Mįslingas susitikimas

Gintaras Visockas

„Slaptieji takai“ sulaukė mįslingo skambučio. Iš telefono-automato skambinęs lietuviškai su akcentu kalbėjęs vyriškis paprašė susitikti ne itin triukšmingoje Vilniaus vietoje. Vyriškis tvirtino turįs mus dominančios ir vertos dėmesio informacijos. Sutartu laiku atvykau į nurodytą kavinę, tačiau netrukus sulaukiau to paties žmogaus skambučio – šįsyk jis prašė po pusvalandžio atvykti į netoliese esančią užeigą. Tvirtino, jog susitikimo vietą neva būtina pakeisti. Paskui susitikimo vietą dar sykį pakeitė. Toks slapukavimas sukėlė įtarimų. Ilgametė žurnalistinė patirtis byloja, jog itin didelės konspiracijos mėgėjų turima informacijos dažniausiai būna menkavertė. Tačiau šį sykį atsitiko kiek kitaip. Nuvykęs į nurodytą barą Vilniaus centre netrukus sulaukiau paslaptingojo vyriškio. Nepažįstamasis neprisistatė, neparodė savo asmens dokumentų. Tiesiog pasakė norįs perduoti keletą videoreportažų, su sąlyga, jei vaizdo medžiagą paskelbsiu tik tuomet, kai jis ar kažkas iš jo aplinkos duos ženklą. Taip pat paprašė, kad vieną videoreportažo kopiją perduočiau patikimam parlamentarui ar pareigūnui. Nors susitikimas buvo keistas, nugalėjo žurnalistinis smalsumas. Diskelį su vaizdo įrašais kitą dieną radau savo pašto dėžutėje. Nufilmuotas veido neslepiantis vyriškis pasakoja, kaip viename užsieniečiams bei lietuviams priklausančiame Vilniaus viešbutyje dar visai neseniai veikė viešnamis, kuriame buvo tvirkinami mažamečiai. Pasak parodymus duodančio vyriškio, nepilnamečius greičiausiai tvirkino keli aukšto rango Lietuvos specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos organų darbuotojai, nes jie pasirodydavę būtent tomis dienomis, kai į viešbutį būdavo atvežami ir nepilnamečiai – tuo metu kitų svečių ten nebūdavę. Į viešbutį Lietuvos slaptųjų tarnybų atstovai įeidavę iš kiemo pusės. Prie nepažįstamojo liudijimų buvo sumontuoti ir stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdai, kuriuos peržvelgus galima identifikuoti, kas ir kada iš tiesų ten vyko. Kai kurie veidai – lengvai atpažįstami. Interviu pabaigoje – prašymas skelbti šią medžiagą tik tada, kai bus duotas ženklas.

Jei visa tai, ką papasakojo bei parodė nepažįstamasis, tiesa, pedofilijos tinklus Lietuvoje nebus taip paprasta išdraskyti. Nepažįstamasis kaltina asmenis, kuriems, vaizdžiai tariant, privalu persekioti tuos, kurie tvirkina mažamečius. Tad jei valstybė nuoširdžiai nori pažaboti pedofilų mafijos čiuptuvus, specialiosios tarnybos, teisėsauga, prokuratūra, teismai pirmiausiai turėtų prigriebti savo vadovus. Bet ar įmanoma, kad pavaldiniai įveiktų savo viršininkus?

Nederėtų atmesti versijos, jog ši vaizdo medžiaga – tik bandymas sukompromituoti sąžiningus pareigūnus. Tačiau su kokiais valstybės pareigūnais galima pasitarti dėl nepažįstamojo duotų parodymų, nesibaiminant, jog informacija bus nutekinta tiems, kuriems nereikia jos žinoti?

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtas Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektas – naujasis žvilgsnis į lietuviškąją žvalgybą ir kontržvalgybą turėtų užtikrinti visų saugumo tarnybų, įskaitant ir VSD, depolitizavimą bei aiškiai apibrėžti saugumo tarnybų veiklos koordinavimo ir kontrolės mechanizmą. Bet ar užtikrins? Ankstesniuose Lietuvos įstatymuose taip pat labai panašiai kalbėta. Naujasis Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektas reikalauja, kad slaptųjų tarnybų žvalgybinės užduotys ir veiklos planai būtų formuluojami atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės, Vyriausybės, Seimo ir atskirų ministerijų vadovų nurodymus. Bet juk ankstesniuose Lietuvos įstatymuose irgi galiojo panašios nuostatos. Vienintelė įstatyminė Prezidentės pasiūlyta naujovė – tai žvalgybos koordinatoriaus pareigybės bei žvalgybos koordinavimo grupės įkūrimas. Žvalgybos koordinatorius bus atskaitingas Valstybės gynimo tarybos nariams bei prižiūrės, kad visos institucijos žvalgybą vykdytų pagal nustatytus nurodymus. Be abejo, tokia pareigybė – reikalinga. Bet kai kurie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai skeptiškai nusiteikę. Mat nėra patikimų saugiklių, kurie į žvalgybos koordinatoriaus kėdę neleistų atsisėsti korumpuotiems, bailiems, galų gale priešiškų valstybių papirktiems pareigūnams. Taigi skeptikai baiminasi, jog valstybės nedraugai į savo rankas sugebės perimti ir žvalgybos koordinatorių su visais jo pavaduotojais, sekretorėmis bei biudžetais. Tad taip ir neaišku, kaip atskirti sąžiningą pareigūną nuo nesąžiningo? Kuriam pareigūnui reikėtų perduoti kopiją interviu apie iškrypėliškose orgijose dalyvaujančius Lietuvos žvalgybininkus? Gal Prezidentei?..

© 2009 „XXI amžius“