Ko britų žvalgyba ieško Rusijoje

Antanas Rašimas

Internetiniame portale Agentura.ru pasirodė interviu su britų žvalgybos ir saugumo ekspertu Glenmoru Trener-Harvi. Žinoma, jokių sensacijų šis žmogus neatskeidė, vis dėlto, keli niuansai turėtų būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavyzdžiui, kaip britų žvalgyba bendrauja su savos šalies žurnalistais.

Jei tai, ką sako G. Trener-Harvi, yra teisybė, vadinasi, Didžiosios Britanijos žvalgyba turi specialųjį padalinį, kuris reguliariai rengia spaudos konferencijas saugumo temomis besidomintiems žurnalistams. Bet įdomiausia net ne tai, kad britų  „džeimsai bondai“ turi, mūsų terminais kalbant, spaudos atstovus, kuriems privalu britų visuomenę karts nuo karto informuoti apie svarbiausias savo veiklos kryptis. G. Trener-Harvi tvirtina, kad tokios spaudos konferencijos gali būti surengtos ne tik MI 5 ar MI 6 iniciatyva, bet ir žurnalistų pageidavimu. Jei britų žiniasklaidos atstovus domina koks nors žvalgybinis skandalas, sakykim, į Didžiąją Britaniją pabėgusio Rusijos žvalgybininko Aleksandro Litvinenkos nužudymo byla, britų žurnalistai turi teisę oficialiai kreiptis į padalinio „Information Operations“ (Special Political Actions – Specialiųjų politinių akcijų agentūra) vadovus, prašydami platesnių paaiškinimų. Ir toji „Information Operations“, jei teisingai suprantu iš interviu konteksto, negali atsisakyti surengti spaudos konferencijos.

Keista, nuostabu, neįtikėtina? Lietuvio akimis žvelgiant – ir keista, ir nuostabu, ir neįtikėtina. Pabandykime įsivaizduoti lietuviškąją situaciją: žurnalistai pareikalauja, kad VSD ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovybė pateiktų kai kuriuos savo vertinimus, ir VSD direktoriaus atstovai norom nenorom priversti viešai aiškintis dėl Vytauto Pociūno žūties, čečėnų Gatajevų persekiojimo, ar politinio prieglobsčio Amerikoje ieškančio Šarūno Paberaliaus. Lietuvoje toks variantas tikrai neįmanomas. Bent jau šiuo metu.

Didžiosios Britanijos žvalgybos ir saugumo žinovą G. Trener-Harvi kalbina Agentura.ru portalo redaktorius Andrėjus Soldatovas. Jis pabrėžė, kad G. Trener-Harvi yra būtent tas asmuo, kuris nuolat palaiko ryšius su MI 5 ir MI 6, o tai reiškia, kad šios slaptosios tarnybos su juo dalinasi konfidencialia informacija, papasakoja jam apie egzistuojančius žvalgybinius keblumus. Pirmasis A. Soldatovo klausimas buvo apie nūnai suaktyvėjusius britų žvalgybos veiksmus Rusijoje. Pasak žurnalisto, Rusijos FSB (lietuviškai – Federalinė saugumo tarnyba) pastebėjo, kad britai ėmėsi itin aktyviai šnipinėti Rusijos teritorijoje. Tad kokie rusiški niuansai šiandien domina britų žvalgybą?

Didžiosios Britanijos saugumo specialistas pasakojimą pradėjo nuo JAV. Jis neatmetė versijos, jog Amerika bandė įtvirtinti demokratines taisykles tiek Gruzijoje, tiek Ukrainoje. Ir jis nemato nieko nuostabaus, jeigu Vašingtonui diegti demokratines normas tose šalyse padėjo CŽV specialistai. Analogiškai veikia ir britų žvalgyba Rusijoje. Ją Rusijoje neabejotinai domina politiniai procesai, opozicijos pajėgumai, disidentų nuotaikos ir tikrieji Kremliaus ketinimai dėl verslo liberalizavimo ar pažabojimo. Be jokios išimties, britų žvalgyba domisi Michailo Chodorkovskio likimu, nes tai gali tapti tuo lakmuso popierėliu, kuris parodys, kaip Kremlius ketina elgtis su kitais vakarietiško sukirpimo verslininkais. Šie duomenys Londonui svarbūs jau vien dėl to, kad šiuo metu prekybiniai britų ryšiai su Maskva kaip niekad glaudūs ir intensyvūs. Tad nereikia stebėtis, jei britai renka žinias apie padėtį Rusijoje. Londonas teisėtai nori atspėti, pagal kokias taisykles artimiausiu metu Rusijoje teks žaisti jų verslininkams. Nenuostabu ir tai, kad karts nuo karto kyla žvalgybiniai skandalai, susiję su Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu, šnipų paieškomis kai kuriose britų naftos ir dujų kompanijose bei tuo legendiniu akmeniu, kuriame buvo slepiami konfidencialūs pranešimai. Nereikia atmesti fakto, jog Didžiojoje Britanijoje tebegyvena Kremliaus nemėgstamas turtuolis Borisas Berezovskis. G. Trener-Harvi įsitikinęs, kad britai Rusijoje dirba labai panašiai kaip Rusijos GRU ir FSB Didžiojoje Britanijoje.

Tada žurnalistas A. Soldatovas pateikė klausimą apie struktūras, užsiimančias ardomąja veikla. Atsakydamas į šį klausimą britų ekspertas pabrėžė, kad tokiais atvejais labai svarbu, kas konkrečiai turima omenyje. „Jei jūs imsite remti Didžiojoje Britanijoje veikiančią komunistų partiją, aš manysiu, kad užsiimate pačia tikriausia ardomąja veikla, mat britai neturi nieko bendro su komunistine ideologija, (...) bet ardomąja veikla jūs tikriausiai laikysite Londono sumanymą Rusijoje remti veikiančias demokratines institucijas. Taigi viskas priklauso nuo to, kaip suprasime šią sąvoką“, – savo požiūrį dėstė G.Trener-Harvi.

Žurnalisto A. Soldatovo teigimu, kadaise britai turėjo padalinį „Global Issues“, kuris buvo priskirtas MI 6 ir, kuris išties vykdė kai kurias ardomosios veiklos funkcijas. Jo ankstesnis pavadinimas – „Special Political Actions“. Karo ar neramumų metu to dalinio atstovai veikia ypač agresyviai. Šaltojo karo metais naudotos beveik visos priemonės: ir juodoji propaganda, ir dezinformacija. Šiandien tas dalinys darbuojasi Libane, Irake, Afganistane. Į klausimą, ar yra padalinys, kuris rengia arba mokosi rengti ardomąsias operacijas Rusijoje, G. Trener-Harvi atsakė diplomatiškai: „Dabar su Rusija neturime jokių konfliktų, vadinasi, nėra reikalo ir tokioms operacijoms“. Pasak pašnekovo, britai kadaise turėjo specialiąją grupę „Increment“, kuri nuolat dirbo karštuosiuose taškuose. Bet ji niekad nebuvo labai gausi.

Viena iš britų žvalgybos naujovių – „Informacinių operacijų“ biuras, rengiantis specialius „brifingus“ saugumo temomis rašantiems žurnalistams. Tokių „brifingų“ užduotis – pateikti žvalgybininkų požiūrį į svarbiausias aktualijas. Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje yra žurnalistų, kurie reguliariai juose lankosi. Beje, surengti „brifingą“ gali prašyti ne tik šio padalinio vadovybė, bet ir žurnalistai, jei jiems kyla rimtų klausimų ar abejonių.

Žurnalistas A. Soldatovas taip pat domėjosi, ar tiesa, kad 1993-aisiais metais į atsargą buvo išleista daug britų žvalgybos specialistų, kurie į naująją situaciją žvelgė Šaltojo karo laikų trafaretais. G. Trener-Harvi neneigė, kad dalis specialistų, puikiai išmaniusių kaip grumtis su Sovietų Sąjungos KGB, tais metais buvo išleisti į atsargą. Tačiau jis tuo pačiu ragino nepamiršti taisyklės, jog žvalgybininkas į tikrąją atsargą išleidžiamas tik... po mirties. O kol gyvas, jo paslaugų bet kada gali prireikti. Ir jis privalo būti bet kada pasiruošęs. Tokia britų žvalgybos vadovybės nuostata yra teisinga. Taigi tarp šiandieninių specialistų esama ir tokių žvalgų, kurie puikiai prisimena, kokia efektyvi ir grėsminga buvo sovietinių laikų KGB.

Tiesa, šiandien kai kurios nuostatos labai pasikeitusios ir MI 6 seniai nebegyvena pagal „šaltojo karo“ principus. Britas pabrėžė, jog oficialusis Londonas Rusijos nelaiko kariniu priešu. Britai, jo teigimu, šiandien sukoncentravę savo dėmesį į pramoninio šnipinėjimo, terorizmo, prekybos masinio naikinimo ginklais ir nešvarių pinigų plovimo prevencijas.

© 2011 „XXI amžius“