| Įklimpo ar ne?
Petras KATINAS
Kai kurių šalių spaudoje, tarp jų ir Rusijos,
pasipylė straipsniai aliarmuojančiomis antraštėmis, kurias galima
apibendrinti taip: Amerika įklimpo Irake, kaip Rusija Čečėnijoje.
Iš tiesų Irake vyksta savotiškas karas su buvusio
diktatoriaus Sadamo Huseino režimo rinkėjų likučiais. Jį galima
vadinti partizaniniu karu, labai panašiu į Čečėnijos karą. Amerikiečių
karinės kolonos užpuldinėjamos pagal tą pačią schemą, kurią daugiausia
naudoja čečėnų kovotojai. Sprogmenys, minos ar garsiniai sviediniai
padedami kelyje, vėliau amerikiečių kariai apšaudomi iš granatsvaidžių
ir lengvųjų šaunamųjų ginklų, ir greitai atsitraukiama. Kaip ir
rusai Čečėnijoje, taip ir užpulti amerikiečių kariai tokiais atvejais
ima atsišaudyti ir taikosi į viską, kas juda. Tiesa, amerikiečiai
nenaudoja barbariškos rusų okupacinės armijos taktikos po užpuolimų
nevykdo vadinamųjų valymų (začistkų), masiškai suiminėjant taikius
gyventojus. Galima palyginti ir kitą panašų dalyką. Pavyzdžiui,
du su puse tūkstančio JAV specialiųjų dalinių karių deda visas įmanomas
pastangas sučiupti S.Huseiną, bet jau kelis mėnesius negali jo surasti.
O rusai jau kelinti metai be jokių rezultatų medžioja čečėnų karo
vadą Šamilį Basajevą bei kitus.
Aišku, karas brangiai kainuoja. Oficialiai teigiama,
kad amerikiečiams karinės operacijos Irake kas mėnesį kainuoja 3,9
mlrd. dolerių. Įvairiais skaičiavimais, nuo sausio iki rugsėjo JAV
išlaidos Irake viršys 35 milijardus dolerių. Tai sudaro net 9,2
proc. viso JAV karinio biudžeto. Kol kas nieko gero neišeina, kaip
buvo tikėtasi, jog nemažą dalį tų milžiniškų išlaidų bus galima
padengti iš Irako naftos eksporto. Šis procesas vyksta gana sunkiai
ir ne tik dėl karinių susirėmimų Irake, bet ir dėl tarptautinių
nesutarimų. Užtat džiūgauja Rusijos naftininkai. JAV Valstybės energetikos
departamentas pranešė, jog liepos mėnesį buvo užregistruotas rekordinis
rusiškos naftos eksportas į amerikiečių rinką. Per mėnesį šios naftos
eksportas į JAV išaugo tris kartus ir pasiekė 424 tūkstančius barelių
per dieną. Tokiu būdu Rusija tapo šeštąja pagal dydį naftos eksportuotoja
į JAV po Saudo Arabijos, Kanados, Meksikos, Venesuelos ir Nigerijos.
Agentūra Platts pažymi, jog rusų naftos gamintojai vis labiau
taikosi į JAV, kaip į pagrindinę rusiškos naftos realizavimo rinką.
Be to, pačioje Amerikoje, nors ir ne masiškai,
kyla pasipriešinimo amerikiečių buvimui Irake banga. Kelia balsą
kareivių motinų organizacijos, Vietnamo karo veteranai. Todėl amerikiečiai
buvo tiesiog priversti imtis iniciatyvos įtraukti Jungtines Tautas
sprendžiant Irako problemą. Sutikdamas su JT vaidmens Irake padidinimu,
Vašingtonas reikalauja, kad jau bent kol kas politinę ir karinę
Irako kontrolę turėtų JAV.
JAV prezidentas Džordžas Bušas, kalbėdamas Amerikos
legiono veteranams Misurio valstijoje, pabrėžė, jog Amerika niekada
nenusileis jokiam spaudimui Irako klausimu. Prezidentas taip pat
sakė, jog Amerikos kariai kaunasi prieš terorizmą Irake ir Afganistane
todėl, kad ateityje nebebūtų tokių teroro aktų kaip Niujorke, Los
Andžele ir kitur. Tuo tarpu daliai JAV politikų ir karinių ekspertų
kelia rimtą susirūpinimą ne tiek užsilikę S.Huseino režimo šalininkai,
o islamiškieji teroristai visame pasaulyje, kurie stengiasi paversti
Iraką antiamerikietiško džihado centru. Apie tai kalbėjo senatorius
Robertas Berdas, pareiškęs: Mūsų akcija Irake sukėlė masinį nepasitenkinimą
pačioje Amerikoje, o tai gali išprovokuoti terorizmo bangą visame
pasaulyje. Todėl senatorius R.Berdas siūlo, kad JAV ryžtingai atsisakytų
vienos veikti Irake, o suteiktų galimybę kuo daugiau šalių dalyvauti
Irako atstatyme. Įdomų pareiškimą dėl galimo dalyvavimo Irako atstatyme
padarė Rusijos Federacijos Tarybos narys, Rusijos karo mokslų akademijos
(pasirodo, yra ir tokia) akademikas, atsargos generolas Vladimiras
Kulakovas. Jo žodžiais tariant, į Irako problemos sprendimą turi
būti įtrauktos Jungtinės Tautos, o tokiu atveju Rusija pasirengusi
įnešti į tai svarų indėlį. V.Kulakovas pareiškė, kad Maskva visiškai
nėra suinteresuota, kad amerikiečiai įklimptų Irake, ypač jeigu
partizaninis karas ten dar labiau išsiplėstų. Objektyviai žvelgiant,
dabar amerikiečiai faktiškai yra mūsų sąjungininkai, kovoje su terorizmu
oficialiai paskelbę čečėnų banditų vadeivas Š.Basajevą ir Z.Jandarbijevą
pavojingais tarptautiniais teroristais, todėl Rusija irgi turi dalyvauti
atkuriant tvarką Irake bei jo ekonomiką. Tuo labiau kad Rusija turi
Irake ne tik politinių, bet ir ekonominių interesų. Generolas ir
Federacijos Tarybos narys priminė, kad Irakas skolingas Maskvai
aštuonis milijardus dolerių, be to, Rusija tradiciškai palaikė su
Iraku ekonominius ir kitus santykius. V.Kulakovas neužsiminė,
kas tie kiti. Ogi milžiniškos ginklų siuntos tam pačiam S.Huseinui.
Tačiau įdomiausia V.Kulakovo siūlyme pasiųsti
į Iraką rusų kariškius padėti Jungtinėms Valstijoms yra generolo
ekskursas į istoriją: Rusija turi didžiulį ir turtingą patyrimą
kovojant su vidaus priešais. Prireikė net dešimties metų, kad po
didžiojo tėvynės karo sutriuškintų miško brolius Pabaltijyje,
banderovcus Užkarpatėje. Jau ne vienerius metus tęsiasi antiteroristinė
operacija Čečėnijoje. Todėl galiu prognozuoti, kad amerikiečių Irake
laukia kažkas panašaus.
Taigi karingasis generolas ir karo mokslų akademikas
siūlo pasinaudoti sovietų NKVD ir čekistų baudėjų patirtimi sovietinėje
Pribaltikoje. Apsaugok Viešpatie, Ameriką ir Iraką nuo tokių pagalbininkų.
© 2003 "XXI amžius" |