic Turkish Culture Academy surengė seminarą Šeima. Čia nekalbėta apie šeimos institucijos nykimą, skyrybas, nesantuokinių vaikų gimimų gausą. Dėmesio centre buvo šeima, kurioje turėtų būti gera visiems: vyrui, žmonai, vaikams. Kun. prof. Andrius Narbekovas sakė: „Žmogus yra nedaloma kūno ir dvasios vienovė. Kai dvasia atsiskiria, žmogus miršta. Meilė kyla iš dvasinio prado. Kūnas duotas naujos gyvybės pradėjimui. Kuriant naują gyvybę, dalyvauja Dievas. Vaikų be meilės ir meilės be vaikų neturėtų būti. Laboratorijoje pradedamas vaikas yra be meilės. Taigi santuoka neatsiejama nuo meilės ir naujos gyvybės pradėjimo. Santuoka – pilnutinis savęs dovanojimas kitam besąlygiškai, todėl partneriai neturi būti keičiami. Vaisingumas – tai gėris. Kai kurie žmonės tuo gėriu nėra apdovanoti. Gaila, kad dažnai vaisingumas suvokiamas kaip trukdys; iš tiesų santuokinis vyras ar žmona yra tikslas, bet ne priemonė patirti malonumą. Moteris gali atpažinti savo vaisingumo ciklą; taip natūraliai gali būti reguliuojami nėštumai“. Lektorius prisiminė savo profesoriaus pastebėjimą: „Vartoti kontraceptikus – tai tas pat, kas tikslai einantį šveicarišką laikrodį taisyti kirviu“.

Kun. dr. Kęstutis Ralys šeimą apibūdino kaip dviejų žmonių prisiimtą atsakomybę už kitą ir vaikus, kurie turi būti laukiami ir mylimi. Šeimoje mokomasi ne tik meilės vienas kitam, bet ir meilės tiems, kurie gyveno prieš mus, kurių dėka esame mes.

Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas, pasakodamas apie Islamo šeimą, pabrėžė: nors tikėjimas nedraudžia skyrybų, bet Islamą išpažįstantys žmonės neskuba skirtis, jiems nereikalingi nei vaikų, nei senelių namai.

Prof. Juozas Uzdila pabrėžė, kad darnos principas šeimoje nėra duotas; jį reikia sukurti. Konfliktai neturi sunaikinti meilės. Juk turime žinoti, kad dviese teks gyventi visą gyvenimą, drauge užauginti ir gyvenimui parengti vaikus.

Prof. J. Uzdilos mintį pabrėžė teologas Tomas Girdzijauskas. Pasiremdamas trijų monoteistinių religijų studijomis, sveiko proto požiūriu, gyvenimo stebėjimu, jis teigė, kad sutuoktiniams labiausiai reikia kantrybės. Vyro ir moters santykiams kenkia kylantis bendravimo tonas. Turėtų vyrauti pagarba, mandagumas. Juk santuoka yra aukščiausias kosminis įvykis: laimės, sveikatos, malonaus bendravimo šaltinis. Tačiau tam reikia pastangų, reikia visą save atiduoti kitam, atsisakyti egoizmo. Vyras su žmona turi elgtis taip, kaip tarnas su karaliene, moteris su vyru – kaip tarnaitė su karaliumi. Šeima – tai davimas sutuoktiniui to, ko jam reikia, o ne to, kas atlieka. Šeimoje turi būti tik pareigos, teisių čia nėra. Prasminga kelti tokį klausimą: ko aš dar nedaviau savo žmonai, vyrui? Geros šeimos etalonas daug vaikų, šeimoje vyras ir žmona tampa partneriais visose gyvenimo situacijose, jie vienas kitam padeda dvasiškai tobulėti. Iš jų mokosi vaikai, būsimieji tėvai ir motinos. Į sutuoktinį ar sutuoktinę niekas neturi teisės pretenduoti. Tačiau šeimos klumpa. Jei būsime išmintingi, susilaikysime nuo pykčio, atleisime, susitaikysime, kol nenusileido saulė, neteiksime net mažiausio skausmo savo sutuoktiniui, ieškosime būdų, kaip jam suteikti kuo didžiausią malonumą.

Renginį vedė VGTU Kalbų mokymo centro direktorė Vanda Birutė Ginevičienė.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija