Atsvara balaganų verslui

Algimantas ZOLUBAS

Vertinimo komisija

Prizininkai ir mokytojai

Visuomenė pagrįstai priekaištauja įvairių viešų renginių kurpėjams bei organizatoriams, nes tie renginiai ne tik neugdo gero skonio, patriotizmo, pilietiškumo, dorovės, bet dažnai daro žalą žiūrovams bei klausytojams. Ir tai vyksta ne tik komercinių, bet ir nacionalinės televizijos laidose. Žiūrovų ir klausytojų priekaištus organizatoriai ignoruoja, nes jų tikslas – pelningas verslas. Žiūrovas ir klausytojas, neturėdami kito pasirinkimo, tampa įkaitais, save skurdinančiais, sau žalingo verslo dalyviais. Vien protestais ar pramogų verslo ignoravimu padėtį keisti nelengva, tačiau atsvarą tokiam verslui įmanoma rasti.

Ne iš gero gyvenimo, o iš reikalo Lietuvoje jau kelintus metus kuriamos vietos bendruomenės. Žmonės, matydami, kad individualiai sunku ką pasiekti, telkiasi į bendruomenes, talkomis siekia ir pasiekia tai, ko individualiai pasiekti neįmanoma. Trumpame rašinėlyje nenagrinėsime bendruomeninės veiklos buities socialinėje, teisės bei teisėsaugos srityse, kur bendruomenės yra pasiekusios svarių laimėjimų, o dviejų vietos bendruomenių veikla bandysime parodyti, kokią atsvarą, esant geriems norams, galima rasti balaganų verslui.

Gal į savo bityno bitelių bendruomeniškumą nusižiūrėjęs, vienas pirmųjų Lietuvoje nelengvo bendruomenės kūrimo Trakų Vokėje ėmėsi veiklus visuomenininkas Rimantas Skaistis. Paskatinti kilnių siekių, jam padėjo Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubo, judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ nariai, verslininkai. Pradėjo nuo talkų aplinkai, gatvių apšvietimui tvarkyti, bendru valstybinių bei tautinių švenčių šventimu, o kai įsibėgėjo, net ir Lazdynų mikrorajoną išjudino. Regis, nelengva jaunimą išjudinti, patriotinę dvasią žadinti, tačiau Rimanto iniciatyva valstybinių švenčių proga Trakų Vokės, Panerių, Liudvinavo bei Lazdynų mokyklose skelbiami rašinių konkursai patriotine tematika septynerius metus iš eilės išjudino ne tik minimas mokyklas, bet tapo sektinu pavyzdžiu kai kuriems laikraščiams, kitoms bendruomenėms. Gražiausių sodybų bei balkonų puošimo konkursų pavyzdį perėmė Vilniaus miestas, pagyvenusių žmonių bei jaunimo rankdarbių, piešinių parodos išplito už Trakų Vokės ir Lazdynų ribų.

Pabodo žmonėms balaganų verslą stebėti ir jame dalyvauti, klausytis nelietuviškų, nemelodingai dainuojamų ir „muzikos“ be muzikinių garsų palydimų dainų bei stebėti pusnuogių „žvaigždelių“ ir „žvaigždūnų“ šėlsmą, todėl atsirado būtinybė jaunimui parodyti, kad yra kitoks, tikras, tautiškas grožis, kuris nesensta, kuris niekad neišeis iš mados. Renginys, kurį teko gegužės 28 dieną stebėti ir juo gėrėtis Lazdynų Sausio 13-osios vidurinėje mokykloje, manau, turėtų tapti sektinu pavyzdžiu ne tik vietos bendruomenėms, bet kultūros ir švietimo institucijoms ir tiems, kurie pramogų versle vartaliojasi. Apie šį renginį ir itin kruopštų pasirengimą jam verta supažindinti išsamiau.

Lazdynų bendruomenės savivaldija kartu su judėjimu „Stabdyk nusikalstamumą“, Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubu ir Lazdynų seniūnija, vadovaujama organizacinio komiteto pirmininko R.Skaisčio, kovo mėnesį Tarptautinei vaikų gynimo dienai paskelbė šešiose Vilniaus Lazdynų mikrorajono mokyklose tautinių (liaudies) dainų konkursą. Konkurso dalyviai – moksleiviai solistai. Konkurso tikslas – mokyti pajusti liaudies dainų dvasią, humanizmą, estetiką, kelti kalbos kultūros lygį, ugdyti sceninę laikyseną, skatinti moksleivius domėtis tautosaka ir, žinoma, stiprinti bendruomeniškumą, dialogą tarp mokyklų ir vietos bendruomenės. Konkursas vyko dviem lygmenimis. Pirmasis – mokyklose dainininkus vertino ir į baigiamąjį turą atrinko pačių mokyklų komisijos, o antrajam buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo dainininkas ir poetas Alfredas Guščius, nariai buvo choro dirigentas ir kompozitorius Bronislovas Jankauskas, muzikos mokytojas Aloyzas Gureckas, Broniaus Jonušo muzikos mokyklos dėstytoja Irena Paužienė, vokalo pedagogas Valerijonas Indrikonis, choro dirigentė, vargonininkė Vitalija Valiukevičiūtė, choro dirigentas, muzikantas Petras Žiupsnys. Komisija solistus vertino pagal dainos atlikimo muzikinį bei prasminį lygius, solisto sceninę kultūrą. Mokyklos į finalą atrinko po du solistus (iš jaunesnių ir vyresnių klasių), kurie atliko po dvi dainas.

Baigiamasis konkurso etapas tapo tikra švente dalyviams, komisijai ir žiūrovams. Tarp 1–6 klasių mokinių pirma vieta atiteko „Versmės“ vidurinės mokyklos pirmos klasės mokinei Urtei Pleikytei už padainuotą lietuvių liaudies dainą „Oi tu, strazde, strazdeli“ ir Algio Klovos bei Sigito Gedos dainą „Maža maža mergelė“. Solistė dainavo be muzikinio pritarimo (mokytoja Alfreda Cechanovičienė). Antroji vieta pripažinta „Ąžuolyno“ vidurinės mokyklos ketvirtokei Brigitai Ancutaitei (mokytoja Rita Sinkevičienė), trečioji – taip pat šios mokyklos penktokei Agnei Janušaitytei (mokytoja Jolanta Antanavičiūtė).

Tarp 7–12 klasių mokinių pirmą vietą užėmė „Versmės“ vidurinės mokyklos devintokė Kamilė Tumelytė (mokytoja A.Cechanovičienė) už atliktą lietuvių liaudies dainą „Seniai buvau“ ir Algimanto Raudonikio bei Eduardo Selelionio dainą „Palaimink, mama“. Antroji vieta atiteko Sausio 13-osios vidurinės mokyklos devintokei Linai Meilutei, kuri be muzikinio pritarimo atliko lietuvių liaudies dainas „Pavasario dienela“ ir „Augin augina tėvas sūnelį“ (mokytoja Virginija Blažienė), trečioji – „Minties“ gimnazijos antros klasės gimnazistui Olegui Jeleničiui (mokytoja Otilija Globienė).

Visus prizininkus sveikino konkurso organizatoriai, komisija, buvo įteikti diplomai, dovanėlės, o visiems dalyviams bei jų mokytojams, mokyklų vadovams – padėkos raštai. Lazdynų seniūnas Algis Srelčiūnas prizininkus vaišino saldumynais. Organizacinis komitetas prizininkams ir vienam mokytojui įteikė keturių dienų kelialapius į Lietuvos pajūrį.

Prasmingas Pasaulinės vaikų gynimo dienos paminėjimas – ne vien proginis renginys, bendruomeninės veiklos pavyzdys, bet ir kitoks, pakeičiantis balaganų verslą, būdas ugdyti jaunajai kartai, dorovės, patriotizmo, visaverčio bendravimo pradams skatinti ir puoselėti.

© 2007 „XXI amžius“