„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2011 m. lapkričio 4 d., Nr. 5 (43)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Sodyboje, kur auga „keptuvių medis“...

Vytautas BAGDONAS

Sodybos šeimininkė Dalia Ona
Šiukščiuvienė nestokoja energijos,
veržlumo, įvairių sumanymų
ir geros nuotaikos

Net ir sausas medis gali būti sėkmingai
panaudojamas gėlių vazonams sukabinti

Originalus „keptuvių medis“

Prie tvenkino, kur žydi trijų rūšių
vandens lelijos, yra jauki pirtelė

Senoms kraičio skrynioms irgi
buvo surasta tinkama vieta

Originalus „keptuvių medis“
ir jo sumanytoja Dalia
Ona Šiukščiuvienė

Kai Anykščių rajono savivaldybės organizuojamo kasmetinio gražiausiai tvarkomų sodybų konkurso vertinimo komisijos nariai važiavo į Skiemonių seniūnijos Mačionių kaimą, kalba tuoj pasisuko apie vienos sodietės kieme esantį „keptuvių medį“. Tie anykštėnai, kurie ne kartą lankė gražiausiai tvarkomas rajono sodybas, apie šį neįprastą medį jau žinojo, tačiau pirmą kartą važiuojantiems tai buvo staigmena.

Kai tik užsukome į energingos, žodžio kišenėje neieškančios Dalios Onos Šiukščiuvienės sodybą, viskas paaiškėjo. Čia viskas džiugino akį, aplinkui buvo tvarkinga, švaru, kiekvienas daiktas turėjo savo vietą, iš daugelio sodybos kampelių spalvingumu švietė gėlynai.

Bet, kaip ir dera, visi pirmiausia pasuko link... „keptuvių medžio“. Sodybos šeimininkė senų, jau niekam nebereikalingų, nebenaudojamų keptuvių neišmeta, o jas sukabina tiesiog ant kieme augančio medžio šakų. Paprasta, bet kartu ir unikalu, originalu, įdomu. Vėjui pučiant tos trisdešimt keptuvių tilindžiuoja, barška, skamba. Tikras skambantis „keptuvių medis“...

Dalia Ona Šiukščiuvienė nustebina į šią sodybą užsukančius svečius ir kitais dalykais. Štai viename sodybos kampe surado savo vietą senos kraičio skrynios, mediniai kubilai. Viena skrynia net į medį įkelta. Visa tai atrodo labai nekasdieniškai ir išradingai. Gražu pasižiūrėti į tvenkinį, kuriame žydi vandens lelijos. Šalia tvenkinio – daili medinė pirtelė. Ant jos sienų puikuojasi vežimo ratas, šluota ir iš skardos išpjautas raganos atvaizdas. Tai suteikia kažkokio paslaptingumo, mistikos, pastatėlis atrodo tarsi raganų buveinė... Ten, kur tvenkinukas susiaurėja, įrengtas dailus medinis lieptas, nuo kurio malonu pasižvalgyti aplinkui.

Visai prie namų sukrauti įvairaus dydžio lauko akmenys, o per juos teka vandens upelis. Iš vandentiekio vanduo patenka į gulintį ant akmenų įspūdingo dydžio plastikinį ąsotį, o iš ten sruvena per akmenis į dirbtinį baseinėlį, gaivina ten esančius augalus. Keliose vietose kieme gali pamatyti gėlynus, kur auga įvairių rūšių gėlės. Gėlynai sukomponuoti taip, kad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens vienos gėlės nužydi, o kitos dar tik pradeda žydėti. Daug gėlių vazonuose, sukabintuose tiesiog ant didžiulės išdžiūvusios medžio šakos. Nemažas žemės plotelis prie namų skirtas ir daržui, ir gėlynui. Sodybos šeimininkė sako, kad toje vietoje anksčiau buvo tik daržas. Paskui ji ten pasodino gėlių, o daržovių nebesėjo, tačiau kai kurių prieskoninių augalų sėklos žemėje liko ir pradėjo augti. Taigi sėkmingai kartu auga gėlės, svogūnai, bazilikai, petražolės, salotos, krapai bei kiti augalai. Vienoje vietoje ir grožis, ir nauda. Pasak Dalios Onos, visiems augalams reikia dėmesio, priežiūros. Jei laiku nuravi, rūpestingai prižiūri, vienoje vietoje puikiai gali „sutarti“ ir įvairios gėlės, ir daržo augalai.

Šioje sodyboje daug kas nustebina ir sudomina. Visa tai – Dalios Onos Šiukščiuvienės bei jos vaikų išmonės, išradingumo, darbštumo dėka. Kažkada, kai jų šeima šioje vietoje įsigijo namus, aplinkui buvo brūzgynai ir piktžolynai. Daug prakaito teko išlieti, kol sodyba tapo tvarkinga, graži. Jau penkiolika metų ji yra viena gražiausių ir Mačionių kaime, ir visoje Skiemonių seniūnijoje... Jau kurį laiką didžiulėje sodyboje ir erdviame name Dalia Ona šeimininkauja viena. Savaitgaliais čia iš Vilniaus ir Utenos suvažiuoja jos vaikai – Audronė, Edita, Dalius – su šeimomis. Padeda nušienauti žolę, nuravėti daržus, gėlynus, pasitvarkyti sodyboje, ką nors meistrauja. Moteris prisipažįsta, kad likimas ją nuskriaudė – prieš dvi dešimtis metų mirtis atėmė vyrą, bet kartu pasidžiaugia, kad tas pats likimas jai dovanojo gerus, darbščius vaikus.

Rodydama labai įdomų iš akmens iškaltą puodą, pašnekovė pasakoja, kad šis radinys iš jos gimtojo krašto – Utenos rajono Užpalių seniūnijos Liepakalnio kaimo. Maždaug prieš keturiasdešimt metų rado tą akmenį miške netoli gimtinės. Dabar, kai tik į tą akmeninį puodą pasižiūri, prisimena tėviškę, artimuosius, savo vaikystės metus. Na, o jos jaunystės džiaugsmą užtemdė tremties baisumai. Su tėvais ir kitais artimaisiais Dalia Ona atsidūrė net Irkutsko srityje. Tikriausiai labai jau dideli „liaudies priešai“ jie buvo. Merginai net neleido laikyti mokyklos baigimo egzaminų. Mokytojai sakė, kam jai tas mokyklos baigimo atestatas, jei jų šeima bus ištremta? Bet ir tremtyje, Irkutsko srityje, pavyko užbaigti Tulūno medicinos mokyklą. Jaunos medikės, po tremties grįžusios į Lietuvą, niekur nenorėjo įdarbinti ir priregistruoti. Vienur tiesiai šviesiai pasakydavo, kad tremtiniams nėra darbo ir negalima tokių žmonių priregistruoti, kitur bandydavo kalbėti abstrakčiai, kažką žadėti, bet viskas taip ir likdavo pažadais. Su dideliu dėkingumu moteris atsiliepia apie buvusį ilgametį Anykščių rajono ligoninės vyriausiąjį gydytoją Bronių Šinkūną, kuris nepabūgo jos – buvusios tremtinės – įdarbinti. Taip ji įsikūrė Anykščių rajone...

Nuo 1960 metų iki pat užtarnauto poilsio Dalia Ona Šiukščiuvienė dirbo Mačionių kaimo ambulatorijoje. Iki šiol vietiniai žmonės apie šią medikę atsiliepia pačiais geriausiais žodžiais. Ne vienas ją prisimena ir kaip aktyvią visuomenininkę. Kolūkių laikais ji sėkmingai vadovavo moterų tarybai, buvo viena iš aktyviausių įvairių renginių organizatorių. Net ir dabar Dalia Ona ramiai nenusėdi namuose. Ji dalyvauja Mačionių kaimo bendruomenės veikloje, yra veikli moterų klubo narė. Jausdama, kad dar yra reikalinga ir naudinga, buvusi medikė neatsisako dalyvauti visuomeninėje veikloje, prisidėti prie kultūrinių renginių organizavimo. Būdama namuose kasdien susiranda darbų darbelių sodyboje. Kai darbų lauke sumažėja, ilgais rudens ar žiemos vakarais ji irgi nenuobodžiauja: tai knygas, spaudą skaitinėja, tai įdomesnes televizijos laidas pasižiūri. Nemažai laiko skiria mezginiams. Mezga pirštines, kojines, skraistes, šalikus, o paskui dovanoja tuos mezginius artimiesiems, savo draugėms, bendramintėms – moterų klubo narėms.

„Kaip medikė, gerai žinau, kad daugelis žmonių serga dėl nejudėjimo. Kai ilgai sėdi, nieko neveiki, tinginiauji, nejudi, tai visokios ligos užpuola. Senatvei ir ligoms nenoriu pasiduoti, tai ir judu krutu nuo gėlės prie gėlės, nuo medžio prie medžio, iš vieno sodybos krašto į kitą“, – prisipažįsta energijos ir entuziazmo nestokojanti Mačionių kaimo gyventoja Dalia Ona Šiukščiuvienė.

Taigi tokie įspūdžiai užplūdo apsilankius sodyboje, kur yra tasai paslaptingasis „keptuvių medis“...

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija