„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (174)

2015 m. gegužės 2 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Varomas alkoholiu degantis degalinių klausimas

Dr. Aurelijus Veryga

Manau, artimiausiu metu Lietuvoje subręs bent du „svarbūs“ ieškiniai teismams. Vienas tokių ieškinių bus dėl visuomenininkų, kurie nesugeba patikrinti visų prekybos vietų ir užtikrinti, kad jose nebūtų parduodamas alkoholis nepilnamečiams, o kitas galėtų būti dėl pačių nepilnamečių, kurie atrodo per daug suaugę ir maskuoja savo amžių, trikdydami pardavėjų darbą ir keldami jiems bereikalingą stresą parduodant alkoholinius gėrimus.

Labai nejuokinga pasidarė klausant mūsų verslo atstovų ir Seimo narių, kaip jie sureagavo į pilietišką jaunuolių bandymą pademonstruoti, kaip nepilnamečiui Lietuvoje lengva įsigyti alkoholinių gėrimų degalinėse. Keli entuziastai paslėpta kamera užfiksavo degalinėse daromus įstatymo pažeidimus ir juos paviešino. Užuot pripažinęs akivaizdų faktą, degalinių atstovas Vidas Šukys labiausiai susirūpino, kad pažeidimai užfiksuoti neteisėtai, ir pradėjo grasinti, kad jaunuolius reiktų paduoti į teismą. Viešai pareiškęs, kad jau konsultuojasi su advokatais, jis dar pridūrė, kad tokią akciją tikriausiai užsakė kokie nors pikti dėdės iš kitų verslų, kad degalinės gins savo teises, ir suabejojo, kad tyrimas nereprezentatyvus, nes Vilniuje yra apie 60 degalinių, o jaunuoliai aplankė tik 17...

Galbūt galėčiau sau leisti tokius verslo atstovus pavadinti proto vargšais. Kažkodėl man degalinių atstovas pasirodė labai panašus į kriminalinius veikėjus, filmuojamus laidos „Farai“, kurie, užklupti įvykio vietoje darant nusikaltimą, bando apsimesti nieko nežiną ar suversti kaltę kažkam kitam. Aš labai kviesčiau atsiliepti ką nors iš tėvų, kurių vaikas nukentėjo autoįvykyje, buvo fiziškai sužalotas ar patyrė kitokią žalą po to, kai jam degalinėje buvo parduotas alkoholis. Jei tokių atsirastų, mes irgi pasitartume su teisininkais ir tada pagalvotume, kiek būtų galima išsireikalauti žalos atlyginimui iš tos degalinės operatoriaus. Kadangi tokių vaikų Lietuvoje būtų net ne dešimtys, o galbūt triženkliai skaičiai, tai pasitelkus norinčius gerai uždirbti advokatus, manau, būtų galima tokius verslininkus priversti susimokėti bent jau šešiaženkles kompensacijas. Kaip jums, mieli verslininkai, toks planas?

Manau, kad degalinių atstovams reikėjo, paskelbus visai Lietuvai, kad jie stumia per Seimą draudimo prekiauti alkoholiu atidėjimą ar atšaukimą ir įtikinėjant, kad degalinės yra labai saugi vieta prekiauti alkoholiu, pasirūpinti, kad tas alkoholis nebūtų parduodamas bet kam, bent jau kol bus priimtas sprendimas Seime. Bet atrodo, kad Lietuvoje įstatymų laikytis neplanuojama net ir dėl vaizdo. Galbūt, jei Seimo narių neveikia moksliniai argumentai dėl prekybos alkoholiu degalinėse draudimo reikalingumo ir veiksmingumo, juos paveiks bent jau bukas įžūlumas ir visiškas net elementariausios logikos ir įstatymų nepaisymas.

Dar labiau šokiravo vieši Seimo nario, vieno iš pataisų, kuriomis siekiama atidėti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse, iniciatoriaus Eduardo Šablinsko komentarai. Jo teigimu, jaunuoliai nepatikrino visų parduotuvių. Norėtųsi paklausti gerbiamo parlamentaro, ar tai turėtų daryti pilietiški jaunuoliai? Ir kokią jis turi teisę svaidytis tokiais komentarais ir kaltinimais kažko reikalaudamas iš savo asmenines lėšas valstybės bėdų demonstravimui leidžiančių jaunuolių?

Seimo narys gali pats už savo pinigus vykdyti panašius eksperimentus ir patikrinti visas prekybos vietas, gal tada ir kaltinti nebereikės. Bet atrodo, kad teisininku save tituluojantis parlamentaras komentaruose įsijautė tiek, kad pamiršo ir teisę, ir pareigas, ir visa kita. Jo teigimu, prekybos centruose kasininkės „išvarvėjusiomis akimis“ nuolat pardavinėja gėrimus nepilnamečiams. Įdomu, kiek kartų ponas E. Šablinskas apie tai yra informavęs policiją? Manau, nebus sudėtinga užklausti policiją ir sužinoti šią informaciją, nes, jei Seimo narys nuolat mato vykdomus įstatymo pažeidimus ir apie tai nepraneša atsakingoms institucijoms, tai jis pats dangsto nukaltimus ir savotiškai prisideda, kad jie būtų vykdomi toliau. Beje, jis dedasi itin susirūpinusiu, kad verslas būtų tik legalus, nesuklestėtų bobutės.

Aš dažnai lankausi prekybos centruose, ir skirtingai nei Seimo narys Šablinskas jau seniai nebematau kasininkių „išvarvėjusiomis akimis“. Anaiptol, atrodo, kad prekybos centrai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojams. Nemačiau ir pardavinėjant nepilnamečiams alkoholio, nes praneščiau policijai ir pareikalaučiau peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, nes filmuojama daugelyje parduotuvių. Teisininkas tiek įsijautė į vaidmenį, kad susirūpino etiniais dalykais, teigdamas, kad po video paviešinimo įstatymų pažeidėjai nepatogiai jausis prieš savo kolegas ar šeimos narius. Norėčiau klausti, o kodėl jie turėtų jaustis patogiai? Kaip suprantu, už įstatymų pažeidimus baudžiama ne tam, kad žmogaus savijautą pagerintų. Viešinimas ir bausmė reikalingi tam, kad žmonės nekartotų pažeidimų ir pakeistų savo elgseną. Bet, matyt, kai kurie žmonės yra tiesiog nepajėgūs tai suprasti.

Niekaip nenustoju stebėtis, kaip gerai veikia taisyklė, kad kuo didesnis melas, tuo dažniau jis priimamas kaip tiesa, nes žmonėms sunku patikėti, kad taip galima meluoti ir apgaudinėti. Degalinių atstovų teiginiai apie tai, kad draudimas prekiauti alkoholiu pažeistų LR Konstituciją, yra niekiniai. Manau, prasminga priminti, ką teigia jų cituojamas 46 straipsnis. Jame parašyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“. Paryškinau esminius dalykus, nes dėl jų, kaip tik kalbant apie tabako ir alkoholio kontrolę, dar 1997 metais yra pasisakęs LR Konstitucinis teismas, kuris išaiškino: Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai. Manau, kad degalinių tinklų teisininkams nesudarys didesnių sunkumų paskaityti visą nutarimą ir nustoti svaidytis žaibais.

Visiškai neadekvačiais riekėtų laikyti ir teiginius apie konkurencijos pažeidimus. Jau ir anksčiau konkurencija alkoholio srityje buvo, yra ir bus ribojama, nes neleidžiama juo prekiauti bet kur ir bet kam, o leidimas prekiauti degalinėse nėra prigimtinis. Be to, degalinės, pradėdamos šį verslą, žinojo ir pagrindinę valstybės nuostatą šiuo klausimu – mažinti bendrą alkoholinių gėrimų vartojimą. Jei ta nuostata nesutrukdė investuoti į valstybės sąmoningai diskriminuojamą verslo rūšį, tai atsakomybę už nepasiteisinusius lūkesčius turėtų prisiimti tie, kas priėmė sprendimus į tai investuoti.

Teiginiai apie darbo vietų mažėjimą, uždraudus šią prekybą, yra daugiau nei juokingi. Jei norime girtų sąskaita sukurti daugiau darbo vietų, tai gal jau ir vaikų darželiuose vaikams alkoholį pardavinėkime. Ne vieną dešimtį darbo vietų sukursime ir dar daugiau prarasime, kai „klientai“ prasigers. Ne viena ir ne dvi Europos valstybės neleidžia prekiauti alkoholiu degalinėse, ir dėl to nekyla jokių problemų. Problemas bandė kelti vienas iš degalinių tinklų Taline, kai šio miesto savivaldybė nusprendė apriboti prekybą alkoholiu degalinėse, ir net kreipėsi į teismą dėl tokio savivaldos sprendimo. Tačiau Estijos Aukščiausiasis teismas verslininkų pretenzijas atmetė. Jei jau leistis į polemiką dėl diskriminacijos, tai gal ja reikėtų laikyti ir tai, kad maisto prekių parduotuvėms neleidžiama prekiauti benzinu ir dyzelinu.

Priminsiu, kad jau ir taip esame trečia šalis pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Esame tarp lyderių pagal vaikų alkoholio vartojimą, žuvusių keliuose ir nusižudžiusiųjų skaičių. Ar tai per menki argumentai nustoti gaminti darbo vietas alkoholio prekybos sąskaita? O gal iš tikrųjų reikia užduoti klausimą: kas galėtų paneigti, kad degalinių atstovai „paremia“ tokius uolius Seimo narius, kurie nebesivargina rinkti nei žodžių, nei galvoti logiškų argumentų, kad pateisintų savo globotinių veiklą. Ir žinoma, geriausia gynyba yra puolimas. Dabar degalinės bando užsipulti jų darbo trūkumus ir nusikaltimus paviešinusius jaunuolius ir taip nukreipti dėmesį nuo esminio dalyko – alkoholio prieinamumo mažinimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija