2010 m. vasario 5 d.
Nr. 10
(1795)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuvos Sentikių Bažnyčiai Lietuvoje – 300 metų

Visi drauge

Lietuvos Sentikių Bažnyčios
300 metų jubiliejaus ženklas

Visagino sentikiai

1756–1851 metais Zarasų rajone veikė įžymusis Degučių vienuolynas – Baltijos šalių Sentikių dvasinis centras. Kadaise ten sueidavo tūkstančiai maldininkų, vykdavo susirinkimai (soborai), čia buvo įrengtos ištaigingos patalpos maldoms, senelių prieglauda, viešbutis keliautojams, vienuolių celės. Vienuolyną supo didžiulis sodas ir parkas, jam priklausė daug žemės.

Maždaug tuo metu ten buvo įsteigtos sentikių kapinės, kurių įsteigimo data (o tai retas atvejis) nurodyta rašytiniuose šaltiniuose. Vėliau Degučių kapinėse buvo palaidota daugelis žymių vadovų bei bažnyčios veikėjų. 1851 m. gruodį Degučių vienuolynas buvo likviduotas, o jau anksčiau užantspauduota šventykla perduota valdančiajai bažnyčiai.

Pamažu Degučiuose sentikių vis mažėjo, kapinės apgriuvo, o koplyčia, kuriai 2006 metais sukako du šimtmečiai, pavirto apgailėtinu statiniu. Širdį skaudėjo žvelgiant į apleistus kapus, senovinius, į žemę įaugusius paminklus. Reikėjo atstatyti kapines. Zarasų sentikių bendruomenė, į kurią pirmiausiai kreipėmės prašydami pagalbos, atsakė, kad Degučių kapinės bei koplyčia jiems nepriklauso! Kapinių atstatymui pinigų prašėme gyventojų. Pirmieji į mūsų pagalbos prašymą atsišaukė Degučių seniūnijos darbuotojai: seniūnas Jonas Šileikis ir jo sekretorė Edita Tuzikienė. Ėmė plaukti aukos iš Zarasų rajono bei kitų Lietuvos miestų gyventojų, kurių artimieji ilsisi šiose kapinėse, iš tų, kurie negali abejingai žiūrėti, kaip niekinama atmintis. Prasidėjo pradžioje kapinių, o vėliau ir koplyčios atstatymo darbai: buvo nutiesti takeliai, suremontuotas aptvaras, pastatyti vartai bei skelbimų lenta, atstatyti ilgą laiką išgulėję žemėje senoviniai paminklai. 2006 m. rugsėjį buvo sukurta kapinių bendruomenė, užsibrėžusi tikslą atkurti Degučių kapines ir koplyčią bei palaikyti ten tvarką. Reikšmingą paramą suteikė rajono meras Balys Vilimas bei jo pavaduotojas Algimantas Dambrava – jie finansavo automobilių aikštelės šalia kapinių plėtimą bei skyrė 7000 litų koplyčios atstatymui. Daug padėjo buvęs Seimo narys Manfredas Žymantas ir jo padėjėja Olga Podolskienė, aktyviai dalyvavę atstatymo darbuose bei bendruomenės šventėse.

Šiuo metu mums labai padeda Seimo narys Algimantas Dambrava. Esame dėkingi ir Zarasų rajono elektros tinklų administracijai už pagalbą elektrifikuojant koplyčią. Pačių nuoširdžiausių padėkos bei pagarbos žodžių nusipelnė įmonės „Visagino energija“ administracija bei darbuotojai, skyrę techniką statybinėms medžiagoms transportuoti ir montuoti. Sėkmingai susiklostė bendradarbiavimas su įmone „Energetinės statybos projektai“, kuri paruošė Atminties kryžiaus bei centrinių kapinių vartų brėžinius, atliko visus technologinius darbus.

Svarbiausi Degučių kapinių bei koplyčios atstatymo rėmėjai – eiliniai žmonės: kasmet per Sekmines bendrovę pasiekia kiekvieno, tą dieną aplankiusio kapines bei koplyčią, aukos. Tik darbas ir aukos padės atkurti tai, kas brangu kiekvieno krikščionio širdžiai!

Kapinėse nebuvo vandens. Kirjana Kosakovskaja Rasteniškių kaimo gyventojus paragino rinkti aukas. Jau antri metai apie 150 žmonių perveda bendruomenei 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio. Didžiulės pagarbos bei dėkingumo verti Fiodoras ir Klavdija Kuznecovai, Valentina ir Jefimas Popovai, Uljana Portnova, Marjamėja Volkova, Feodosija, Rita bei Ala Ciš, Antonas Ignatjevas, Trimailovų šeima, Valentina bei Svetlana Panko, Marija bei Jurijus Kičerovai, Olga Andejeva, Irina Čižikienė, Valerija Koženkova, Matriona Tuskinienė, Sergejus Dubovskis, Nikolajus bei Piotras Portnovai, Klavdija Galeniuk, Fiokla Vorobjova, Irina bei Sergejus Troščenkovai, Jevdokija Rybakova, Ivanas Savičenko, broliai Čirkovai.

Mes jaučiame nuolatinę Lietuvos Senosios pravoslavų Pomorų bažnyčios Aukščiausios Tarybos (SPB AT) paramą. Mumis rūpinasi bendruomenių lyderiai – Pavlas Kornišovas, Grigorijus Bojarovas, Jevgenijus Grigorjevas, Aleksandras Kudriašovas, Antonijus Lesnikovas, Ivanas Michailovas.

Kasmet išleidžiame bukletus apie Degučių apylinkių sentikius, rengiame bendruomenės šventes. Balandžio 25-ąją buvo pašventintas Kryžius, skirtas visų išėjusių amžinybėn krikščionių-sentikių atminimui. Kryžius pastatytas Lietuvos SPB AT ir Degučių kapinių bendruomenės jėgomis už krikščionių aukas.

Birželio mėnesį vykusiame bendruomenės susirinkime vienbalsiai buvo nutarta įsteigti Degučių sentikių bendruomenę.

Koplyčioje skamba mūsų senosios maldos. Pamaldose dalyvauja Švenčionių bei Turmanto parapijų giesmininkai. Jau penkeri metai mūsų kapinių bendruomenei nuolat padeda Švenčionių bendruomenės lyderis Pavlas Petrovičius Kornišovas. Lietuvos vyriausybė skiria didelį dėmesį sentikių istoriniam paveldui.

Panoramines kapinių ir koplyčios nuotraukas galima pamatyti internete: www.panoramas,lt, o www.samstar.ucoz.ru (Samaros sentikiai) yra Degučių kapinių bendruomenės svetainė, kurios savininkė Irina Georgijevna Budkina visada informuoja apie mūsų bendruomenės gyvenimą, nors pati gyvena Samaroje. Skiria mūsų bendruomenei dėmesį ir Lietuvos nacionalinė televizija. Režisierius, televizijos laidos „Krikščioniškas žodis“ autorius ir vedantysis Leonidas Glušajevas nufilmavo videojuostą „Trečiasis Degučių kaimo kapinių šimtmetis“, Sergiejus Polivoda sukūrė kino filmą apie Atminties kryžiaus šventinimo iškilmes.

Lietuvos sentikiai sugebėjo sėkmingai integruotis į šalies kultūrinį, ekonominį bei politinį gyvenimą, išsaugoti savo kultūrą, papročius ir kalbą. Mes gimėme sentikių šeimose, nuo mažų dienų girdėjome savo protėvių atsiminimus apie lietuvių pagalbą sentikiams, kai šie buvo persekiojami dėl tikėjimo. Džiugu, kad ir atstatant Degučių kapines bei koplyčią katalikai visada mus supranta ir palaiko.

Jekaterina ir Vladimiras ABRAMOVAI

Visaginas
Pagal mėnraštį
„Vestnik sootečestvenika“
(2009, Nr. 11) parengė

Chaimas BARGMANAS

Nuotrauka iš bendruomenės archyvo

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija