Mokykloje – apie vitražus ir žurnalą

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie vitražo „Draugystės medis“ (iš kairės) klasės vadovė Jūratė Formanskė, Dovilė Jokubauskaitė, Greta Baniulytė, dailės ir technologijų mokytoja Laima Perminienė, Deividas Šlevinskis ir Irma Nainytė

Klausomasi žurnalo „Padubysio kronikos“ autorių pasisakymų. Iš kairės: mokyklos direktorius Rimantas Gorys, Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios klebonas Stanislovas Žukauskis, mokytoja Jūratė Formanskė

Vienuoliai bazilijonai: iš kairės: t. Pavlo (Petro ) Jachimecas OSBM, t. Joakymas (Jaroslavas) Kovalčukas OSBM, doc. dr. Irena Ramaneckienė

Deividas Šlevinskis ir Irma Nainytė prie savo meno darbų (dailės ir technologijų mokytoja – Laima Perminienė)

Tautodailininkė Alma Jaugelytė- Stugienė prie savo sodybos, nutapytos Deivido Šlevinskio

Greta Baniulytė (kairėje) dr. Aldonai Vasiliauskienei pasakoja apie vitražą

Renginio dalyviai profesoriaus Vytenio Rimkaus salėje (pirmoje eilėje dešinėje sėdi prof. Vytenis Rimkus). Salės sienas puošia tautodailininkės Almos Stugienės karpinių paroda

Gegužės 24-ają Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, šventėje, Bazilionų vidurinėje mokykloje, perpildytoje profesoriaus Vytenio Rimkaus salėje vyko neįprastas renginys, kuriame išskyrėme 4 dalis: vitražo, skirto mokyklos ryšių su vienuoliais bazilijonais 15 metų sukakčiai, pristatymas; tautodailininkės Almos Stugienės parodos atidarymas; almanacho – istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ – 6-ojo numerio pristatymas; ukrainiečių vienuolių bazilijonų mintys. Renginį moderavo Bazilionų vidurinės mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorius Rimantas Gorys, jautriai ir išsamiai pristatė kiekvieną pasisakantį.

Naujas vitražas

IV g klasės gimnazistė Greta Baniulytė (klasės vadovė –Jūratė Formanskė, dailės ir technologijų mokytoja – Laima Perminienė) pasirinko menų egzaminą: savo sumanytą vitražą dr. Aldonos Vasiliauskienės klasei pavadino „Draugystės medžiu“. Autorė kalba: „Mano darbe pagrindinis simbolis – Gyvybės medis – žydintis medis su pumpurais ir vaisiais, saugomais paukščių. Kūrybiniame darbe – vilties, pasiaukojimo, draugystės tiltas, sujungęs dvi tautas šiais neramiais laikais. Kairėje kūrinio pusėje – lietuviškos lelijos, neužmirštuolės, o dešinėje pusėje – rožės, šermukšniai, paprastoji varnalėša – ukrainietiško gyvybės medžio augalai. Vitraže draugystės medį saugo du dangaus pasiuntiniai – balandžiai: lietuviškas kuklesnis ir ukrainietiškas puošnesnis. Vitražo viduryje – Bazilionų mokyklos herbas, Lietuvos ir Ukrainos vėliavos. 15 varpelių vitraže simbolizuoja 15 Bazilionų mokyklos ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino bendradarbiavimo metų“. Dailės ir technologijų mokytoja Laima Perminienė tikisi, kad vitražas, pristatytas egzaminų komisijai Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje, bus įvertintas aukštu balu.

Tai – jau antras vitražas šioje klasėje. Pirmasis, skirtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, sukurtas 2014 metais. Jo autorius – Haroldas Gudelis. Vitražo centre – prie mokyklos 2009 metais pastatytas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui paminklas, jo dešinėje – Bazilionų miestelyje esančios Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios fragmentas, o kairėje – Skapiškyje 2013 metais pastatyto Rūpintojėlio fragmentas (jo postamente įmūryta žemių iš Vladimiro prie Kliazmos kapinių, kurių nežinomoje palaidota gausybė lietuvių, ukrainiečių bei kitų tautų švyturių. Šiuo rūpintojėliu pagerbtas lietuvis Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys ir ukrainietis – studitų ordino archimandritas palaimintasis Klementijus Šeptyckis). Viską įrėmina skliautas – skrendantis gandras, Tai – ant mokyklos kamino įsikūrusių gandrų simbolis – sugrįžimas į gimtinę. Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje puikiai įvertintas Haroldo Gudelio vitražas pakabintas klasėje, kurioje sukaupta ukrainistikos medžiaga.

Gretai Baniulytei pristačius savo vitražą susirinkusiems svečiams, šio teksto autorė jai įteikė dovanėlių, o kitiems baigiamosios klasės moksleiviams Gailestingumo metams ir anksčiau išleistų knygelių: „Sek paskui mane“, „Jėzau, pasitikiu Tavimi!“, o klasės vadovei Jūratei Formanskei, be knygelių, – dar ir simboliniai vienuolės Dalės Liutkevičiūtės PAMI numegzti įvairių spalvų angeliukai.

Koridoriuje prie klasės kabojo Irmos Nainytės ir Deivido Šlevinskio meno darbai. Irma įdomia technika atliktu autoportretu sakė, kad žmoguje yra dvi spalvos – balta ir juoda. Tad ir viena jos veido pusė juoda, kita balta. Bet ir juodoje, skausmingoje, dalyje yra baltų – džiaugsmo ir gėrio – vingių bei taškų ir netgi viena juodu veidu riedanti ašara balta. Baltoje pusėje irgi matome juodų taškų, dėmių, vingių. Bet juk toks yra žmogus, turintis gėrio ir tramdantis pyktį, sklidinas džiaugsmo ir spaudžiamas liūdesio...

Deivido Šlevinskio nutapyta tautodailininkės Almos Stugienės sodyba (darbą tapė tris mėnesius) labai nuotaikinga, spalvinga. Moksleivį sužavėjęs prie namo prigludęs mažytis geltonas pastatas, todėl pasirinkęs šią sodybą. Deivido darbas maloniai nustebino sodybos savininkę – jai tai buvo netikėtas ir malonus siurprizas.

Tautodailininkės A. Stugienės darbų paroda

Apie bazilioniškės mokytojos ir tautodailininkės Almos Jaugelytės-Stugienės darbus kalbėjo prof. Vytenis Rimkus. Jis akcentavo, kad popieriaus karpinių srityje A. Stugienė yra viena iš tų, kurie pasiekė tikro meistriškumo ir meninės kokybės. Ji savo originaliu ir savitu braižu įsiterpusi tarp tokių žinomų tautodailininkių vilniečių kaip Julija Daniliauskienė ir Nijolė Jurėnienė. „Almos Stugienės karpiniai, –  sakė profesorius, – pasižymi puikia ir sudėtinga kompozicine sandara, piešinio, linijos tvirtumu, bendro vaizdo užbaigtumu. Temos varijuoja nuo ornamentinių dekoratyvinių iki siužetinių figūrinių lakštų, jie laikytini grafiniais estampais. Karpiniuose vyrauja augalų motyvai, įvairiausios jų stilizacijos, panaudojami paukščių, žvėrelių vaizdai. Įrėminti ir įstiklinti jie nutolsta nuo taikomosios dailės kategorijos ir tampa nepriklausomais meno kūriniais“. Profesorius kalbėjo apie A. Stugienę kaip aktyvią parodų organizatorę ir dalyvę, surengusią 12 personalinių parodų. Tautodailininkė A. Stugienė dėkojo už surengtą parodą, už jos pristatymą, atsakė į daugybę renginio dalyvių klausimų. Jai įteikta gėlių.

Istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ pristatymas

Renginį vedęs mokyklos direktorius Rimantas Gorys pasidžiaugė, kad išleistas jau šeštasis istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ numeris ir nenuviltas žurnalo steigėjas, šviesios atminties bazilioniškis, žinomas filosofas, politikas ir visuomenės veikėjas Romualdas Ozolas.

Mokyklos direktorius supažindino su jau susiformavusia žurnalo struktūra. Šiame 124 puslapių gausiai iliustruotame žurnalo numeryje yra tokie skyriai: „Šiandien“, „Istorijos eskizai“, „Prisiminimai“, „Susitikimai“, „Dokumentai“, „Pasakojimai apie gamtą“, „Iš praeities spaudos“, „Knygos“ (čia trys autoriai pristato Romualdo Ozolo romaną „Pradžių knyga“).

Direktorius džiaugėsi, kad fotografas Rimgaudas Šlekys savo darbais puošia jau šeštąjį žurnalo numerį, įvardijo ir kitus autorius, tapusius jau nuolatiniais žurnalo „Padubysio kronikos“ bendradarbiais.

Žurnalą leidžia Romualdo Ozolo paramos fondas „Už teisingumą Lietuvoje“, tad tarti žodį mokyklos direktorius pakvietė šio fondo vadovą Eugenijų Skrupskelį. Jis kalbėjo, kad žurnalas tampa vis labiau žinomas Lietuvoje, jis jau prenumeruojamas, todėl reikės didinti tiražą (dabar leidžiama 500 egz.).

Mokslinis leidinio redaktorius prof. Arūnas Gumuliauskas akcentavo Bazilionų mokykloje 2016 m. vasario 25 d. vykusios diskusijos „Istorija ir nūdiena“ svarbą, detalizavo svarbiausius akcentus.

Pasisakyti pakviesti straipsnių autoriai: Šiaulių universiteto doktorantas Gvidas Slah, Tomas Žilius, Algimantas Puklevičius, Virginija Šiukščienė, Vidmantas Lopeta, Sigita Vaitkaitytė, Aldona Vasiliauskienė, Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo parapijos klebonas kun. Stanislovas Žukauskis, kurio nuotraukos iliustruoja dr. A. Vasiliauskienės straipsnį „Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios dvasininkai; nuo filijos į parapiją (1918–1940)“, o kunigo nufotografuotas bažnyčios varpas puošia spalvotą paskutinį almanacho viršelio puslapį.

Tėvai bazilijonai

Pristatydamas vienuolius bazilijonus, mokyklos direktorius Rimantas Gorys prisiminė, kad 2001 metais, pradėjus kalbėti apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejų, būsiantį 2017 metais, – viskas atrodė neįtikinamai toli, bet tie metai neįtikėtinai greitai prabėgo ir jubiliejus priartėjo. Per tuos 15 bendravimo su vienuoliais bazilijonais metų, mokykloje beveik nebuvo stambesnio renginio, į kurį nebūtų atvykęs tėvas Pavlo, kuris jau įaugo į šią mokyklą, tapo mokyklos nariu.

T. Pavlo (Petro) Jachimecas OSBM, pasveikinęs visus su svarbiu renginiu – moksleivės Gretos sukurto vitražo, atidarytos unikalios parodos ir reikšmingo „Padubysio kronikų“ leidinio pristatymu, – žodį perleido antrą kartą į mokyklą atvykusiam t. Joakymui (Jaroslavui) Kovalčukui OSBM.

T. Joakymas sakė, kad baigęs kunigų seminariją, lankė vienuolynus, kalbino ten dirbančius jau garbaus amžiaus sulaukusius senolius. Įsiminė žodžius, kad nereikia gailėti pinigų dviems dalykams – knygoms ir kelionėms. Knygos teikia žinių, ugdo ir lavina, stiprina dvasingumą, o kelionės padeda pažinti pasaulį – pajusti gamtos (gyvūnijos ir augmenijos) įvairovę ir grožį, leidžia pasigėrėti architektūra, kuri praplečia ne tik meno, bet ir istorijos žinias. Kunigas pateikė keletą pavyzdžių. Prie vieno vienuolyno yra didinga pilis. Vienuolyne jau 40 metų dirba puiki virėja. Tačiau, kai buvo paklausta apie pilį, ji pasakė, kad ten nebuvusi. Taigi, vieni keliauja arčiau, kiti – toliau. „Aš Vilniuje esu metus, – kalbėjo ukrainietis kunigas, – mėgstu pavaikščioti po Lietuvos sostinę, gėrėtis jos architektūra, lankytis įvairiose bažnyčiose. Per šį laiką jau turiu keletą pažįstamų – senų vilniečių. Ir aš, atvykęs iš Ukrainos, jiems pravedu ekskursijas po Vilnių vis ragindamas pasižiūrėti, koks nuostabus Vilnius“.

„Padubysio kronikos“ – puiki kelionė į praeitį, į istorines šaknis. Bet itin svarbu, kad šis leidinys pats tampa istorija, po kelių metų jis bus nepamainomas šaltinis būsimiems šio krašto tyrinėtojams. T. Joakymas (Jaroslavas) Kovalčukas OSBM, pasveikinęs su nauju Istorijos ir kultūros žurnalu „Padubysio kronikos“, dar kartą paragino visus negailėti pinigų knygoms ir kelionėms.

Diskusijos buvo tęsiamos prie arbatos ar kavos puodelio skanaujant ypatingo skonio Bazilionų mokyklos bandeles...

Šiaulių rajonas
Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“