Žvilgsniai

Skaudi gatvės vaikų kasdienybė Vokietijoje

Kas to dar nepatyrė? Bevaikščiodamas mieste išgirsti: ,,Ar neturite lito?“ Prašo elgetaujantys ir benamiai jaunuoliai apdriskusiais drabužiais, šalia vesdamiesi savo ištikimiausius draugus - šunis. Gatvės vaikai - kasdienybė visame pasaulyje, Lietuvoje... Net ir tokioje šalyje kaip Vokietija.
Bet kuriame pasaulio kampelyje rasime gatvės vaikų, kurie paliko namus, buvo engiami tėvų ir draugų. Kiekvienas vaikas galėtų papasakoti savo istoriją, dėl ko jis atsidūrė gatvėje.
,,Kodėl aš palikau namus? Bėdos su tėvu, bėdos mokykloje, bėdos nuo žemės iki dangaus“ (Kai, 15 metų).
,,Jie ant manęs rėkė, mušė. Todėl aš ir išėjau“ (Troli, 13 metų).
,,Aš neturiu gyventi kaip visi. Aš esu aš, o ne tu“ (Davidas, 15 metų).
Kiek jų, tokių, iš tikrųjų yra, niekas negali tiksliai nustatyti. Taip yra ir dėl to, kad ne visų tėvai praneša apie dingimą, vaikai slepiasi didžiausiuose miestuose. Štai Vokietijoje tokių vaikų yra 15 tūkst., o Berlyne glaudžiasi net trys tūkstančiai (sostinėje gyvena 3,5 mln. žmonių).
,,Jie bėga iš namų, nes ieško laisvės“,- taip mano viena iš organizacijos ,,Karuna e. V.“ narių.
Jie traukiasi nuo nuolatinio tėvų, mokyklos spaudimo, sukeliamos įtampos, bėga nuo mušančio tėvo, alkoholio liūne paskendusios motinos. Taip pat yra vaikų iš ,,normalių“ šeimų, kuriose jie jaučiasi nesuprasti, engiami, atstumti net tarp savų keturių sienų. Jie netrokšta perimti šeimoje kelias kartas tęsto verslo ar užsiimti šeimos gydytojo praktika, o tiesiog nori būti patys savimi. Ne visada tėvai nori ir sugeba suprasti vaikų norus, svajones, yra bejėgiai ir nežino, ko griebtis, kad sustabdytų bėgančius vaikus. Tarp paliekančiųjų namus pasitaiko jau ir dvylikamečių. Tai amžius, kai prasideda lytinis brendimas, kai viskas jau atrodo kitaip, nei buvo anksčiau. Jie nori gyventi savą gyvenimą, kitokį, nei tėvų jiems sukurtas.
Narkotikai - gatvės vaikų kasdienybė
Vaikai tariamą laisvę mano rasią didmiestyje, benamio jaunimo grupelėje, kurioje jaučiasi esą suprasti. Jaunimas nori būti kitoks, provokuoja savo išvaizda ir nori išsiskirti ,,miesčioniškoje“ visuomenėje.
Deja, dauguma pabėgėlių greitai pastebi, kad naujoji laisvė nėra jų išsvajotoji. Tačiau dauguma vis dėlto namo negrįžta. Jie pasirenka nakvynę metro, traukinių stotyse, ant parko suoliukų arba apsigyvena viename iš daugelio tuščių miesto butų.
Gyvenimas gatvėje dažnai įsuka į narkomanų gretas. Ieškojimų kelias veda nuo ,,lengvų narkotikų“, kaip hašišas ir marihuana, per ,,Extasy“ prie ,,sunkiųjų“ - heroino. Jaunimas gatvėje vartoja penketą ar daugiau narkotikų rūšių, taip nuolat balansuodami ant bedugnės krašto - tarp gyvenimo ir mirties.
Pagrindinis narkotikas gatvės vaikams
yra alkoholis
,,Šešiolikmečiai alkoholikai gatvėje nėra retenybė“, - sako socialinis darbuotojas, kasdien zujantis Berlyno gatvėmis. Tiek auštant rytui, tiek leidžiantis saulei dalis paauglių elgetauja tik tam, kad užsidirbtų narkotikams. Kiti vagia iš mašinų. Dar kiti vaikinai ir merginos pasuka prostitucijos keliu. Dažnai jaunimas patenka ir į policijos rankas. Taip atsiduriama pinklėse, iš kurių be pašalinių paramos nelengva išsipainioti.
Vilties kibirkštį įžiebia tik paskirtas darbas ir nuolatinė socialinių darbuotojų parama, kuri vaikams ir jaunimui suteikia perspektyvą. Pagalbos organizacijos, kaip ,,Karuna e. V.“, dirba tam, kad palengvintų jaunimo gyvenimą, paaiškintų, kad gyvenimas gatvėje yra be ateities. Draugija sprendžia jaunimo problemas savitai ir individualiai. Kasdien darbuotojai eina į ,,taškus“, kad galėtų tiesiogiai pabendrauti su paaugliais, įgautų jų pasitikėjimą.
Pradžia santykiams užmegzti -
klausymasis
,,Karuna“ darbuotojai kasdien su manta, maisto produktais stabteli Aleksandro aikštėje, miesto parkuose. Kartą per savaitę jiems pagelbsti ,,Caritas“, teikiantis jaunimui medicininę pagalbą. Reikalingas ir veterinaras, nes dvidešimčiai jaunuolių dažniausiai priklauso net keturiasdešimt šunų. Socialiniai darbuotojai pagalbos prašančius jaunuolius įtraukia ir į draugijos projektus. Pavyzdžiui, ,,Viloje“ gyvena trys merginos ir trys vaikinai, jiems 14 - 21 metai. Priimami tik norintieji pakeisti savo gyvenimą. Kiekvienas jų turi savo kambarį, kurį patys tvarko, įsirengia. Jie mokosi bendrauti draugijoje, gali baigti vidurinę ar mokytis toliau. Ieškant tinkamos profesijos, padeda praktika kavinėse, parduotuvėse, žurnalų redakcijose.
,,Karunos“ šūkis skelbia: ,,Laikydamiesi taisyklių, nevartodami narkotikų, kursime savarankišką, atsakingą gyvenimą“. Verta išklausyti šių jaunuolių istorijų.

Pagal vokiečių kalba leidžiamą žurnalą ,,Lettermag“ parengė
Nerijus DROCHNERIS,
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
archeologijos specialybės
I kurso studentas