Jei norime gyventi kaip Skandinavijoje, tai ir elkimės kaip skandinavai

Juozas Dapšauskas

Rašyti šias mintis paskatino vieno iš didžiausią lankomumą turinčio interneto portalo redaktorės interviu su žiniasklaidos priemonės akcininku, publikuojamas jos redaguojamame portale. Su giliausia pagarba, nenorėdamas nei daryti antireklamos, nei reklamuodamas, jo neįvardinsiu. Tačiau tai yra labai pavojingos ligos žiniasklaidoje simptomas, kurio negalima nutylėti, kuris būdingas ne vienai žiniasklaidos priemonei, o yra bendra tendencija. Redaktorė užduoda klausimą akcininkui apie ekonominę žiniasklaidos situaciją, švelniai sakant, kalbėdama netiesą: „Lietuvoje dešinieji radikalai, padedami Katalikų bažnyčios, iš visų jėgų mėgina prastumti visapusišką alkoholio reklamos draudimą.“

Klausimas – kas ką čia bando „prastumti“? Elementarūs faktai byloja: visiškas alkoholio reklamos draudimas yra ne dabar „prastūminėjamas“, o priimtas jau prieš trejus metus. Tik šie punktai įsigalios nuo 2012 m. pradžios. O „prastūminėja“ būtent alkoholio pramonė, papirkusi reklamos forma didelę žiniasklaidos dalį, kad šį dar neįsigaliojusį draudimą bendromis jėgomis padėtų atšaukti.

Pradžia tokia: dar praėjusių metų lapkričio 12 d. apie slaptą susitikimą – alkoholio pramonės inicijuojamas permainas susitinkant su žiniasklaidos aukščiausiais atstovais – „Verslo žinios“ rašė: „Buvo aptariamas reklamos draudimas nuo 2012 m. ir kaip galima tą aspektą keisti. Kalbėta apie pinigų srautų mažėjimą mūsų ir žiniasklaidos kišenėse, apie valdžios sprendimus bei kokią įtaką jie daro mums, žiniasklaidai ir valstybei“. Galima matyti iš įvykių, kad buvo siekiama šias milijonų praradimo problemas spręsti žaibo greitumu, kuo slapčiau, viskas „po kilimu“, iki smulkmenų suplanuojant visus ėjimus – suderinant su pagrindinėmis parlamento frakcijomis. Beje, vienas iš strateginių punktų: veikti greitai, vengiant viešumo, neleidžiant pasisakyti kitai pusei, nesiimti net niekinančių straipsnių politikos blaivininkų atžvilgiu, kaip buvo prieš kelis metus priimant panašaus pobūdžio įstatymus. Bet kai jau tokia strategija nepasitvirtino, vis vien tai tapo vieša, t.y. nepasisekė, kaip buvo numatę alkoholio reklamos draudimo atšaukimo „prastumti“ staigiai Seimo pavasario sesijoje, tada pasirodė kai kurie ženklai imtis melo ir šmeižto kampanijų pradžios, kuri vėl galbūt prasidės alkoholio reklamos draudimo atšaukimą pradėjus svarstyti Seimo rudens sesijoje. Vis dėlto norisi tikėti, kad taip nebus, kad žiniasklaida jaus atsakomybę ir gležnų pilietiškumo daigų nedrįs sutrypti...

Galima matyti, kad gana pigiai kai kurios žiniasklaidos priemonės parsidavė. Žiniasklaidai per metus tenka vos kelios dešimtys milijonų už alkoholio reklamos spausdinimą, transliavimą, o gamintojams – šimtų milijonų pelnas. Palyginkime: vien „lietuviškasis“ švyturys – „Utenos alus“ – šiais metais išmokėjo 100 mln. dividendų savo akcininkams iš Danijos. Gal reikėtų žiniasklaidai ieškoti kitų reklamos teikimo šaltinių, o ne remtis ir savo kokybę grįsti vien psichotropinių produktų reklama?

Ko mes pasieksime, kai universitetų mokslininkai įvardijami, kaip „dešinieji radikalai“, tuoj imsiantys šautuvus kaip kraupių įvykių autorius Norvegijoje ir išpyškinsiantys kitaip galvojančius, kas bus, kai psichiatras, mokslų daktaras bandomas vaizduoti kaip „psichinis ligonis“, fanatikas, kai universitetų profesoriai, akademikai, pasirašę kreipimąsi į LR Prezidentę ir Seimo narius, įvardijami kaip kraštutiniai radikalai?

O kaip galima tylėti, kai 13–15 metų vaikai paverčiami reklamos nešiotojais su alaus daryklos „Švyturio“ reklamine „Mes laimėsim“ atributika? Akivaizdu, kad alkoholio reklama skirta naujos kartos užsiauginimui, taigi nukreipta į vaikus ir paauglius.

Internetinė reklama rėkia: „Tiki, kad mes laimėsim?“ Kai paspaudi „tikiu“, patenki į „Švyturio“ alaus daryklos reklaminį puslapį. Redaguoju interneto vartus www.tikiu.lt. Tikiu teigiamų permainų, pergalių galimybe ne tik krepšinyje, bet tikrai ne taip, kaip mus bando padrąsinti ir įkvėpti „tikėjimo“ alkoholio pramonė. Kiek paskui tokie „drąsuoliai“ pridaro bėdų, finansinių nuostolių šaliai, – apie tai žiniasklaidoje mirgėte mirga. Akivaizdu, kad ir „Varom už Lietuvą“ logotipas yra „Švyturio“ akcijos „Mes laimėsim“ išgėrę logotipo tęsinys su lengvai įžvelgiamais grafiniais ir spalvų panašumais. „Varom už Lietuvą!“ prisigėrę? Kur tokie gali nuvaryti?

Pats dalyvavau kamuolio mušinėjimo akcijoje pasaulio rekordui pasiekti. Tikiu krepšininkų pergalėmis, džiaugiuosi prasidėjusia švente, tačiau tokiame kontekste vis labiau būtina kalbėti apie visas krepšinio ir alkoholio pramonės susipynimo, kaip reiškinio, puses. Tikiu, kad Lietuvos krepšininkai gali laimėti ir be agresyvios alkoholio reklamos.

Jei norime gyventi kaip Skandinavijoje, tai ir tvarką skandinavišką įsiveskime. Ar mes tapsime civilizuota valstybe su žmoniška santvarka, įstatymais ir tikrai laisva žiniasklaida, ar liksime plėšikų ir galvažudžių dienos metu gauja? Aurelijaus Augustinas yra pasakęs: „Valstybė be teisingumo – tai tik vagių ir plėšikų gauja“. Mus tenkina tokia visuomenė, valdžia, žiniasklaida? Kokią mes ją kuriame?

© 2011 „XXI amžius“