Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Solidarumo uždaviniai finansų krizės akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto nuncijus JTO arkivyskupas Čelestinas Miljorė

Bažnyčia apie moralines sunkumų priežastis

Ekonominių iššūkių akivaizdoje Katalikų Bažnyčios atstovai toliau pabrėžia solidarumo su pasaulio vargingaisiais prioritetą, kartu aiškindami susidariusios finansų krizės moralines priežastis. Šioje publikacijoje aptariami žymaus Vatikano diplomato, Šventojo Sosto nuolatinio stebėtojo (nuncijaus) Jungtinių Tautų Organizacijoje arkivyskupo Čelestino Miljorės, tarptautiniuose forumuose išsakančio Bažnyčios nuostatas svarbiausiais socialiniais ir politiniais klausimais, pasisakymai.

Apmulkinti du milijonus lietuvių – lengva

Gintaras VISOCKAS

Gruodžio 2-ąją Vilniuje, Mokslų Akademijos salėje vyko mokslinė konferencija „Sąjūdžio vertybės ir jų likimai“. Joje dalyvavo daug žymių politikos, visuomenės, kultūros, žiniasklaidos atstovų. Tarp jų – Kovo 11-osios Akto signatarai – filosofai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis, Zigmas Vaišvila, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Povilas Gylys, advokatas Kęstutis Čilinskas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius Darius Varanavičius, ekonomikos analitikas Raimundas Kuodis. Konferencija užtruko iki vėlyvos popietės. Perskaityta keliolika vertingų pranešimų, nors nė viena kalba nebuvo optimistinė. Visi konferencijos organizatoriai, pranešėjai bei svečiai pripažino, jog Sąjūdžio vertybių, kurios buvo deklaruojamos Atgimimo pradžioje, nūnai neliko nė kvapo.

„Esame prasti mokiniai: kartojame mažlietuvių klaidas“

Vytautas VISOCKAS

Prie Lietuvos miestų herbų ekspozicijos Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Gruodžio 1 dieną Mokslų akademijos mažojoje salėje įvyko Tilžės akto 90-mečio minėjimas-konferencija, kurią surengė Mažosios Lietuvos reikalų taryba kartu su Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmais ir Vilniaus Gedimino universiteto mokslotyros centru. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Zenonas Rokas Rudzikas konferencijoje nedalyvavo, nes buvo išvykęs į užsienį. Renginio organizatoriai perdavė jo sveikinimą, perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos laišką Mažosios Lietuvos reikalų tarybai, kuriame, be kita ko, rašoma: „Manau, kad Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pasiūlymai turėtų visokeriopai atsispindėti Seimo ir Vyriausybės priimtuose teisės aktuose, o šios visuomeninės institucijos veikla turėtų būti valstybės remiama. Aš, kaip Seimo narys, matau savo misiją šioje srityje. Tikiu, kad atsirado galimybė siekti didesnio ekonominio bei kultūrinio Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vieningumo, lietuvybės stiprėjimo etninėse žemėse. Europos Sąjungos kontekstas ateityje mums leidžia tikėtis ir tiesioginių politinių ryšių su šiandien Rusijos laikinai administruojamu kraštu. Viskas priklauso nuo mūsų pačių – ar mes sugebėsime pasinaudoti esamomis galimybėmis, ar Lietuvos valstybė turės politinės valios vykdyti kryptingą politiką“.

Kai ėmė galvoti garsiai

Bronius VERTELKA

Lentą atidengė buvęs Sąjūdžio Panevėžio grupės atsakingasis sekretorius Kazys Grabys ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios Akto signataras Julius Beinortas

Paskutinį lapkričio penktadienį ant Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato sienos buvo atidengta Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio grupės susikūrimo 20-mečiui skirta lenta bei pristatytas fotoalbumas „Sąjūdis Panevėžyje“. Iškilmes pradėjęs miesto Tarybos narys Algirdas Blažys trumpai apžvelgė Sąjūdžio nueitą kelią, o buvęs Panevėžio sąjūdžio atsakingasis sekretorius Kazys Grabys bei  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Julius Beinortas atidengė lentą.

Žvilgsnis į buvusius įkalinimo ir tremties kraštus iš antros pusės

Vytautas GULIOKAS

Krasnojarsko „Memorialo“ pirmininkas Aleksejus Babijevas Nuotrauka iš www.krasrab.com

Daugelio mūsų tautiečių, patyrusių politinio kalinio arba tremtinio dalią, biografijoje pasilikęs Rusijos Krasnojarsko krašto pavadinimas. Sugrįžusių į tėvynę išgyvenimai ir kančios šiame krašte aprašyti daugyje prisiminimų ir lieka ateinančioms kartoms. Beveik visame krašte yra išlikusių mūsų tautiečių kapaviečių. Jų šiandieninės būklės liudininkais  tampa „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai. 2007 metų vasarą ekspedicija aplankė šio krašto Manos upės baseino rajoną: tvarkė apleistas kapavietes, susitiko su ten likusiais lietuviais, dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių negrįžtamai prarandančiais ryšį su savo tėviške. Krasnojarsko mieste veikia Krasnojarsko regioninė lietuvių kultūrinė autonomija „Lietuva“, kuri dėl milžiniškų krašto plotų (jo plotas daugiau nei 40 kartų didesnis nei Lietuvos) nėra pajėgi aprėpti visus ten gyvenančius tautiečius.