„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2006 m. lapkričio 10 d., Nr. 11 (84)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Tautos viltis – jaunimas

Pirmojoje nepriklausomoje Lietuvoje mokytojai rengė jaunimą mylėti Tėvynę. Ir išaugo karta, kuri ginklu okupacijai priešinosi. Žuvo tūkstančiai. Tėvynės meilė ir Laisvę jiems buvo vertybė, už kurią aukojo gyvybę. Lietuva neteko šimtų tūkstančių savo patriotų. Kas juos pakeis?

L.Truska sukurpė vadovėlį „Lietuva 1938-1953 metais“ (K., 1995). Švietimo ministerija patvirtino jį mokykloms. Autorius sumąstė (komunistiniu štampu), kad „neretai buvo žudomos ištisos šeimos, net mažamečiai vaikai...“ (p. 159). Bene ketverius metus tas vadovėlis diegė mokiniams sampratą, kad partizanai – vaikų žudikai. Štai kodėl dabar beveik nematome mokinių (ir mokytojų) prie partizanams pastatytų paminklų. Ko norėti – ką sėjame, tą ir pjauname! Juk 2002 metais, Seime susirinkus apie porą šimtų buvusių partizanų, jų ryšininkų, rėmėjų, politinių kalinių, jų akivaizdoje buvęs seimūnas M.Pronckus (Plungės komunistų partijos sekretorius sovietmečiu) suriko: „Partizanai – tai banditai!“ Ir niekas iš Seimo narių nepaprieštaravo. Štai taip Seime prabilta Laisvės metais! O mes patriotiško jaunimo tikimės. Kas juos ugdo? Juk mokykla „depolitizuota“! Kaip tą suprato buvę aktyvūs komjaunuoliai, komunistai, dabar mokytojaujantys? Tiesmukai. Jokių pilietinių, patriotinių ugdymų! Švietimo ministerija dabar tais klausimais neužsiima – demokratija.

Kazlų Rūdos mokytojai patriotai su didžiuliu vargu, tvirta kantrybe pasiekė, kad Švietimo ministerija dėstyti apie partizaninį karą, vykusį Lietuvoje 1944-1953 metais, leistų skirti 18 pamokų. Kiti nei prašė, nei, matyt, gavo. Tiesa, kai kurios mokyklos pilietiniam patriotiniam ugdymui skiria dėmesio, bet tai – ne Švietimo ministerijos, o atskirtų mokyklų vadovų ir mokytojų nuopelnas. Taigi tautinio patriotinio ugdymo daugelyje mokyklų nėra ir niekam dėl to galvos neskauda.

Mūsų jaunimas be tautinio patriotinio stuburo – nuolanki medžiaga globalizacijos ir kosmopolitizmo tvanui. Sorošų ir kitų kosmopolitų sukamos mėsmalės (V.Bražėno posakiu) siekia mažas tautas nutautinti, įtraukti į kosmopolinę imperiją. Kadaise panašias imperijas valdovai kūrė ginklu. Bet jos žlugo. Dabar kosmopolitinė imperija kuriama su ekonominio masalo pagalba anglų kalbos visuotinumo, tautų papročių, tradicijų, savitumo ištrynimo, dorovinių moralinių vertybių nepaisymo, kečiant tai į smurto, sekso, menkaverčio meno, muzikos propagavimą („žvaigždžių“ kūrimą), viešą amoralumo demonstravimą. Išlikti tautoms originalioms, išsaugoti savo kalbą, kultūrą, neištirpti globaliniame kosmopolitizmo liūne galima tik ugdant jaunąją kartą tautiškumo, patriotizmo, pilietiškumo dvasia. Amerikos nukariautojai vietinius gyventojus įveikė alkoholiu. Ar kosmopolitizmas sulydys tautas į konglomeratą? Taip, jei tautinis patriotinis jaunosios kartos ugdymas bus užgesintas.

Yra vilties išlikti. Štai Lietuvoje susikūrė Jaunimo organizacijų taryba. Idėjos pradininkas – V.Ušackas. Idėjos plėtėjas – Teisės fakulteto studentas Šarūnas Frolenka. Ir veiklos imtasi. Sumanytas konkretus žygis – aplankyti politinių kalinių ir tremtinių kalinimo vietas Sibire. Lietuvos jaunimui parengė anketas. Atsiliepė per tūkstantis vaikinų ir merginų. Vadinasi, jaunimas nori būti naudingas, veikti. Žygiui atrinkta 30 jaunuolių. Šią vasarą net trys grupės (vadovas I.Monkevičius) lankėsi Irkutsko-Komių krašte. Pastatė žymenis žuvusiųjų nuo bado ir darbo užkasimo vietose, kryžius, per 50 metų kapavietėse užaugusius medžius ir bruzgynus iškirto. Aplankė dėl tam tikrų kliūčių negalėjusių grįžti į Lietuvą ir ten likusių lietuvių šeimas. Kaip jaudinosi seneliai, moterys, išgirdę jau nebevartojamą lietuvišką žodį. Ir ašaros, ir džiaugsmas... Jų atžalos su didžiausiu dėmesiu klausėsi lietuviškos kalbos, dainų, pasakojimų apie Lietuvą... „Vis žvelgdavau į Vakarus. Ten mano Lietuva“, – guodėsi senutė tremtinė. „Lietuvos netekau dėl to, kad ją mylėjau“, – tarė senelis ir nubraukė ašarą... Žygeiviai ir dainų padainavo, ir papasakojo apie dabarties Lietuvą, ir dovanų įteikė, ir filmavo, fotografavo. Surinktą medžiagą paskleis Lietuvos mokyklose – jie pasiryžę lankytis šalies mokyklose, jei padės Švietimo ministerija, rėmėjai, paliks surinktą medžiagą apie Sibirą, kaip mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo vaizdinę priemonę. Ši kilni patriotinio jaunimo misija į Sibirą gal bus paskata ir liudijimas, kad žmogus turi vieną Tėvynę, kad gimtinės nepakeis jokie egzotiški kraštai, kad Tėvynė yra didžiausia žmogaus vertybė. Lietuvos jaunimo organizacijos taryba pradėjo garbingą veiklą. Sėkmės iniciatoriams, naujų prasmingų žygių!

Dr. Juozas PARNARAUSKAS,
Laisvės kovų dalyvis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija