Kai „vyresni broliai“ moko demokratijos

Kun. Robertas Grigas

Lietuvos spaudoje pasirodė žinutė „Aistros dėl gėjų parado“. Joje rašoma, kad Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas išbarė 13 ambasadorių, pasirašiusių peticiją už gėjų paradą Prahoje, ir atsisakė atsiriboti nuo savo padėjėjo, kuris homoseksualumą prilygino lytiniam iškrypimui. Ekonomisto išsilavinimą turintis konservatyvių pažiūrų V. Klausas pareiškė, kad Prahoje dirbančių diplomatų, tarp jų JAV ambasadoriaus Normano Eiseno, sprendimas pasirašyti kreipimąsi yra „precedento neturintis žingsnis“. Prezidentas neįsivaizduoja, kaip kuris nors Čekijos ambasadorius drįstų pasirašyti peticiją, kad paveiktų politines diskusijas demokratinėje šalyje. Savo peticijoje ambasadoriai pareiškė solidarumą su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir lytį pakeitusių asmenų bendruomenėmis Čekijoje, palaikė jų teisę nepažeidžiant įstatymų žygiuoti siekiant atkreipti dėmesį į savo specifines problemas. Peticiją pasirašė Austrijos, Belgijos, Kanados, Danijos, Estijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų ambasadoriai. V. Klausas pritarė savo užsienio reikalų ministro Karelo Švarcenbergo reakcijai į ambasadorių laišką. Diplomatijos vadovas pareiškė, kad Čekijoje niekas neneigia gėjų teisių, o diplomatų palaikymas buvo nereikalingas ir tik davė priešingų rezultatų. V. Klausą papiktino tai, kad gėjų paradui viešai pritarė Prahos meras Bohuslavas Svoboda, valdančiosios konservatyvios Demokratinės piliečių partijos narys. Šalies vadovo vicekancleris Petras Hajekas sukritikavo merą sakydamas, kad gėjų paradas yra „politinė demonstracija pasaulio, kuriame lytiniai ir kitokie iškrypimai tampa dorybe“.

Taip aš suprantu valstybės suverenumą, savigarbą ir tikrą dešiniųjų valdžią, kuri gina savo krašto suverenumą nuo begėdiško diktato iš šalies. Turbūt neatsitiktinai „Prahos pavasaris“ prasidėjo Čekoslovakijoje. O Lietuva?  Juk buvo daromas analogiškas, nepagarbus užsienio ambasadų spaudimas „vyresniųjų brolių ir demokratijos mokytojų tonu“,  ir su tuo taikstomasi, kad tik mums „blogo pažymio neparašytų“; tarsi baudžiavos palikti liokajiški įpročiai per kartas persiduotų. Kurgi savo nuomonė, savo krašto šeimininkų orumas?! Todėl moralės, tradicinės šeimos ir vertybių gynimo laukas atitenka marginalams, tokiems kaip Petras Gražulis, kurie savo „gynimu“ iš tikrųjų vertybes kompromituoja. Būtent tai juk Jūsų rūpestis ir solidžios veiklos laukas turėtų būti, Broliai ir Sesės konservatoriai.

 Jei kas nors iš aukštų pareigūnų Lietuvoje būtų išdrįsęs pasielgti Čekijos prezidento pavyzdžiu, įsivaizduoju, kaip homoseksualų propagandos lobistai, tokie kaip A. M. Povilionienė, iki užkimimo šauktų apie „neįsivaizduojamą Lietuvos atsilikimą, tamsumą ir viduramžius“. Kažin, kaip pavadins Čekiją – vieną iš pirmaujančių, beje, ir labai sekuliarizuotų Europos valstybių – savo vadovybės lūpomis nepabijojusią išsakyti sveiko proto požiūrį.

Gerbiami bendraminčiai Lietuvos politikoje, linkiu taip pat per daug nesibaiminti pseudomodernių moralinio chaoso skleidėjų ir tvirtai ginti prigimtinius gyvenimo principus.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“