JAV vyskupų parama gyvybės gynėjams

Mindaugas BUIKA

Dešimtys tūkstančių jaunų gyvybės gynėjų dalyvavo eisenoje San Franciske

Nepaisant žvarbaus oro į Žygį už gyvybę Vašingtone vėl susirinko šimtai tūkstančių žmonių

Du žymūs gyvybės gynėjai – popiežius Pranciškus ir Filadelfijos arkivyskupas Čarlzas Čaputas OFM Cap

Mitinge kalba JAV kongreso narys Krisas Smitas, kuris vadovauja parlamentarų gyvybės gynimo komitetui

Manifestacijos dalyviai, kurių gyvybės buvo išsaugotos nepaisant motinų patirto smurto

Eisenos už gyvybę JAV vakarų pakrantėje vaizdai

Žygio už gyvybę sostinėje Vašingtone akimirkos

Devynios maldos dienos

Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose pravestuose tradiciniuose ir masiškiausiuose pasaulio mastu gyvybės gynimo renginiuose minint aborto legalizavimo šioje šalyje (1973 metų sausio 22 dieną) 41-ąsias metines vėl ypač garsus ir prasmingas buvo Katalikų Bažnyčios ganytojų balsas. Jie aktyviai dalyvavo su šimtais tūkstančių manifestantų kasmetiniame „Žygyje už gyvybę“ (March for life) sostinės Vašingtono gatvėmis ir „Eisenoje už gyvybę“ (Walk for life), vykusioje didžiulės šalies Vakarų pakrantėje, San Francisko mieste, bei su gausybe kunigų šventė Maldos už gyvybę apeigas didžiosiose šventovėse. Kadangi ne visi norintys galėjo dalyvauti minėtose pagrindinėse manifestacijose sausio 22 dieną Vašingtone ir sausio 25-ąją Kalifornijoje, nes ypač rytinėje šalies dalyje praėjusį sausį buvo ypač šaltas oras ir daug sniego, JAV vyskupų konferencija supratingai tomis dienomis paskelbė Maldos ir atgailos už gyvybę devyndienį, kurio liturginėse apeigose galėjo susiburti kiekviena diecezijos ir parapijos bendruomenė. Pristatydamas šią sausio 18–26 dienomis pravestos maldingos novenos iniciatyvą JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komiteto pirmininkas Bostono arkivyskupas Šionas O’Malis (Sean O’Malley) OFN Cap priminė, kad nuo aborto įteisinimo šioje 300 milijonų gyventojų turinčioje šalyje buvo nužudyta daugiau kaip 55 milijonai negimusių kūdikių, didelį sukrėtimą patiriant juos praradusiems šeimų nariams, ypač tų vaikų motinoms. Ganytojas pabrėžė, jog dabar, kada įsčiose pradėto ir bręstančio kūdikio gyvybės likimas dažnai nuvertinamas iki kitų asmeninio pasirinkimo, atmetant negimusio vaiko asmeniškumo ir integralumo pripažinimą, tikintieji tomis Nacionalinės maldos už gyvybę dienomis turi susitelkti į šv. Mišių auką, Švč. Sakramento adoravimą ir meditavimą, melsdami tautos atsivertimo ir išgydymo iš paplitusios „mirties kultūros“ į konkrečius atsiteisimo ir artimo meilės darbus viltingai pasitikint Dievo gailestingumu.

JAV vyskupų konferencijos pirmininkas Liuisvilio (Kentukio valstija) arkivyskupas Džozefas Kurtcas (Joseph Kurtz) savo kreipimesi aiškindamas, kodėl jis dalyvauja žygyje už gyvybę, pirmiausia nurodė būtinumą ginti teisę į gyvenimą kūdikių, kurie neturi balso ir yra bejėgiai. Ganytojas priminė savo mylimą ir globojamą brolį Džordžą, kuris gimė su Dauno sindromu, nes tokie vaikai dažnai laikomi nevertais išvysti dienos šviesą ir pasmerkiami abortui vos nustačius šį ir panašius genetinius defektus prenatalinių tyrimų metu. Arkivyskupas pabrėžė, jog kasmetinė „March for life“ akcija yra skirta ir solidarumui su tomis nėščiomis moterimis, kurios dėl susidariusių aplinkybių svarsto apie abortą, meldžiant joms stiprybės, kad pasirinktų kūdikio gyvybę, o ne mirtį ir kartu rodant Bažnyčios rūpestį jų poreikiais. „Mes žygiuojame reikšdami padėką už ryžtą tų motinų, kurios, nepaisydamos visų iššūkių ir netgi priešiškumo, suteikė brangią gyvybės dovaną savo vaikams, ir dėkodami už tas šeimas, kurios juos įsivaikino, priėmė auginti“, – aiškino JAV arkivyskupas. Jis priminė ir tas moteris, kurios ryžosi abortui ir dabar dėl to labai kenčia, kaip ir vyrai, praradę savo tėvystę, seneliai, netekę anūkų, ir vaikai, iš kurių atimti broliai ir seserys“. Reikia atkakliai darbuotis, kad ateitų tokia diena, kai daugiau nebeliktų tokio sunkaus fizinio, emocinio ir dvasinio, dažnai tyloje išgyvenamo patyrimo, kai daugiau nebebūtų nužudomas nė vienas neginęs kūdikis.

Popiežiaus dvasinis įsijungimas

Visus amerikiečius gyvybės gynėjus tose akcijose ypač padrąsino popiežiaus Pranciškaus atsiųstas sveikinimas, kuriame jis patvirtino, kad pats dvasiškai įsijungia į žygį už gyvybę. Šventojo Tėvo kreipimesi į JAV katalikus, sausio 22 dieną patalpintame „Twitter“ socialiniame tinkle, rašoma: „Savo maldomis jungiuosi prie žygio už gyvybę Vašingtone. Dievas mums tepadeda gerbti gyvybę, ypač labiausiai pažeidžiamą“. Galima priminti, kad pirmąjį sveikinimą JAV gyvybės gynėjams pernai panašia jų šimtatūkstantinės manifestacijos šalies sostinėje proga internetu buvo pasiuntęs popiežius Benediktas XVI. Tuomet patvirtinęs, kad dvasiškai įsijungia į tokią akciją, jis pabrėžė, jog „meldžiasi, kad politiniai lyderiai gintų negimusius kūdikius ir skatintų gyvybės kultūrą“. Tačiau šį kartą per apaštališkąjį nuncijų Vašingtone arkivyskupą Karlą Mariją Vigano (Carlo Maria Vigano), kuris visada aktyviai dalyvauja gyvybės gynimo renginiuose, buvo perduotas ir platesnės apimties popiežiaus Pranciškaus palaikantis laiškas, adresuotas Vašingtono arkivyskupui kardinolui Donaldui Verliui (Donald Wuerl).

Tame laiške pasidžiaugęs, kad ypač daug jaunų žmonių iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų susirenka žygiui už gyvybę sostinės gatvėmis (kai kurie katalikiški universitetai atsiunčia šimtus studentų), Šventasis Tėvas pabrėžė, jog tai yra svarbus viešas teisės gimti ir gyventi liudijimas. „Taip rodomas solidarumas nekalčiausiai gyvybei ir labiausiai pažeidžiamiems mūsų žmogiškos šeimos nariams“, – teigiama minėtame laiške. Jame nurodoma, kad atsakingi ir sąmoningi piliečiai, kurie rūpinasi tikrai teisingos ir laisvos visuomenės kūrimu, tokiu savo protesto prieš abortą aktu išreiškia savo gilųjį įsitikinimą dėl kiekvieno asmens būties teisių garantijų, pradedant nuo teisės gimti ir gyventi. Jei šis įsitikinimas silpnėja, susvyruoja pagrindas ginti ir kitas žmogaus teises, kurios tampa stipresniųjų ir valdančiųjų interesų objektu. Pavesdamas visus žygio už gyvybę dalyvius Švč. Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos, užtarimui ir melsdamas, kad gyvybės gynėjų atkaklumas stengiantis pažadinti žmonių sąžinę, galiausiai atvestų į teisinę silpniausių mūsų brolių ir sesių apsaugą, Šventasis Tėvas visiems suteikė savo apaštalinį palaiminimą kaip išminties, stiprybės ir taikos Viešpatyje pažadą.

Išsivaduoti iš smurto kultūros

Pagrindinės manifestacijos išvakarėse sausio 21 dieną į Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedrą, pagrindinę šalies katalikų šventovę, tūkstančiai piligrimų rinkosi Nacionaliniam maldos už gyvybę budėjimui. Išskirtinę šių pamaldų svarbą vėl patvirtino gausus dvasininkų būrys – kartu su kardinolu Š. O’Maliu ir kitais trimis kardinolais įžanginėje procesijoje ėjo 33 arkivyskupai ir vyskupai, 300 kunigų, 60 diakonų ir 550 seminaristų. Pagrindinių šv. Mišių aukotojas prieš pradedant žygį už gyvybę turėjo būti Filadelfijos arkivyskupas Čarlzas Čaputas (Charles Chaput) OFM Cap, tačiau dėl didžiulės sniego audros jis negalėjo atvykti ir jo puikią homiliją perskaitė Vašingtono katedros rektorius monsinjoras Volteris Rosis (Walter Rossi). Socialinėse akcijose labai pasižymėjusio arkivyskupo Č. Čaputo, kurio diecezijoje įvyks 2016 metų Pasaulinis šeimų susitikimas, homilijoje pirmiausia primenamas aborto blogio gajumas nuo Dievo nutolusioje aplinkoje. Dar prieš septynis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose abortas buvo teisiškai prilyginamas nusikaltimui prieš žmogiškumą. Prieš keturiasdešimt metų legalizuojant negimusio kūdikio žudymą, tokio įstatymo šalininkai pripažino, jog abortas yra tragedija, todėl turi būti daromas išimtinais atvejais. Dabar kasmet JAV atliekama daugiau kaip milijonas abortų (3400 kiekvieną dieną) ir jau kalbama apie tariamą šios „teisės“ sakralumą kartu su bandymais demonizuoti gyvybės gynėjus, netgi su pasikėsinimais į jų konstitucines žodžio ir religijos laisvės garantijas.

Abortas, prasidėjusios gyvybės sunaikinimas, ne tik toleruojamas, bet ir tapo savotišku pagarbos moteriai, jos orumui ženklu, savotišku naujosios pagonybės totemu. „Bet mūsų gyvenimas yra vertas tiek, kiek skirtas tarnauti Dievui ir padėti kitiems žmonėms, ypač silpniausiems, – aiškino ganytojas. – Mūsų gyvenimas vertinamas ne pagal tai, kas mes esame, bet kas mums yra Dievas“. Viešpaties gailestingumas, teisingumas ir meilė yra tie dalykai, kurie išjudina galaktikas ir pasiekia kiekvienos motinos įsčias savo poveikiu ir prisilietimu suteikdami žmogiškąjį didingumą pradėto kūdikio gyvybei. Todėl ir mes tampame žmogiškesni, matydami tikrąjį žmogiškumą bejėgiame dar negimusiame kūdikyje, kai darbuojamės ir kovojame už jo išlikimą ir gerovę. Arkivyskupas Č. Čaputas pastebėjo, jog per pastaruosius dešimtmečius gyvybės gynimo sąjūdį ne kartą buvo bandoma „nurašyti“ ir palaidoti, bet jis vėl ir vėl iškyla nepaisant priešingų numarinimo ir susidorojimo pastangų. „Dievo Žodis ir Dievo darbai nepraeina, ir joks teismo sprendimas, joks įstatymas, joks politinis lobizmas niekada negalės pakeisti tiesos apie tai, kada prasideda žmogaus gyvybė, bei to šventumo, kurį Dievas suteikia tai gyvybei“, – pabrėžė arkivyskupas Č. Čaputas.

Anot jo, tiesa apie žmogiškojo asmens orumą nuo prasidėjimo, liepsnoja visų mūsų širdyse, nes yra kurstoma Dievo meilės ugnies. Su šiuo meilės karščiu galima pasielgti dvejopai: pakeisti širdį, kad ji pavirstų šaltu akmeniu, arba padaryti, kad mūsų širdys toliau degdamos spindėtų ir kartu su mūsų praktiniu liudijimu taptų pasaulio šviesos šaltiniu.

Kaip tik tokios yra širdys gyvybės gynėjų, kurie nieko nebijo ir niekada nenusivilia, nes žino, kad Dievo meilė visada laimi. „Mūsų uždavinys darbuotis, kiek įmanoma, džiaugsmingai, ilgai bei kantriai, kad savo šalyje didintume apsaugą žmogaus gyvybei ir pagarbą žmogiškojo asmens sakralumui pradedant nuo negimusio kūdikio, – teigė homilijoje Filadelfijos arkivyskupas. – Mūsų uždavinys yra įveikti aborto nuodėmę ir susigrąžinti moteris ir vyrus, kurie yra tapę smurto kultūros įkaitais“. Ir šį pasiaukojantį veikimą drąsina žinojimas, kad žmogus yra istorijos subjektas, nemirtingas ir be galo brangus Dievo akyse, o ne kažkokia chemijos pasekmė, ne bedvasis objektas, atsidūręs stipresniųjų egoistinių užgaidų priklausomybėje.

Stiprėja nusistatymas prieš abortą

Tomis gyvybės gynimo akcijų dienomis JAV Kongrese ir kitose vietose surengtose konferencijose buvo pripažinta, kad dėl abortų įteisinimo motinų įsčiose nužudyti milijonai negimusių kūdikių kaip ir visų kitų formų genocidai paliko skaudų paveldą tautos istorijoje. Visi suvokia, kad tie prarasti vaikai galėjo būti visų draugai, ištikimi bendradarbiai, galėjo būti tautos žiedo dalis – žymūs kūrėjai ar politiniai lyderiai, pagaliau juk kiekviena žmogaus gyvybė turi neįkainojamą vertę. „Mes negalime prarasti beveik 56 milijonų nekaltų amerikiečių gyvybių ir sakyti, kad nieko neatsitiko, – pastebėjo žymi gyvybės gynėja Kongreso narė Mišelė Bakman (Michelle Bachman), kuri yra penkių vaikų motina ir dar daugiau kaip dvi dešimtis apsiėmė globoti. – Aš gailiuosi tų moterų, kurioms buvo meluojama (dėl aborto žalos), moterų, kurios buvo priverstos rinktis tą labai smurtingą procedūrą, po kurios daugeliui jų lemtingai pasikeitė gyvenimas“. Žygyje už gyvybę dalyvavo nemažai moterų, kurios nešė plakatus su užrašais, išsakančiais apgailestavimą dėl daryto aborto ir viešai manifestacijose kalbėjusių („silent no more“), kaip bandė malšinti šį netekties skausmą alkoholiu, narkotikais, netvarkingu seksu. Dėl depresijos daugelis jų buvo atsidūrusios ties išprotėjimo ar savižudybės riba, bet vėl atrado Dievo gailestingumą padariusios atgailą ir dalyvaudamos sielovadinėse programose, ypač garsiajame Rachelės projekte.

Tokia sielovadinė pagalba dažnai reikalinga ir vyrams, kurie skaudžiai išgyvena prarastą tėvystę dėl jų žmonų ar sugyventinių atliktų abortų, kartais ir prieš jų pačių valią. Toks patyrimas gali skatinti ir kriminalinį polinkį, nes, kaip patvirtina neseniai viename Palm Byčo vyskupijos (JAV Floridos valstija) teritorijoje esančiame kalėjime atlikta apklausa, 90 proc. kalinių, paklaustų, ar artimo žmogaus darytas abortas padarė įtaką jų elgesiui, atsakė „taip“. Galiausiai aborto legalumas svariai prisidėjo prie įsivyravusio nemoralumo ir netvarkos seksualiniuose santykiuose, nes lengva galimybė nužudyti pradėtą kūdikį, kaip pripažino neseniai paskirta JAV centrinio banko (Federal reserve) vadovė Džaneta Jelen (Janet Yellen), „labai sumenkina moterų gebėjimą atsispirti ikisantuokiniams lytiniams ryšiams dėl vyrų aistringo spaudimo“. Visa ši ir kita aborto daroma žala vis labiau stiprina amerikiečių nusistatymą prieš tokį smurtinį nekaltų vaikų praradimą, ir į tai turi atsiliepti įstatymų leidėjai. Štai pastarojo žygio už gyvybę išvakarėse paskelbti sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad 62 proc. amerikiečių yra įsitikinę, jog abortas kiekvienu atveju yra moralinis blogis, o net 84 proc. pasisako už vienokį ar kitokį dabartinio liberalaus įstatymo sugriežtinimą. 80 proc. apklaustųjų mano, kad visoms abortus norinčioms daryti moterims būtų teisiškai numatytas tam tikras laukimo ir apmąstymo laikotarpis, kurio metu jos išklausytų socialinių darbuotojų, psichologų ir sielovadininkų patarimus, kad pamatytų savo įsčiose gyvą kūdikį ultragarso tyrimo pateiktame atvaizde. Tik 9 proc. amerikiečių yra įsitikinę, kad abortas turi būti leidžiamas daryti be suvaržymų, todėl galima išvada, jog ši smurtinė procedūra išlieka priešinga žmonių sąžinei ir sveiko proto supratimui, aiškino minėtus sociologinius tyrimus užsakiusios katalikiškos Kolumbo riterių organizacijos vadovas Karlas Andersonas (Carl Anderson). Beje, šią nuostatą atspindi ir tas faktas, kad nors JAV federalinis abortą leidžiantis įstatymas kol kas lieka galioti, per pastaruosius trejus metus (2010–2013) atskirų valstijų lygmeniu priimtas rekordinis (daugiau nei 200) gyvybę ginančių įstatyminių aktų skaičius. Anot kongresmeno Kriso Smito (Chris Smith), tai – Dievo malonės veikimo, maldų ir gyvybės gynėjų sunkaus triūso rezultatas, kuris leidžia viltis, kad nebe už kalnų ir tas laikas, kai genocidinis negimusių kūdikių žudymas iš viso bus nutrauktas.

© 2014 „XXI amžius“