Šou menas, šou žmogus ir šou... kultūra

Janina SEMAŠKAITĖ

Televizijos laidos ,,Nomeda“ vedėja Nomeda Marčėnaitė Eltos nuotrauka

Mes taip skubame suvakarėti ir sueuropėti, kad per skubėjimą griebiame viską, kas labai toli nuo tikrojo meno, kultūros ir to, kas žmogų taurina.

Stebiu daugelį Lietuvos televizijų laidų. Nekalbėsiu apie tas, kurios sulaukė palankaus žiūrovų vertinimo, nes kur kas daugiau, ypač LNK ir TV - 3 laidų siekia pigiausio populiarumo, pataikauja neišprususio žiūrovo skoniui. Niekas nepaneigs, jog televizijos laidos yra menas, taigi turėtų ugdyti žiūrovo meninį skonį, kritišką požiūrį į save. Deja, to nėra. Sunku suprasti, ko siekiama vulgarių anekdotų konkursais ar realybės šou laidomis su atvirai demonstruojama panieka tiems, kam ne pakeliui su ,,muilo burbulų“ kasdienybe ,,Akvariume“ ar ,,Bare“.

Galima nežiūrėti to, kas nepatinka. Tuo šūkiu stengiasi pateisinti panašių laidų menkavertiškumą jų rengėjai. Tačiau kai laidų herojais tampa skandalingi apolonai, raudonos ir mėlynos mergelės ar gintarinės imtynininkės medaus vonioje, kai tam saldžiam pasivartymui meduje su entuziazmu pritaria gerbiamos Kazlauskų poros dainininkė, nejučia pamąstai: ,,Kas mums darosi?“ Visai pakvaišom pasijutę laisvi ar taip ir nesupratom iki šiol, kas yra laisvė? Niekas negirdi kuklaus žmogelio nuomonės, kuris drįsta pasakyti, kad maudytis meduje, kai tūkstančiai vaikų jo nė palaižyti negauna, yra nusikaltimas arba liaupsinti seksą be jokių moralinių įsipareigojimų už pasekmes - elementarus vyro ir moters pažeminimas. Norime to ar nenorime, televizija ugdo ne tik abejotino mentaliteto šou žmogų, bet ir kuria šou meną be meno ir kultūrą be kultūros.

Kokiu keliu pasuks TV laidų kūrėjai - parodys ateitis. Todėl pašnekėsiu apie tai, kas akivaizdu dabar, kai laidų dienos didvyriu tampa perkaršęs senis, su pasimėgavimu besigiriantis, jog yra ,,pasimylėjęs“ su penkiais tūkstančiais moterų (aišku, už pinigus!) ir dar ... ojojoj ką galintis! Gaila senuko dėl suminkštėjusių smegenų, abejonę kelia ir tokios laidos rengėjų dvasios turtai.

Populiarios tapo TV-3 ,,Nomedos“ laidos, nes kiekviena jų kalba aktualia, žiūrovus dominančia tema. Tuo ir patraukia. Kadangi apie šias laidas dar yra ką kalbėti, leiskite išsakyti ir savo nuomonę. Tos laidos gyvos, nuotaikingos, bet galėtų būti gilesnės. Laidų vedėja sugeba ne tik žavingai atrodyti ekrane, bet ir bendrauti su pokalbio dalyviais, pateikti intriguojančius klausimus. Laida patraukia žiūrovą subtiliomis buitinėmis ar asmeninio gyvenimo problemomis, dažnai ir tuo, kas aptariama kaimynų, mėgstančių pro rakto skylutę į svetimą miegamąjį pažiūrėti ar savo nešvarius skalbinius skalbti visos Lietuvos akivaizdoje. Už temų įvairovę laidų vedėją verta pagirti, tačiau beveik visada lieka antroji, nematoma laidos pusė, kelianti ne mažiau problemų. Apie jas paprastai nutylima.

,,Nomedos“ laidas stebėjau visus metus, kai kurios netgi nuotaiką pataisė, nors tos nematomos laidos pusės ir nebuvo. Visus privertė nusišypsoti laida apie gauruotus draugužius - šunis ir akivaizdžiai rodoma abipusė šuns ir jo šeimininko meilė. Gražu! Tačiau jei būtų nors kiek palytėta benamių valkataujančių šunų problema, jei klausytojai su-žinotų, kokiomis ligomis gali susirgti jų vaikai dėl šunų išmatomis užterštų žaliųjų miesto plotų, jei nors vienu sakiniu šunų mylėtojai būtų prisipažinę, ar surenka savo numylėtinių ekskrementus - laida būtų abipusė. Gražus žmogus, mylintis gyvūnėlius, bet laikyti šunį daugiabutyje mieste - sunku, ypač kai meilė augintiniui prasilenkia su atsakomybe už vaikų ir suaugusiųjų sveikatą.

Gyvenu Kaune, netoli gražaus Kleboniškio miško. Baisu žiūrėti, į ką paverstos gražios miško pievelės dėl tos didžiulės meilės šunims: visur plaikstosi nušukuotos šunų vilnos, nors miške įrengtos laužavietės, kur galima tuos gaurus sudeginti. Koktu būna pavasarį, kai nutirpus sniegui pasimato šunų apdergti žali plotai prie namų, kraupu išgirdus apie sužalotus mažamečius vaikus. Šuns įkandimo žymės lieka visam gyvenimui, kažin kas sumokės už tūkstančius kainuojančią plastinę operaciją šuns apkandžiotam vaikui? Beje, apie šunis buvo ne viena laida ir nė vienoje apie tai neprabilta, nors tai atimtų vos kelias minutes.

Reikalinga jaunimui laida tema ,,Ar lengva gyventi bendrabutyje?“ praėjo blankiai. Visi pripažino, jog bendrabutis - ne oazė ir gyventi jame nelengva. Deja, nė vienas iš laidos dalyvių neįžvelgė savo kaltės dėl vykstančių konfliktų. Aš, mano laisvė ir asmenybė - svarbiau už viską!

Baigę studijas, jaunuoliai išeis į gyvenimą ir, nepaisant demonstruojamos klaidingai suprastos laisvės, privalės gerbti kolektyvą, kuriame dirbs. Nuo to, ar mokės bendrauti su bendraamžiais ir vyresniais, priklausys jų nuotaika ir darbo sėkmė.

Laidoje dienos ,,didvyre“ tapo Jurga, bendrabučio merginų apšaukta ,,sataniste“, ,,vampyre“ ir panašiais epitetais. Kodėl ir už ką? Štai jos pačios žodžiai ir ,,gražus“ požiūris į bendrabučio merginas, su kuriomis tenka dalytis pastoge. Taigi ta nei ,,satanistė“, nei ,,vampyrė“ išdidžiai pareiškia: ,,Suvažiuoja čia visokių kaimietukių, nemačiusių tokio stiliaus (supraskite - jos stiliaus!), ir visko prisigalvoja! Pačios atrodo kaip pilkos pelės, o mane apskundė bendrabučio komendantui dėl žvakių!“

Ne tik merginas, bet ir vaikinus šokiravo ryškus Jurgos makiažas, juoda apranga, neigiamas požiūris į visus ir ypač į tas ,,pilkas pelytes“, dėl ko ji ir buvo praminta vampyre. Greit paaiškėjo, kad altorius kambarėlyje yra visai ne altorius, o tik juoda skarele apdengtas stalelis su žvakėmis ir kryžiumi, o pati mergina studijuoja teologiją. Beje, ne altorius buvo konflikto priežastis. ,,Skundikės“ - gretimo kambario merginos, norėdamos atkreipti vaikinų dėmesį, išnešė į koridorių kėdę, mažą stalelį, įjungė magnetofoną, padėjo sausainių, išvirė kavos - vaišinkitės, susipažinkim! Tarsi niekas nieko pikto nepadarė. Tačiau Jurga kaltina: ,,Prasidėjo baliai, šokiai, muzika, triukšmas koridoriuje“. Į tai ,,vampyrė“ reagavo savitu stiliumi: praeidama pro draugių stalelį ir netyčia užkliuvusi koja, iš pykčio spyrė arčiausiai esančiai merginai, o laidos metu pasiteisino: ,,Manęs niekas su tomis... nesieja! Jokie bendri interesai: nei aš geriu, nei rūkau, nei pas mane bernai būriais eina“!

Šiuo atveju komentarų nereikia. Nomeda ir nekomentuoja, tik pataria Jurgai: ,,Keisk bendravimo būdą“. Kyla klausimas: kam pritaria Nomeda? Prasmės laidai suteikė tik bendrabučio senbūvio Romualdo nuomonė: ,,Ateina pirmakursiai, ištrūkę nuo tėvų kontrolės, ir puola prie linksmybių. Po pirmos sesijos tampa aišku, kas studijuoti, o kas studentauti atvažiavo...”

Iškilusi problema, - ar nereikėtų tiems, kurie atvyko rimtai mokytis, skirti ramesnio kampo bendrabutyje, - dėmesio nesulaukė. Draugės spyris kaimietukei irgi nieko nereiškia: susitaikys, pamokytos teologės ,,stiliaus“. Tad ... nukrypsta kalba apie meilę. Ši tema - Nomedos vandenynas: plauk į kurią nori pusę - visi supras! Pasirodo, bendrabučio problema ta, jog neįmanoma intymaus gyvenimo turėti: nėra kur meilės žaidimų žaisti. Vargšų vargšai tie įsimylėjėliai! Universiteto vadovybė galėtų meilės kambarėlį įrengti, kas žino, gal ir pelnas šioks toks pradėtų plaukti į varganą mokslų šventovės kasą?

Sakykite, ko verta laida, sukėlusi tik tokias mintis? Liūdna, tačiau panašių ,,tuščių“ laidų netgi per daug. Neaišku, kokio tikslo siekta laidoje apie mergvakarius ir bernvakarius, vykstančius būtinai su madingu striptizu per atsisveikinimo su laisve pobūvius. Tikrai per brangiai kainuoja ekrano laikas tokioms laidoms. Laida baigėsi nieko nesakančiu apibendrinimu, jog būna tik gerai ar blogai organizuoti vakarėliai prieš vestuves. Tik tiek: ir vėl nė kvapo antrosios tokių vakarėlių pusės, kuri kartais būna labai nemaloni.

Laida ,,Mes gyvename nesusituokę“ šokiravo ne tik vyresnio amžiaus moteris, bet ir jaunesnes, tolerantiškas naujiems aistrų vėjams. Ypač laida papiktino motinas, kurios augina dukras ir dėl jų jau turėjo bėdų, kai mergaitės, vos paauglystės sulaukusios, puolė į meilę lyg į svajonių žemę ir netruko nusvilti.

Visai kitaip reagavo laidoje dalyvavusios sūnus auginančios mamytės. Kaip nepritarti neįteisintai santuokai, jei dabar tai madinga? Renkasi jaunuoliai ,,partnerius“, nes, nesuskubus išbandyti visų vedybinio gyvenimo smagumų, gali ne tą gyvenimo draugę jau būsimai šeimai pasirinkti. Išbandymas seksu tampa tiesiog būtinas. Kas tik pakyla aukščiau ,,bobučių moralės“, kaip sako jauni ir laisvi, tas ir bando, kiek jėgos išgali. Tiesa, ieškojimai meilės srityje ilgokai užtrunka. Atkreipė žiūrovai dėmesį ir į tai, jog merginos iš savo neįteisinto partnerio tikisi kur kas daugiau nei vyrukai. ,,Jis mane anksčiau ar vėliau ves“, - mąsto būsimos nuotakos. ,,Tai dar pamatysim. Jei nepatiks - kiekvienam savas kelias, - atvirai sako vaikinas, - išsiskirsim be įsipareigojimų“. Beje, įsipareigojimus jauni vyrai suvokia tik kaip atsakomybę už ,,netyčiukus“ vaikus, kurie ir nenorint tėvams kartais įsigudrina gimti. Kadangi visi jaučiasi pakankamai išmanantys sekso reikalus, tai net laidos vedėjos užuomina apie pareigą vaikams, kurie gali gimti, sukėlė šypseną. Drąsesni ir atsargesni pasakė: ,,Tada... vesčiau...“.

Tačiau nė vienas nepanoro atsakyti į laidoje dalyvavusios motinos priekaištą kitai motinai, kuri yra labai patenkinta, kad sūnus turi nuolatinę sekso partnerę: ,,Jeigu jūs augintumėte dukras - tikriausiai kalbėtumėte kitaip...“ Suprantama, kodėl: tokia intymių meilės ryšių partnerė daugiau ar mažiau apsaugos vaikiną nuo galimybės susirgti AIDS ir svarbiausia - niekuo neįpareigos, kad ir kiek tas bandymas meile užtruktų. Vaikinui juk nesvarbu - eis ir nueis, ,,bandymų“ metelius užmiršęs, o mergina gali likti nesukūrusi šeimos. Galima pasakyti, jog tokia nuomonė - atgyvena. Tačiau jeigu visi staiga tapome tokie laisvi ir protingi, nesusipančioję atsakomybe už draugą ar draugę, tai kodėl pilni vaikų namai pamestinukų? O sekso išbandymų metai suteikia skausmo net ,,laisviems“ nuo atsakomybės. Per pastaruosius metus 2,5 tūkstančio paauglių nutraukė nėštumą. Per mūsų ,,laisvėjimo“ dešimtmetį net trylika kartų padaugėjo abortų.

Ką darysi - ateina nauja karta, pučia laisvi vėjai ir tenka susitaikyti su viskuo, ką gera ir bloga jie atpučia. Ir vis dėlto gaila, kad laidos metu niekam nekilo klausimas: ar nors vienas vaikas norėtų gyventi be tėvo, kuris po nepavykusių išbandymų meile nuėjo savais keliais? Tad ir šio pokalbio teigiama liko tik viena pusė: laida ,,Atleisk“ dar ilgai turės darbo! Nors, tiesa, ir pati ,,Nomedos“ laida paskutiniuoju metu pradėjo gana dažnai kalbėti apie tėvų pamestus vaikus.

Tiesa, jaunimas teisingai priekaištauja, jog ir sutuoktinių poros išsiskiria. Taip, tačiau tokiu atveju bent jau motina gauna alimentus vaikui išlaikyti. Laidoje reikėjo kuo plačiau paaiškinti ir apie nesantuokinių šeimų būtinybę surašyti juridiškai įteisintą atitinkamą sutartį, kad patiklios merginos nors šiek tiek apsidraustų nuo karštos ir laisvos meilės pasekmių. Esu įsitikinusi, jog vyrukai nerodytų entuziazmo tokias sutartis pasirašyti. Deja, antrosios gyvenimo veidrodžio pusės ir šioje laidoje nebuvo.

Gana griežtą nuomonę dėl panašių laidų apie meilę iš pirmo žvilgsnio, draugystę ir kt. išsako jaunuoliai, kuriuos šokiruoja nesubtilus laidų vedėjos kapstymasis po vienos ar kitos poros meilės pradžią ir pabaigą: ,,Tai kaip ten buvo? Kaip jūs suartėjote? Kada, kur? Po kiek laiko susipažinus? Pirmą kartą susitikus?“ Nomedos laidos nenukentėtų, jeigu jose būtų mažiau noro išrengti visus nuogai iki apatinių.

Nerasčiau priekaištų tik laidai, skirtai merginoms, važiavusioms dirbti į užsienį ir patekusioms į prostitucijos vergiją. Laidoje atskleista daug kas: ,,pirklių“ melas ir prievarta, merginų patiklumas ir patirtas pažeminimas. Į juodžiausią pasaulio biznį - prekybą žmonėmis pakliūva ir jaunos mergaitės, ir subrendusios moterys, patikėjusios siūlomu geru uždarbiu ar užjūrio vyrų pažadais. Likimai skirtingi, tik patirtas pažeminimas ir nuoskauda vienodi. Tai buvo reikalinga ir gerai parengta laida, suteikta specialistų informacija, kaip susitikti su darbdaviu ieškančioms darbo užsienyje, kaip saugoti pasą ir kur gauti būtiną informaciją apie firmą, kuri siūlo įdarbinti. Tokių laidų galėtų būti ir ne viena. Gal apie mūsų laikų gėdą ir nelaimę - prekybą merginomis išgirdusios klausytojos būtų atsargesnės. Žinotų, kaip veikti pakliuvus į bėdą.

Ir... atleiskit, kai ko negaliu nutylėti. Laidos vedėja neatsako už laidos dalyvių kalbą, tačiau retkarčiais jiems šį bei tą galėtų priminti. Atsibodo klausytis jaunimo žargono: užkniso, išdūrė, babkės ir pan. Jaunimas nesivaržo darkydamas lietuvių kalbą, tačiau ir laidų vedėjos, turinčios iškalbos dovaną, negalima pateisinti, kai ji pasako: ,,Uvau! Tau jau ir visai šakės!“ Arba: ,,Tai kaip jis tave pakabino?“

Atrodo, mums jau nebereikia lietuviškų jaustukų, šauktukų nei palyginimų. Užtenka vienintelio - uvaau! Jei laidoje tuos vauksėjimus sumažintų ir laidos dalyviai, ir pati vedėja - laida tikrai nenukentėtų. Užmiršti laidoje ir gražūs lietuviški žodžiai - maloni, graži, patraukli, švelni, miela - viską nusako ir pakeičia vienintelis žodis ,,seksuali“, nors kartais visai neaišku, kas tuo žodžiu nusakoma: merginos grožis, protas ar genitalijos?

Už temų įvairovę ir norą pabūti arčiau žiūrovo galima tik pagirti Nomedą. Bloga tik tai, kad, skubėdami į Europą, užmirštame sutramdyti norus iki smulkmenų kapstytis po svetimą trapų ir pažeidžiamą gyvenimą.

Visų šou laidų ar pokalbių tikslas - populiarumu suvilioti kuo daugiau žiūrovų, reklamos ir pinigų už ją. Tačiau nauji vėjai ir mados ateina ir praeina. Išlieka tik tai, kas amžina - tyras ir pažeidžiamas žmogaus dvasinis pasaulis. Ar neauklėjame pokalbių šou laidomis ir paviršutiniško šou žmogaus? Negi nepastebime, kad žiūrovai jau pasigenda TV laidose tikro, o ne pramoginio žmogaus, teigiamo herojaus ir gilesnių minčių.

© 2003 "XXI amžius"