„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2017 m. rugsėjo 15 d., Nr.9 (214)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Į aukštąsias mokyklas atėjo geriau pasirengę studijuoti pirmakursiai

Šiais metais į šalies aukštąsias mokyklas sugužėjo 21,4 tūkst. pirmakursių, tai 2,2 tūkst. mažiau nei pernai. Iš jų 11,4 tūkst. įstojo į universitetus, 10 tūkst. – į kolegijas. Lyginant su pernai, šiemet išaugo priimamų studijuoti konkursiniai balai. Tai reiškia, kad aukštosiose mokyklose studijuoja geriau pasirengę abiturientai.

Kaip sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, galima konstatuoti, kad jis įvyko sėkmingai, abiturientai noriai rinkosi šalies aukštąsias mokyklas. „Dauguma aukštųjų mokyklų rinkosi kokybę ir laikėsi stojamojo balo kartelės – tai ypač svarbu siekiant kokybiškų studijų, tai yra tai, ko siekia stojantieji. Jaunimą domina perspektyvios, darbdaviams reikalingos studijų programos, jie lieka studijuoti Lietuvoje. Renkasi tai, ko reikia darbo rinkai ir kur esame stiprūs“, – teigė ministrė.

Iš universitetų daugiausia studentų priėmė Vilniaus universitetas – 3,5 tūkst., Kauno technologijos universitetas – 1,9 tūkst., Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 1,7 tūkst., Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 1 tūkst., Vytauto Didžiojo universitetas – 881. Iš kolegijų daugiausiai studentų atėjo į Vilniaus kolegiją – 2,5 tūkst., Kauno kolegiją – 2 tūkst., Klaipėdos valstybinę kolegiją – 887, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją – 809, Kauno technikos kolegiją – 594.

Gerokai mažiau stojančiųjų šiemet rinkosi studijas Šiaulių universitete – lyginant su pernai į jį priimta 60 proc. mažiau pirmakursių, Mykolo Romerio universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete – 52 proc., Lietuvos edukologijos universitete – 51 proc. Kolegijų sektoriuje gerokai mažiau nei pernai pirmakursių sulaukė Utenos ir Alytaus kolegijos – į jas priimta 28 proc. mažiau nei pernai.

Populiariausių universitetų programų penketuke – programų sistemos Kauno technologijos universitete, medicina Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose, taip pat Vilniaus universiteto siūlomos ekonomikos ir teisės studijų programos.

Kolegijose pirmąsias vietas užima Vilniaus kolegijos programų sistemos, tarptautinis verslas, bendrosios praktikos slauga, informacijos sistemos, Kauno technikos kolegijos automobilių techninis eksploatavimas.

Šiemetiniame priėmime stojančiųjų dėmesio nesulaukė 165 studijų programos. Daugiausia studijų programų uždarė Klaipėdos universitetas – 21, Šiaulių universitetas – 10. Iš valstybinių kolegijų daugiausia studijų programų uždaryta Marijampolės kolegijoje – 5 ir Kauno kolegijoje – 4.

Šiemet pakėlus stojamojo balo kartelę, kilo vidutiniai stojančiųjų konkursiniai balai. Universitetuose vidutinis valstybės finansavimą gavusių konkursinis balas buvo 6,81, kolegijose – 4,16. Pernai šis balas buvo žemesnis – universitetuose valstybės finansavimą gavusių vidutinis konkursinis balas buvo 6,73, kolegijose – 3,93.

Šiais mokslo metais valstybės finansavimą studijoms gauna 13,9 tūkst. pirmakursių: 7,6 tūkst. universitetuose, 6,3 tūkst. kolegijose.

Šiemet studijuojantieji itin domėjosi pedagoginėmis profesinėmis studijomis, kurias renkasi baigusieji aukštąsias mokyklas. Profesinėms pedagogų rengimo studijoms valstybė iš viso šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai – 185, 2016 metais – 136 vietas. Šioms studijoms Švietimo ir mokslo ministerija priėmimo metu papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos tikslingai paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija