Žvilgsniai

Teologų kūrybos vakaras

Lina KLUSAITĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų
teologijos fakulteto studentų kūrybos
vakaro dalyviai: programą
suorganizavusi studentė Svetlana
Adler ir klierikas Arūnas Jankauskas

Vieną lapkričio dieną Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete buvo tikras sujudimas - vyko jaunųjų teologų kūrybos vakaras, kurį inicijavo šio fakulteto dėstytojas profesorius kun. Kęstutis A.Trimakas. Šį kartą vakaras buvo neeilinis, nors Katalikų teologijos fakultete jau rengiamas vienuoliktą kartą. Šio vakaro dedikacija buvo skirta žymiajai fakulteto mokinei Adelei Dirsytei, kuri, suimta už krikščionišką veiklą, sovietų buvo kalinta ir žiauriai nukankinta.

A.Dirsytė, Maironio mokinė, pati ne kartą rengusi kūrybinius studentų vakarus, ateinančioms kartoms įkvėpė kūrybiškumo, dvasingumo, laisvos širdies ir begalinio noro išsipildyti Dievuje siekį. Atidavę pagarbą Sibiro platybėse besiilsinčiai A.Dirsytei, studentai savo kūrybą skyrė jos prisiminimui.

Vakaras, vykęs Maironio auditorijoje ir veikiamas naujų, modernizuotų rūmų estetikos, išties buvo įspūdingas. Prasidėjęs rimties, žvakelių, meditacinės muzikos bei A.Dirsytės laiško iš Sibiro, kurį išraiškingai perskaitė kun. K.A.Trimakas, atmosfera, renginys pamažu įgavo gyvumu trykštančią šiuolaikišką nuotaiką. Šią nuotaiką gitarų ir būgnų skambėjimu uždegė šmaikštūs vaikinai Emilis, Mantvidas ir Edvinas, kurie atliko savo dainą apie draugą teologą.

Filosofine savo gyvenimo patirtimi, sudėta į muziką, poetinį žodį, renginyje dalijosi Nerijus, Rasa, Eglė, o studentas, vadinamas Gžegošu, padainavo auditoriją užbūrusį klasikinį kūrinį ,,Love Story“. Savo eilių ir muzikos kūrybinę programą pristatė klierikai Audrius Mickus ir Vincas Kudirka, o paslaptingasis studentas, pravarde ,,Foksas“, pažadėjus dekanui neišmesti jo iš fakulteto, publikai išdrįso parodyti magiškus savo triukus. Vakare nuskambėjo ir studento Edvino bei didžėjaus projektas, kuriame gyvai skambėjo elektrinė gitara. Atrodo, gitara ne toks jau ir šventas instrumentas, bet kai ji patenka į teigiančio gyvenimą jauno žmogaus rankas, ji ne tik triukšmingai groja, bet ir kalba mums savo tiesas.

Tačiau pirmiausia vakaras buvo įspūdingas savo dvasingumu, kuris yra pasiekiamas tik bendraminčių rate, sugriuvus visoms juos skiriančioms sienoms. Nebelikus atskirybėms, degant žvakėms ir visiems būnant kartu, net fakulteto dekanas mons. Vytautas Vaičiūnas pasidavė bendrumo atmosferai ir išdrįso atverti savo širdį - skaitė savos kūrybos eiles, dainavo apie berželius ir meilės ilgesį. ,,Mano eilėraščiai yra kaip gyvenimas: vieni linksmesni, kiti - rimtesni - posėdžio rimty parašyti“, - juokavo dekanas.

Nenuostabu, kad vakaro svečiais buvo pakviesti vaikai - patys tyriausi savo nuoširdumu ir atsidavimu tam, ką jie daro, Dievo mažutėliai. Jauniausia vakaro dalyvė Godutė visa savo esybe dainoje stengėsi įkūnyti boružėlę, o Augustinas, kaip solidus menininkas, atsidavė akordeono muzikai. Salė karštais plojimais dar ilgai nenorėjo jų paleisti.

Rasa, skaičiusi savo poeziją, sakė: ,,Dėkui Dievui, kad yra toks fakultetas, nes tai geriausia, kas nutiko mano gyvenime“. Tikėkimės, kad tai puiki jaunų žmonių gyvenimo pradžia.

Kaunas