„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.11 (144)

2012 m. lapkričio 23 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Nobelio medicinos premijos etinis vertinimas

Mindaugas BUIKA

Šinija Jamanaka

Džonas B. Gardonas

Regeneracinio gydymo perspektyvos

Šiemet paskirtoji Nobelio medicinos premija susilaukė plačių ir daugeliu atžvilgių teigiamų komentarų gyvybės gynėjų bei Bažnyčios ganytojų aplinkoje. Jos laureatai, du mokslininkai, priklausantys skirtingoms kartoms – 79 metų anglas Džonas Gardonas iš Kembridžo universiteto ir 50-metis japonas Šinija Jamanaka, besidarbuojantis Kijoto universitete, – kaip ir premijuoti kitų akademinės veiklos sričių atstovai, gruodžio pradžioje Švedijos sostinėje Stokholme priims daugiau kaip milijono dolerių vertės garbingus apdovanojimus už revoliucinius atradimus. Jų darbų pagrindu dabar galima perprogramuoti suaugusio audinio somatines ląsteles gydymo tikslams, išvengiant iki tol laikyto nepakeičiamu, bet etiškai prieštaringo embrionų kamieninių ląstelių naudojimo sunaikinant pradėtą žmogaus gyvybę.

Nobelio premijos skyrimo komiteto sprendime nurodoma, kad Dž. Gardono ir Š. Jamanakos tyrimai „negirdėtai išplėtė mūsų supratimą apie ląstelių ir organizmų vystymąsi“. Jų darbai „suteikė naujas galimybes pasaulio mokslininkams pasiekti įspūdingą pažangą daugelyje medicinos sričių“. Šių biologų darbų rezultatas yra vadinamosios pluripotentinės kamieninės ląstelės (induced pluripotent stem, iPS), iš kurių galima pagaminti įvairių žmogaus organizmo audinių – nuo nervinių iki širdies raumens ir kaulų – ląsteles. Įgalinus šių ląstelių virsmą pakreipti norima kryptimi, atsivertų naujos regeneracinės medicinos perspektyvos gydant Alzhaimerio ar Parkinsono, diabeto ar šizofrenijos ligas. Laboratorijoje išauginus atitinkamus audinius, netgi smegenų ląsteles, galima būtų implantuoti pacientams, kurie iki šiol atrodė nepagydomi ir turėjo susitaikyti su neišvengiama organizmo degeneracija.

Minėti atradimai yra svarbūs ir etiniu požiūriu, nes iki jų pluripotentinės kamieninės ląstelės buvo gaunamos iš žmogaus embrionų (human embryonic stem cells, he SC) pačioje pirminėje jų vystymosi stadijoje. Tam buvo vykdoma dirbtinė embrionų gamyba (ir netgi klonavimas) ir sunaikinimas. Taigi embrioniniai žmonės tapdavo tiesiog „biologine medžiaga“ ir buvo aukojami mokslinėms medicinos reikmėms. Gyvybės gynėjai ir Katalikų Bažnyčia, kuri savo mokyme pripažįsta žmogaus orumą nuo prasidėjimo momento (taigi nuo embrioninės stadijos), tokį embrionų kūrimą, naudojimą ir sunaikinimą vardan „mokslinės pažangos“ griežtai smerkia. Dž. Gardono ir Š. Jamanakos sukurta metodika gauti iPS iš suaugusių somatinių ląstelių šią etinę dilemą išsprendžia. Be to, pateikiami moksliniai argumentai, kad perprogramuotos suaugusio audinio kamieninės ląstelės yra veiksmingesnės už embrionines ir medicinine prasme, nes sukuriamos iš paties gydomo paciento organizmo, garantuoja imuninės problemos sprendimą.

Somatinių ląstelių „perprogramavimas“

Kad ląstelių DNR grandines galima keisti iš specializuoto odos ir vidaus organų audinio, pirmasis dar 1962 metais patvirtino Dž. Gardonas, kuris tyrė varlių vaisiaus (buožgalvių) apvalkalo ląstelieną. Tuomet jis net negalėjo įsivaizduoti, kokia galima terapinė nauda iš šio atradimo, kurio potencinė vertė paaiškėjo po daugiau kaip keturių dešimtmečių. Beje, toks pluripotentinių ląstelių formavimas siejasi ir su vėliau išvystytu vaisiaus klonavimo procesu. Tokių eksperimentų pradininkas škotų mokslininkas Janas Vilmutas 1997 metais sukūrė pirmąją klonuotą avį Dolly, o vėliau griežtai perspėjo dėl žmogaus embrionų klonavimo etinių ir praktinių pavojų, atsisakė toliau eksperimentuoti. Jis buvo vienas pirmųjų žinomų mokslininkų, iškėlusių alternatyvinių tyrimų su suaugusiomis ląstelėmis svarbą, parėmusių daktaro Š. Jamanakos darbus. Šis mokslininkas su savo kolegomis 2006 metais pirmasis patvirtino (buvo vykdomas pelių odos audinių ląstelių tyrimas), kad visiškai įmanoma pirmines pluripotentines ląsteles gauti iš suaugusių somatinių ląstelių. Po tokio perprogramavimo (galima palyginti su žinomu kompiuterio perprogramavimu) tam tikro genų rinkinio pagalba gaunamos kamieninės ląstelės, galimos naudoti audinių atnaujinimui terapiniais tikslais.

Beje, kai kurios gyvybės gynėjų organizacijos atkreipė dėmesį, kad somatinių ląstelių perprogramavimui Š. Jamanakos vadovaujama grupė naudojo genus iš kontroversinį vertinimą turinčios HEK 293 pirminių ląstelių šeimos, kuri buvo sukurta iš 1971 metais aborto metu gauto žmogaus vaisiaus inkstų ląstelių audinio (dabar šios abejotinos moralinės kilmės ląstelės yra plačiai naudojamos ne tik biotechnologiniams tyrimams, bet ir gydymui, netgi vakcinacijai). „Sudėtinga mokslinė terminologija ir prestižiniai apdovanojimai negali nuslėpti tiesos (apie prasilenkimą su etika dėl HEK 293 kilmės) ir turi skatinti budrumą, – teigiama spalio 8 dieną paskelbtame Amerikos gyvybės gynimo lygos pareiškime, netrukus po žinios apie Nobelio medicinos premijų skyrimą. – Teisinti žmonių naikinimą prieš jų gimimą (abortus) dėl mokslinių tyrimų naudos yra neetiška ir nusikalstama“. Tačiau daugelis katalikų ekspertų ir Bažnyčios ganytojų, nepaisant HEK 293 ląstelių kilmės prieštaringumo, pripažįsta, kad ryšys su jų pluripotentinių ląstelių gavimu iš suaugusio audinio yra tolimas ir nežymus, todėl tų tyrimų negalima vadinti prieštaraujančiais vertybinėms nuostatoms.

Pirmenybė moraliniams motyvams

Pats Š. Jamanaka yra pabrėžęs savo mokslinių darbų moralinius motyvus, ieškant alternatyvų žmogaus embrionų naikinimui kuriant gydymui reikalingas iPS ląsteles. Apie atradimus 2006 metais pirmą kartą tarptautiniuose žurnaluose „Nature“ ir „Stem Cell“ publikuotuose straipsniuose, nors tiesiogiai ir nepasisakė prieš embrionų kamieninių ląstelių naudojimą, jis pabrėžė, kad pats asmeniškai niekada taip nesielgė dėl „etinių kontroversijų“. 2007 metais duotame interviu dienraščiui „New York Times“, japonas mokslininkas papasakojo apie asmeninius išgyvenimus, patirtus pro mikroskopą matant žmogaus embrionus savo draugo gydytojo apvaisinimo klinikoje. „Kai pamačiau embrioną, staiga suvokiau, kad yra tik mažas skirtumas tarp jo ir mano dukterų, – sakė Š. Jamanaka, dviejų mergaičių tėvas. – Tada pamaniau, kad niekada negalėsiu naikinti embrionų mūsų tyrimuose. Reikia rasti kitus būdus“. Apie tai naujasis Nobelio premijos laureatas kalbėjo ir prieš kelis metus Vatikane surengtoje konferencijoje, skirtoje kamieninių ląstelių naudojimo medicinoje temai. Tuomet, kreipdamasis į susitikimo dalyvius, popiežius Benediktas XVI dėkojo už pastangas etinių mokslo metodų paieškoje, nes tik jie gali tarnauti tikrai žmogaus pažangai.

Ši etinė problematika yra susijusi ir su politika, kadangi moksliniams tyrimams yra skiriamos didelės biudžetinės lėšos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose žinomas gyvybės gynimo nuostatomis respublikonas prezidentas Džordžas Bušas buvo uždraudęs valstybinį investavimą į žmogaus embrionų kamieninių ląstelių tyrimą, o jo įpėdinis demokratas Barakas Obama šį draudimą atšaukė dėl savo liberalių ideologinių pažiūrų. Europos Sąjungoje vienose šalyse he SC tyrimai yra draudžiami, nes prilyginami kriminaliniam išpuoliui prieš žmogaus gyvybę, kitur jie yra įteisinti, netgi leidžiant tam tikslui klonuoti žmogaus embrionus (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje). Nors Europos Parlamentas dar 2005 metais paskelbė rezoliuciją ragindamas Europos Sąjungos lėšas sutelkti į suaugusio somatinio audinio kamieninių ląstelių tyrimą medicinos tikslais, Europos Komisija neseniai nusprendė palikti galimybę finansiškai remti ir he SC tyrimą dabar rengiamoje mokslui skirtoje 80 milijardų eurų programoje laikotarpiui iki 2020 metų (Horizon 2020 Research Programme).

Europos vyskupų paskatos

Netrukus po žinios apie 2012 metų Nobelio medicinos premijos suteikimą Dž. Gardonui ir Š. Jamanakai sveikinantį pareiškimą paskelbė Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija (COMECE), pabrėždama, kad tokio mokslinio proveržio pripažinimas patvirtina suaugusio audinio kamieninių ląstelių tyrimo pranašumą prieš eksperimentavimą su embrioninėmis ląstelėmis. Todėl COMECE kviečia nutraukti Europos Sąjungos lėšų skyrimą tiems he SC tyrimams, kuriuos vykdant žudomi embrioniniai žmonės, kadangi, remiantis Eurobarometro agentūros sociologinius duomenimis, panašią evoliuciją patyrė ir europiečių viešoji nuomonė: beveik 70 proc. apklausų dalyvių pranašumą teikia būtent somatinių ląstelių naudojimui. Kad embrioninių ląstelių tyrimas yra pasenęs bei kliniškai neefektyvus, patvirtina ir faktai, jog didžiausios privačios embrionų tyrimų kompanijos, tokios kaip Geron Corp, nutraukė šias programas ir nukreipė lėšas  alternatyvų paieškai.

Ganytojai primena neseniai paskelbtą Europos teisingumo teismo verdiktą neleisti patentuoti biotechnologinių išradimų, pasiektų naudojant he SC. Taigi pripažinta, kad žmogaus embrionas nuo apvaisinimo momento ir negali būti „medžiaga“ eksperimentams, tai yra, žmogaus gyvybė negali būti aukojama patentų gavimui. Verta prisiminti, kad sovietinės Lietuvos medicinos mokslo institucijose buvo atliekami tyrimai su dar gyvais iš motinų įsčių abortų metu pašalintais kūdikiais. Bet tų tyrimų rezultatų etiniais sumetimais nepriimdavo į tarptautines mokslines konferencijas ir juos prilygindavo nacisto Mengelės eksperimentams su mirties lagerių kaliniais. Pagaliau COMECE pareiškime nurodoma, kad Europos Sąjungoje dabar daug kalbama apie gyvūnų naudojimo moksliniams tyrimams ir bandymams mažinimą (pavyzdžiui, farmacijos reikmėms), todėl būtų didžiausias etinis prieštaravimas per eksperimentus naikinti žmonių gyvybes, bet saugoti laukinių gyvūnų integralumą.

Anot Europos vyskupų, „Horizon 2020“ tyrimų programos svarstymuose reikia gerbti subsidiarumo, kultūrinės įvairovės bei tautinio tapatumo principus, kadangi, kaip minėta, įstatyminis eksperimentų su he SC vertinimas skirtingose ES šalyse labai skirtingas. Patvirtinus bendrą Europos sąjungos tyrimų programą, kurią finansuojant dalyvauja visos organizacijos šalys, bet embrionų atžvilgiu prieštaraujant atskirų valstybių įstatymams, gali kilti nepriimtinas sąmyšis nacionalinėse politikose. Iškyla rizika, kad esant minėtiems prieštaravimams, pati „Horizon 2020“ gali tapti nelegali, nes prieštaraus esminėms ES sutartims dėl pagarbos nacionaliniams įstatymams. Europos Komisija savo siūlymuose turi vadovautis objektyviais moksliniais, teisiniais ir etiniais argumentais, kurie leistų pasiekti norimą ES valstybių narių konsensusą jautrioje tyrimų srityje. Pagrindinis argumentas – žmogaus embrionų naikinimas niekada negali būti etiškai priimtinas, – ir pastarieji moksliniai atradimai tai aiškiai patvirtina. Todėl 2012 metų Nobelio medicinos premiją, daugelio ekspertų nuomone, galima vadinti „Nobelio etikos premija“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija