Savanorių „maištas“: atsitiktinumas ar provokacija

Apie tikrąsias savanorių nepaklusnumo akcijos priežastis, paslaptingas savanorių mirtis ir mįslingus sutapimus

Gintaras VISOCKAS

Buvęs Kauno rinktinės karininkas Arūnas Stašaitis ragina Lietuvos teisėsaugą ieškoti ne vien J.Abromavičiaus žudikų. Jo žiniomis, per dešimt nepaklusnumo akcijos dalyvių iškeliavo amžinybėn keistomis, nuodugniai neištirtomis aplinkybėmis

Bet kokie kriziniai įvykiai valstybėje nevyksta be priešiškų valstybių slaptųjų tarnybų įsikišimo. Paprastai krizei sukelti pasinaudojama ir vienu kitu tos šalies piliečiu, kuriuos numato padaryti savo įtakos agentais numatytiems tikslams įgyvendinti. Tokią įvykių seką galima spėti buvus vadinamajame savanorių „maište“ 1993 metų rugsėjį. Tuose įvykiuose kyla klausimai dėl kai kurių savanorių vado Juro Abromavičiaus tuometinių veiksmų ir jų padarinių.

Praėjusią savaitę Juro Abromavičiaus nužudymo aplinkybes tiriančiai Seimo komisijai liudijo brigados generolas Česlovas Jezerskas. Spauda akcentavo, kad į apklausą pakviestas aukšto rango kariškis „apie J.Abromavičių nepasakė nieko bloga“. Kai kurie leidiniai taip pat pastebėjo, jog brigados generolo liudijimų išklausyti susirinko vos keli parlamentarai. Suprask, savanorių nepaklusnumo akcija jau visiems įgrisusi, neįdomi. „Slaptieji takai“ mano kitaip. Kol aiškiai nepasakyta, kam iš tiesų talkino 1997-ųjų pradžioje nužudytas J.Abromavičius, kodėl kadaise pasirašytas Ginklų koncentravimo potvarkis, paskatinęs savanorius maištauti, kol neįvertinta tuometinio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus veikla, šią bylą vadinti neįdomia – šventvagystė. Juolab kad keistų mirčių po savanorių nepaklusnumo akcijos būta žymiai daugiau.

Tiesos ieškosime atkakliai, kryptingai, nuosekliai

Išsivadavome iš ypatingai žiaurios priespaudos, paremtos represijomis, draudimais, melu, žodžio nelaisve, netiesos sakymu... Šią mintį galima tęsti ir tęsti. Vyresnieji, totalitarizmo, okupacijos sąlygomis gyvenusios kartos, ne iš knygų žino, ką reiškė „viena partija – viena tiesa“. Už geležinės uždangos lageriuose statėme komunizmą – „visuotinės gerovės, visuotinės lygybės“ rojų, kurio neretai mums nuoširdžiai pavydėjo Vakarų kapitalistinio pasaulio žmonės, daugelis tų šalių intelektualų. Pavydėjo, nes tiesiog negalėjo įsivaizduoti, kad „darbo žmonių valdoma valstybių sąjunga“ yra ne kas kita, kaip blogio imperija, sukurta ant pavergtų tautų kaulų; imperija, didžiąją XX amžiaus dalį sugebėjusi išsilaikyti visuotiniu sekimu, netiesos sakymu, baime, prievarta...

Šešiasdešimt šeši rubliai šešiasdešimt kapeikų

KGB ir Romas Kalanta

Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius,
ir jis yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši.

Apr 13,18

Kęstutis KASPARAS

Lietuvos ypatingajame archyve saugomos KGB bylos apie Romą Kalantą ir 1972 metų gegužės įvykius

2007-ųjų balandžio 14-ąją ELTA vėl išplatino „sensacingą“ informaciją: Romas Kalanta ketino susideginti Baltijos pajūryje. Pasak šios naujienų agentūros, apie tokius planus Romo brolis Antanas Kalanta išgirdo iš buvusios SSRS generalinės prokuratūros tardymo valdymo tyrėjos Elvyros Mironovos. „R.Kalantos susideginimo bylą ir visą KGB surinktą medžiagą išstudijavusi buvusi prokurorė tvirtino, kad kaunietis savo akcijai ryžosi įkvėptas hipių judėjimo“. Gegužės 14-ąją, R.Kalantos susideginimo dieną, Lietuvos nacionalinis radijas klausytojams irgi piršo mintį apie hipių įtaką laidotuvių dalyviams. Ar tai nėra Lietuvai priešiškų šalių slaptųjų tarnybų veiklos apraiškos?

Ko nepasakė Mečys Laurinkus?

Gintaras VISOCKAS

Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus Tarptautinių santykių ir politikos institute skaito paskaitą „Specialiosios tarnybos XXI amžiuje ir demokratinė jų kontrolė“ Autoriaus nuotrauka

Gegužės 3-ioji – įsimintina diena Tarptautinių santykių ir politikos instituto vadovams, dėstytojams, studentams. Pirmą sykį jo istorijoje paskaitą apie slaptąsias tarnybas skaitė buvęs ilgametis Lietuvos VSD vadovas Mečys Laurinkus. Tačiau paskaitos sensacinga tikrai nepavadinsi. Nūnai Ispanijos Karalystėje ambasadoriaujantis M.Laurinkus apsiribojo teorinių dalykų analize. Buvęs VSD direktorius ir negalėjo atskleisti valstybės paslaptimi laikomų faktų. Ir vis dėlto paskaita intriguojančiu pavadinimu „Specialiosios tarnybos XXI amžiuje ir demokratinė jų kontrolė“ negalėjo būti visiškai neįdomi. Tokiais atvejais kur kas svarbiau, ko nepasako slaptųjų tarnybų darbuotojas.