Oldridžas Eimsas suimtas 1994-ųjų metų vasarį

Gintaras Visockas

Buvęs CŽV aukšto rango darbuotojas Oldridžas Eimsas, uoliai talkinęs SSRS, o paskui ir Rusijos slaptosioms tarnyboms

Ankstų 1994-ųjų vasario 21-osios rytą į vieną Vašingtono priemiestį slapta atvyko dvidešimt penki Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, apsirengę civilių kostiumais. Išsidėstę taip, kad niekam nekristų į akis, jie kantriai laukė į gatvę iš savo namų išeinančio aukšto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojo Oldridžo Eimso. Tą rytą Vašingtono gatvės buvo tuščios, nes Amerika ruošėsi švęsti Jungtinių Valstijų prezidentų dieną, todėl FTB agentams teko iš lovos išversti teisėją, kad šis išduotų arešto orderį, leidžiantį suimti šį CŽV pareigūną. FTB agentai tokį teisėjo palaiminimą gavo be didesnio vargo. Teisėjui buvo pateikti neginčijami įrodymai, kad CŽV pareigūnas O. Eimsas iš tiesų tarnauja Rusijos slaptosioms tarnyboms.

10 valandą ryto O. Eimsas išėjęs iš namų buvo suimtas. Suimamas jis nesipriešino, nebandė bėgti. Labiau nustebo CŽV vadovybė, išgirdusi, kad suimtas jų darbuotojas. CŽV vadovybė niekaip negalėjo patikėti, jog O. Eimsas, vadovavęs SSRS, Rusijos ir Rytų Europos skyriui, iš tiesų tarnavo Rusijos slaptosioms tarnyboms – ir KGB (Komitet gosudarstvenoj bezopastnosti), ir SVR (Služba vnešnej razvedki).

Beje, Kremliui šis CŽV aukšto rango darbuotojas talkino itin uoliai ir sėkmingai. Rusai jį užverbavo dar 1985 metais. Nuo to laiko su O. Eimso pagalba rusai demaskavo apie 25 CŽV agentus, veikusius jų struktūrose. Žodžiu, O. Eimsas greičiausiai išdavė apie keliolika aukso vertės turėjusių agentų, kuriuos Amerikai per didžiausius vargus pavyko užverbuoti. Vienuolika iš O. Eimso išduotų agentų buvo sušaudyti Lubiankoje, kiti nuteisti kalėti arba 25-eriems metams, arba iki gyvos galvos.

Tą vasario 21-osios rytą apstulbo ir Rusijos SVR, netekusi vieno iš naudingiausių, produktyviausių savo agentų, veikusių pačiose CŽV viršūnėse. Juk O. Eimsas padėjo rusams demaskuoti ne tik keliasdešimt „kurmių“, bet ir atskleidė slapčiausių duomenų apie 50 CŽV planuotų operacijų, rengiamų atlikti tiek Rusijoje, tiek Rytų Europos šalyse.

Vienas iš vertingiausių O. Eimso išduotų agentų buvo GRU generolas-majoras Dmitrijus Poliakovas, tarnavęs amerikiečiams maždaug ketvirtį amžiaus. Manoma, kad būtent O. Eimsas padėjo rusams iššifruoti vertingą CŽV agentą Adolfą Tolkačiovą. Olegas Gordijevskis, buvęs KGB karininkas, nuoširdžiai dirbęs Didžiosios Britanijos žvalgybai, įsitikinęs, jog jį išdavė būtent O.Eimsas. „Jei ne O. Eimso dvigubi žaidimai, aš nebūčiau iki šiol saugiai dirbęs britams“, – savo knygoje „Paskutinis sustojimas – sušaudymas“ pasakoja britams tarnavęs KGB kadrinis karininkas O. Gordijevskis.

Tiesa, likimas O. Gordijevskiui buvo palankus. Jam pavyko pasprukti iš Rusijos. O. Gordijevskis į Vakarus per Rusijos ir Suomijos valstybinę sieną paspruko paslėptas lengvojo automobilio bagažinėje.

Taigi žala, kurią Centrinei žvalgybos valdybai padarė O. Eimsas,  milžiniška. Buvęs CŽV direktorius Džeimsas Vulsi, šiai tarnybai vadovavęs 1993–1995 metais, O. Eimsą viešai pavadino „serijiniu žudiku“, nes dėl jo išdavysčių gyvybių neteko mažų mažiausiai 11 CŽV užverbuotų rusų. Beje, pagrindinė priežastis, kodėl O. Eimsas nutarė bendradarbiauti su sovietų, o paskui ir su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, buvo ne simpatijos Rusijai, o pinigai. Jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, turėjo daug skolų, vedė išlaidžią, prabangą mėgstančią žmoną, be to, ir pats mėgo šauniai praleisti laisvalaikį. Taigi jis nutarė bendradarbiauti su rusais tik dėl sunkios finansinės padėties. O Rusija už šias paslaugas savo agentui atseikėjo beveik tris milijonus JAV dolerių. Jei būtume absoliučiai tikslūs, O. Eimsas iš išdavysčių uždirbo 2 milijonus 700 tūkst. dolerių.

Amerikos teisėsauga buvusį CŽV darbuotoją O. Eimsą pasodino į kalėjimą iki gyvos galvos, o jo žmonos neteisė, nors esama įtarimų, jog ši moteris žinojo apie savo vyro antiamerikietišką veiklą.

Po kurio laiko JAV knygynuose pasirodė žurnalisto, publicisto Pito Erlio knyga „Šnipo išpažintis“. Toje knygoje užfiksuoti ir ilgamečio SVR generolo Boriso Solomatino žodžiai, esą O. Eimsas padarė tiek daug gero Rusijai, kad nusipelnė ypač gražaus ir prabangaus gyvenimo Maskvoje.

Tačiau šnipui O. Eimsui neteks mėgautis nei uždirbtais milijonais, nei rusiška prabanga – vargu ar kada nors jam bus suteikta malonė.

Beje, praėjus septyneriems metams po O. Eimso suėmimo, 2004 m. vasario mėnesį, amerikiečiai demaskavo kitą Rusijai uoliai dirbusį agentą – FTB darbuotoją Robertą Hanseną. 2004-ųjų vasario 13-ąją Katare buvo sučiupti trys Rusijos GRU agentai, apkaltinti surengę kruviną pasikėsinimą į buvusį Čečėnijos viceprezidentą Zelimchaną Jandarbijevą.

Prisimenant istoriją vasario mėnuo Rusijai – ne itin džiaugsmingas. Štai 1940-ųjų vasario 1-ąją Suomija oficialiai pranešė, kad Žiemos karo metu Sovietų Sąjunga neteko daugiau kaip 200 tūkst. savo karių.  1981-ųjų vasario 3 dieną tuometinis JAV valstybės sekretorius Aleksandras Cheigas pareiškė, kad „SSRS glaudžiai susijusi su tarptautiniu terorizmu“. 1994-ųjų vasario 14-ąją Rusijoje sušaudytas Andrejus Čikotilo – žmogžudys maniakas, žiauriai nukankinęs 54 žmones. 1962 m. vasario 10-ąją Vokietijos Federatyvinės Respublikos vadovybė sučiuptą ir demaskuotą rusų agentą Rudolfą Abelį iškeitė į Rusijoje sulaikytą amerikiečių lakūną Frensį Pauersą...

© 2011 „XXI amžius“