„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.6 (139)

2012 m. birželio 15 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Plečiami gyvybės gynėjų žygiai

Mindaugas BUIKA

Tarp Otavoje vykusios gyvybės
gynėjų demonstracijos vyravo
jauni žmonės, tačiau dalyvavo
ir grupė parlamento narių

Viena jauniausių gyvybės gynėjų

Eisena už gyvybę sutraukė
tūkstančius žmonių
prie Kanados parlamento rūmų

Į manifestaciją buvo atvykę
ir Kanados katalikų hierarchai

Italijos sostinėje vykusi
manifestacija buvo
rekordinė dalyvių skaičiumi

JAV kardinolas Raimondas
Berkas buvo tarp ryškiausių
Romos gyvybės gynėjų renginyje
dalyvavusių ganytojų

Kanados ganytojų dalyvavimas

Sekant Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, kur beveik keturis dešimtmečius, minint aborto legalizavimo metines, protesto „žygiai už gyvybę“ yra laikomi didžiausiomis taikiomis demonstracijomis, panašias manifestacijas gyvybės gynėjai jau kurį laiką rengia ir kitose šalyse. Kaip tik toks kasmetinis mitingas, kuriame dalyvavo net 20 tūkstančių jaunų žmonių, gegužės 11 dieną jau penkioliktą kartą įvyko Kanados sostinėje Otavoje. Kovos už gyvybę koalicijos (Campaign Life Coalition, CLC) aikštėje prie Parlamento rūmų suburta didžiulė minia vėl reikalavo uždrausti negimusių kūdikių žudynes, primindama valdžiai, kad vaikai yra tautos ateitis. Skaičiuojama, kad 25 milijonus gyventojų turinčioje Kanadoje, 1969 metais priėmus aborto įteisinimo įstatymą, kuris yra vienas liberaliausių Vakarų pasaulyje, finansuojant mokesčių mokėtojų pinigais, prieš gimimą savo motinų įsčiose gyvybes jau prarado daugiau kaip 4 milijonai vaikų.

Mitinge už gyvybę, kartu su tūkstančiais kanadiečių šeimų, dvasininkijos ir vienuolijų atstovų, medikų ir pedagogų, darbininkų ir intelektualų grupių, dalyvavo ir septyni Kanados vyskupai bei didžiausios Toronto diecezijos ordinaras kardinolas Tomas Kolinsas, kuris sveikindamas minią pabrėžė, kad saugant gyvybės sakralumą būtina vadovautis „meile, aiškumu ir gailestingumu“. Manifestacijos dieną daugelio šalies vyskupijų katedrose ganytojai aukojo specialias pamaldas, kurių pagrindinės vyko perpildytoje Otavos Dievo Motinos šventovėje. Šv. Mišioms vadovavęs Otavos arkivyskupas Terensas Prendergastas homilijoje susitelkė į šiemetinio protesto žygio už gyvybę temą „Abortas žaloja kiekvieną“, pabrėždamas, jog reikia priešintis klaidingai idėjai, kad negimusio kūdikio žudymas yra, neva, privatus reikalas. „Tiesa yra ta, kad abortas žeidžia kiekvieną – įsčiose besivystantį kūdikį, jo motiną ir tėvą, visą šeimą, bendruomenę ir netgi mūsų kultūrą“, – sakė ganytojas.

Peržiūrėti asmens definiciją

Arkivyskupas T. Prendergastas pastebėjo, kad žinomas abortų šalininkų argumentas – „mano kūnas, mano pasirinkimas“ – iš esmės seka iš neteisingo asmeniškumo supratimo, nes įsčių vaisius taip pat yra asmuo su sava DNR formule ir sukurtas pagal Dievo panašumą, todėl  be kompromisų turi būti globojamas. Pagaliau asmeniškumo įprasminimo matas nėra mūsų autonomijos laipsnis, bet tarnystė artimui vadovaujantis Dievo meilės nuostatomis. „O kas yra mūsų artimas? Tai labiausiai vargstantis, kenčiantis, bejėgis ir silpniausias žmogus, pirmiausia tas, kuris išorėje neregimas, kuris bręsta motinos gimdoje“, – aiškino arkivyskupas. Buvimas žmogiškąja būtybe nereiškia visiškos autonomijos. Tai, pirmiausia, – bendrystė su Dievu, su savo broliais ir sesėmis mistiniame Kristaus kūne. „Mes esame sukurti ne būti vienišais individais, bet būti solidariais su Dievu ir vienas su kitu“, akcentavo Kanados sostinės ganytojas, pabrėždamas, jog ši bendrystė turi išlikti nuo žmogaus prasidėjimo momento iki natūralios mirties.

Manifestacijoje prie Kanados parlamento rūmų dalyvavo 18 konservatorių partijai atstovaujančių parlamentarų, daugelis jų pasisakė gyvybės gynimo klausimu. Ypač šiltai buvo sutiktas Stefanas Vudvortas, kuris neseniai iškėlė ir svarstymui įregistravo iniciatyvą iš naujo peržiūrėti įstatyminę žmogiškojo asmens definiciją, atsižvelgiant į naujausius mokslo duomenis. Iki šiol baudžiamajame kodekse ir kituose teisiniuose aktuose negimęs kūdikis neturi žmogiškojo pripažinimo ir tai sudaro sąlygas aborto legalumo palaikymui. Jauniausia tarp mitingo oratorių buvo 17-metė gyvybės gynimo aktyvistė Aleksandra Jezierski, kuri prieš kelis mėnesius inicijavo drąsią kampaniją pasiųsti į Kanados parlamentą 100 tūkstančių laiškų, raginančių šalies vadovus peržiūrėti savo liberalų nusistatymą minėtuose aborto klausimo debatuose. Iš tikrųjų, kaip pripažįsta daugelis ekspertų bei patvirtina sociologiniai visuomenės nuomonės tyrimai, reikia iš naujo atgaivinti plataus masto diskusiją dėl  žmogiškosios gyvybės pradžios ir jos apsaugos, nes kol nėra išspręstas klausimas dėl motinos įsčiose bręstančio kūdikio teisių garantijų, sunku kalbėti ir apie realią jau gimusių kūdikių bei mažamečių vaikų teisinę apsaugą nuo įvairių pasikėsinimo ir išnaudojimo pavojų.

„Gyvybės kultūros“ sklaida Europoje

Kaip tik todėl, nepaisant nuolatinės pajuokos bulvarizuotoje spaudoje, sekuliarizuotose Europos šalyse pradedama vis labiau suprasti tikrąją tiesą apie aborto tragediją bei jos sunkias pasekmes. Palaipsniui, ypač jaunojoje kartoje, bręsta kiekvienos žmogiškosios gyvybės ir neatimamo orumo suvokimas, todėl aborto ir jo padarytų žaizdų klausimas tampa viešųjų debatų temomis. Stiprėja ir jaunųjų gyvybės gynėjų masinės manifestacijos ir eitynės sostinių ir didžiųjų miestų gatvėse bei aikštėse, nors pasaulietinė žiniasklaida su ja būdingu, tarsi užsakytu, stebėtinai „drausmingu“, vertinimu dažnai juos vadina „ekstremistų, homofobų ar netgi kažkokių rasistų“ sambūriais. Jau kelinti metai gerai organizuotos gyvybės gynėjų eisenos maždaug tuo pat metu kaip ir Vašingtone (sausio antroje pusėje) vyksta Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Kiek vėliau šiemet pirmą kartą tūkstančiai gyvybės gynėjų rinkosi į Europos Sąjungos sostinę Briuselį.

Bunda „gyvybės kultūros“ skleidėjų aktyvumas ir pokomunistinėje Rytų Europoje, kur abortai buvo legalizuoti dar autoritarinio režimo metu. Kovo mėnesį gausybė jaunų žmonių eitynėse už gyvybę užplūdo Slovakijos sostinės Bratislavos ir Čekijos sostinės Prahos gatves. Stiprėja negimusios gyvybės gynimas ir Rumunijoje, vienintelėje Rytų Europos šalyje, kur sovietmečiu abortai buvo draudžiami, todėl moterys, apsisprendusios šiam žingsniui, rinkosi „turistines“ keliones į Lietuvą bei kitus žinomus to regiono abortų industrijos centrus. Dabar Rumunijoje, įteisinus negimusių kūdikių žudymą ir šio susidorojimo mastui tapus tikrai rekordiniu, balandį protestuojantys gyvybės gynėjai  surengė taip pat rekordinę akciją – mitingus 20-yje šios šalies miestų. Šiemet tarptautinius gyvybės gynėjų žygius tarsi vainikavo gegužės 13 dieną vykusi eisena Romoje – pirmasis tokio pobūdžio renginys Amžinajame mieste.

Įspūdinga manifestacija Romoje

Didelio tarptautinės katalikų žiniasklaidos dėmesio susilaukusiame „žygyje už gyvybę“ Romoje dalyvavo apie 15 tūkstančių įvairaus amžiaus ir luomų iš visos Italijos susibūrusių gyvybės sąjūdžių narių. Eisenos priešakyje žengęs pats Romos meras Džanis Alemanas pasirūpino, kad savivaldybės skirtų 200 autobusų gyvybės gynėjų atvykimui iš kitų vietų, nors dėl to buvo užsipultas politinių oponentų ir pasaulietinės žiniasklaidos bei apkaltintas „pataikavimu“ vadinamiesiems homofobams. Italijoje, 1978 metais įteisinus abortus, medicinos įstaigose nužudyti apie 5,5 milijono negimusių kūdikių. Nors abortų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs, tačiau vis tiek 59 milijonus gyventojų turinčioje šalyje jų kasmet atliekama beveik 115 tūkstančių. Tam besipriešinantys gyvybės gynimo sąjūdžiai rengia kassavaitinius maldos budėjimus prie 50-ties abortus darančių klinikų. Italijos „judėjimas už gyvybę“visoje šalyje yra įsteigęs daugiau kaip 300 pagalbos centrų nėščioms moterims, taip nuo pražūties išgelbėdamas dešimtis tūkstančių vaikų.

Nors gegužės 13 dieną Romoje „žygis už gyvybę“ buvo surengtas kaip protestas prieš Italijoje veikiantį abortų įstatymą ir sutapo su tą sekmadienį minėta Motinos diena, tačiau jame dalyvavo ir daug kitų tautų atstovų. Štai kelių šimtų gyvybės gynėjų grupė iš Lenkijos nešė palaimintojo Jono Pauliaus II portretą, prisimenant šio didžiojo Popiežiaus nepaliaujamas pastangas apsaugoti negimusius kūdikius. Šiam tikslui 1995 metais buvo paskelbta jo istorinė enciklika „Evangelium Vitae“ („Gyvybės Evangelija“). Romos gyvybės gynėjų eitynėse dalyvavo Džana Emanuela Mola, 2004 metais popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuotos gydytojos Džanos Beretos Molos duktė, kuri atsisakė daryti abortą, kad pagimdytų dukterį, nors gimdoje buvo nustatytas vėžinis auglys, ir praėjus septynioms dienoms po gimdymo mirė. To sekmadienio rytą prie antikinio Koliziejaus prasidėjusioje ir Šv. Petro aikštėje šv. Mišiomis užbaigtoje eisenoje taip pat žygiavo rumunai, prancūzai, ispanai, vokiečiai, čekai, kurie tarsi suformavo „Europos Sąjungą už gyvybę“.

Manifestacijoje su nešamais iškalbingais transparantais – „Kiekvienas abortas – kūdikio žūtis“, „Gyvybė neliečiama nuo prasidėjimo“, „Pakaks tylaus genocido“, – dalyvavo žmonės iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijai atstovavo grupė katalikų filipiniečių šeimų, bei budistų vienuolių, protestuojančių prieš komunistinės Kinijos aktyvią abortų politiką jų gimtajame Tibete. Ta proga buvo prisimintas neseniai išlaisvintas aklas kinų disidentas Čen Gančengas, kuris valdžios buvo persekiojamas dėl savo griežtų pasisakymų prieš Kinijos „vieno vaiko šeimos“ politiką su prievartinių abortų darymu.

Kardinolo liudijimas ir paraginimas

Tarp ryškiausių Romos renginyje dalyvavusių ganytojų buvo JAV kardinolas Raimondas Berkas, dabar Vatikane vadovaujantis Bažnyčios aukščiausiam tribunolui Apaštalinei Signatūrai. Kaip tik šis hierarchas naktį prieš „žygį už gyvybę“ vadovavo maldos budėjimui Romos didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje, adoruojant Švenčiausiąjį Sakramentą, palaimino visus dalyvius, o kitą dieną šiltai sutiktas ėjo manifestantų gretose. „Visa eitynių už gyvybę jėga kyla iš Kristaus ir Jo realaus buvimo šventojoje Eucharistijoje“, – sakė kardinolas R. Berkas ta proga duotuose interviu katalikų spaudai. Prisiminęs savo nuolatinį dalyvavimą „žygiuose už gyvybę“ JAV sostinėje Vašingtone, kai dar buvo St. Luiso arkivyskupu, kardinolas sakė, jog yra svarbu, kad tokios eisenos būtų rengiamos kiekvienoje tautoje, taip liudijant žmogiškosios gyvybės nepažeidžiamumą ir žadinant sąžines dėl vykstančio negimusių kūdikių genocido. „Pažiūrėkite į eitynėse dalyvaujančių jaunų žmonių gausybę, – kalbėjo žymusis hierarchas. – Jie supranta, kad dabar vyraujanti prieš gyvybę ir šeimą nukreipta kultūra patiria bankrotą ir atėjo čia išreikšti savo įsipareigojimo gyvybei ir šeimai“.

Birželio 7 dieną publikuotoje knygoje „Kūnu tapusi dieviškoji meilė. Šventoji Eucharistija kaip Meilės sakramentas“ („Divine love made Flesh: The holy Eucharist as the Sacrament of Charity“) kardinolas R. Berkas patvirtino kanoniškai paremtą ir savo asmeniškai paliudytą atsisakymą suteikti Komuniją politikams, palaikantiems abortus įteisinančius įstatymus. Tokį prigimtinės moralės pažeidimą pavadinęs skandalingu, Bažnyčios aukščiausio tribunolo prefektas naujoje knygoje rašo: „Šventasis Tėvas primena vyskupams jų pareigą patvirtinti Šventosios Eucharistijos priėmimo santykį su moraliu gyvenimu, ypač tiems, kurie yra atsakingi už bendrąjį gėrį“. Kitu atveju, tai reikštų ganytojų vaidmens patikėtai tikinčiųjų kaimenės globai nepilną atlikimą, nes kalbama apie fundamentalių žmogaus teisių (pirmiausia teisės į gyvybę) pažeidimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija