Studentai sulaukia socialinės, dvasinės ir psichologinės pagalbos
Trijų Karalių dieną kardinolas
Audrys Juozas Bačkis lankėsi Vilniaus universiteto studentų miestelyje,
kuris nuo senų laikų vadinamas "Kamčiatka". Čia buvo
pašventinta Vilniaus akademinės sielovados centro "Saulėtekio
stotelė". Į šventę prigužėjo svečių, buvo gražių kalbų, sveikinimų
ir linkėjimų. Prašau suprasti teisingai: buvo šventinama stotelė,
bet ne ta, kurioje laukiama autobusų ar troleibusų. Tad kokia
gi? Kas iš tiesų slepiasi už pavadinimo "Saulėtekio stotelė"?
Ką atvykusieji čia randa, kas jų laukia? Ir apskritai - kaip ji
čia atsirado? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Vilniaus akademinės
sielovados centro vadovas, stotelės įkūrimo iniciatorius kun.
Antanas SAULAITIS, SJ, ir "Saulėtekio stotelės" vadovė
Liuda MATONIENĖ.
Kun. A.Saulaitis šios stotelės pradžių
pradžią sieja su Šv. Jonų bažnyčia, kuri nuo pat Atgimimo yra
pagrindinė studentų sielovados vieta ir universitetinė bendruomenės
koplyčia. Čia veikia Šventojo Rašto būreliai, diskusijų klubas,
maldos būreliai, našlių klubas, vaikų tarnyba, vyksta įvairios
pamaldos, sekmadienio bei šiokiadienių Mišios, organizuojami poezijos
vakarai, katechumenatas, parodėlės ir kt. Kadangi tūkstančiai
studentų gyvena Saulėtekio alėjoje esančiuose bendrabučiuose,
buvo imta rūpintis, kad panaši veikla galėtų pasiekti ir juos.
Su Vilniaus universiteto reikalų valdytoju dr. S. Sunelaičiu buvo
sutarta dėl patalpų, esančių Saulėtekio al. 41-2. Padedant savanoriams
studentams ir "Communicants" fondui šios patalpos buvo
suremontuotos.
Patys pirmutiniai kone prieš metus į "Saulėtekio stotelę"
atvyko studentų vaikučiai. Jiems čia buvo įkurtas Vaikų dienos
centras, nes aplinkiniuose bendrabučiuose gyvena 2000 susituokusių
studentų. Tėveliai čia palieka savo atžalėles, kol patys būna
paskaitose ar skaityklose. Taigi Vaikų dienos centras - tarsi
vaikų darželis. Tik čia daug smagiau: vaikai su ūpu ateina ir
labai nenoriai grįžta į namus... Kad ten būti išties smagu, liudija
ir tai, kad į Vaikų dienos centrą pabendrauti, pasidalyti savo
patirtimi ir pagelbėti darbuotojoms dažnai ateina mamos, vedinos
savo mažyliais. Štai taip netikėtai susibūrus, atsirado tarsi
mamų klubas. Stotelės vadovė Liuda džiaugėsi, kad studentės mamos,
pačios augindamos savo vaikučius, padeda ir kitiems tėveliams,
kurie tuo metu yra labiau užsiėmę. Be to, Vaikų dienos centras
tapo ir ta vieta, kur studentų šeimos susipažįsta, susidraugauja
ir netgi suranda būdų bendradarbiauti, kai centriukas neveikia.
Stotelės darbuotojos sumanė čia rengti vakarėlius, į kuriuos kviečia
ateiti jaunas šeimas. Joms skaitomos paskaitos aktualiomis temomis,
bendraujama.
"Saulėtekio stotelėje" neužmiršti ir vyresnieji - mokyklinio
amžiaus studentų vaikai. Kartą per savaitę jiems vyksta teminės
pamokos, kurias veda savanoriai studentai. Vaikai piešia, vaidina,
gauna namų užduotis, vėliau dalijasi tarpusavyje savo patirtimi.
Įdomu, kad į šias pratybas ateina ne tik bendrabučių vaikai, bet,
pamatę išklijuotus skelbimus, stotelės duris ryžtasi praverti
ir aplinkinių namų jaunieji gyventojai.
Neseniai stotelės darbuotojos suorganizavo "Saulėtekio stotelės"
kavinę. Kai pasiteiravau, kur ji įkurta, stotelės vadovė Liuda
patikslino: "Tose pačiose patalpose. Kai baigiasi Vaikų dienos
centro veikla, iš darželio greitai padarome kavinę. Čia studentai
prie arbatos puodelio gali jaukiai praleisti vakarą, juolab kad
tada pas mus svečiuojasi žmonės, kurie tam pabendravimui gali
suteikti šilumos ir nuotaikos".
Nuo pat stotelės darbo pradžios studentai renkasi į maldos grupelę,
kuriai vadovauja Algirdas Bimbiris. Ši grupelė visada pasimeldžia
ir už žmones, dirbančius stotelėje, ir už tuos, kurie čia ateina
ir kurie dar ateis. Pernai stotelėje studentai dalyvavo įdomiose
Kaukių teatro repeticijose (vadovė Lilijana Marcinkevičiūtė).
Tikimasi jas pratęsti ir šiemet.
"Pas mus dirbančios dvi socialinės darbuotojos apklausė studentus
ir sužinojo jų poreikius. Pasirodo, studentai buvo ne itin informuoti
apie mūsų "Saulėtekio stotelę". Iš apklausos paaiškėjo,
kaip jie įsivaizduoja jos veiklą ir ko tikisi iš šios stotelės.
Studentų pageidavimu jau šį vasarį visus, mėgstančius diskutuoti,
pakvies diskusijų klubas. Mūsų stotelėje dirba savanorė psichologė.
Ji konsultuoja visus studentus, kurie čia kreipiasi. Nuo vasario
mėnesio "Saulėtekio stotelė" pasipildys dar viena veiklos
sritimi. Čia veiks psichologinė grupė, kurios tikslas - padėti
jauniems žmonėms pažinti save, atsiskleisti", - sakė L.Matonienė.
Kiti vadovės rūpestėliai jau siekia vasarą. Ne visi mokyklinio
amžiaus studentų vaikai išvyksta kur nors atostogauti. Tada vadovė
sumanė programą, kad šie vaikai turiningai ir linksmai galėtų
praleisti vasaros dienas.
"Saulėtekio stotelės" tikslas - kad čia ateinantys studentai
gautų psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą. Todėl čia planuojama
kartą per mėnesį švęsti šv.Mišias, per Adventą ir Gavėnią rinktis
į rekolekcijas. Ir tai dar ne viskas. Paprastai stotelėse stovi
kioskai, kur žmonės perka spaudą. Ši stotelė kiosko neturi, bet
tie, kurie norės paskaityti religinės spaudos, jos čia tikrai
ras. Ir tai nekainuoja nė cento. Planuojama įkurti ir bibliotekėlę.
"Saulėtekio stotelė" dalijasi patirtimi, idėjomis, planuoja
bendrus renginius su Vilniaus arkivyskupijos šeimos centru ir
su "Caritas" "Vilties angelu". Galvojama,
kaip padėti išrūpinti stipendijas tiems studentams, kurie sunkiai
verčiasi.
L.Matonienė sakė, kad stotelėje studentai turi galimybes veikti,
naudotis, bendrauti ir kurti. Ji labai džiaugėsi čia talkinančiais
savanoriais ir visais, kurie su meile prisideda prie "Saulėtekio
stotelės" veiklos.
"Tokios stotelės, patarnaujančios bendrabučių gyventojams,
pasaulyje yra įprastas dalykas, - patikino kun. A.Saulaitis, SJ.
- Ten būna skaityklos, bendri kambariai poilsiui, svečiams, didesniems
renginėliams, pavyzdžiui, gimtadieniams ar kitoms šventėms organizuoti.
Mūsų svajonė būtų realizuota, jei įkurtume tylos ar ramų kambarį
su muzikos aparatūra, jei atsirastų patalpų pokalbiams su psichologu,
socialiniu darbuotoju, dvasininku ar kitu patarėju, jei stotelėje
būtų galima gauti informaciją apie krikščioniškus (ir ne tik)
ryšius ir renginius, jei čia veiktų savitarpio pagalbos būreliai:
jaunų šeimų, tėvų, auginančių paauglius, studijų ir pan. Galvojame
ir apie platesnę psichologinę pagalbą, turime omenyje ir savižudybių
prevenciją. Daug darbo laukia rūpinantis sutuoktiniais. Juk daugiau
nei pusė jaunų šeimų išsituokia... Studijos, nelengva ekonominė
padėtis itin apsunkina jaunų šeimų gyvenimą. Į šią "Saulėtekio
stotelę" galima žiūrėti kaip į pavyzdį. Tokios stotelės,
įkurtos pačių studentų ir universiteto iniciatyva, kurios būtų
savarankiškos ir palaikytų tarpusavio ryšius, turėtų veikti kiekviename
bendrabutyje."
Audronė GELŽINIENĖ
Vilnius
© 2002 "XXI amžius"
