|
Baudžiami prieš gėjų paradą protestavę piliečiai
Penktadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), paragintas prezidentės Dalios Grybauskaitės, skubos tvarka antrą kartą nagrinėjo gėjų parado klausimą. Teismas priėmė sprendimą, kad homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų eitynės šeštadienį sostinėje vis dėlto įvyks. Taip ir atsitiko, bet, deja, generalinio prokuroro R. Petrausko būgštavimai pasitvirtino paradui nepritariantys piliečiai ne tik iš tolo stebėjo tarptautinį renginį, bet ir pasibaigus eitynėms pareiškė savo nepritarimą.
Eitynės buvo visų trijų Baltijos šalių homoseksualų ir Žmogaus teisių aktyvistų renginio Baltic Pride, kuris Vilniuje vyko tris dienas, dalis. Dalyviams buvo leista žygiuoti Upės gatvės atkarpa palei Nerį nuo pramogų centro Forum Palace iki automobilių aikštelės prie Olympic Casino. Tarp eisenos dalyvių buvo Švedijos ES reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, Europos Parlamento grupės, ginančios homoseksualų, biseksualų ir transseksualų teises, vadovai britas Michaelas Cashmanas ir austrė Ulrike Lunachek, Lietuvos Seimo nariai Marija Aušrinė Pavilionienė ir Rokas Žilinskas, kai kurie diplomatai, tarptautinių organizacijų Human Rights Watch ir Amnesty International atstovai, keli europarlamentarai ir parlamentarai iš kitų šalių. Baltic Pride renginiuose dalyvavo dešimtys svečių iš užsienio vien Amnesty International aktyvistų atvyko maždaug 70. Dalyvauti eitynėse užsiregistravo žmonės iš įvairių ES valstybių, Šveicarijos, Turkijos, Norvegijos, Moldovos, JAV. Jas nušviesti akreditavosi bemaž šimtas žurnalistų.
Eisenos dalyvius nuo protestuotojų saugojo 600 policijos pareigūnų ir 150 Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, ginkluotų guminėmis kulkomis. Jiems buvo nurodyta tikrinti visus įtartinus asmenis ir neleisti įsinešti į teritoriją net menkiausių daiktų (pomidorų, kiaušinių ir pan.), kuriais galėtų pažeisti homoseksualų teises. Dėl renginio buvo apribotas automobilių eismas Upės gatvėje ir jos prieigose. Policija eitynėms pradėjo ruoštis dar nesulaukusi teismo sprendimo ir parado dalyvių apsaugą ketino užtikrinti drastiškomis priemonėmis geležiniais aptvarais, policininkų gausa, raitąja policija, malūnsparniais, ašarinėmis dujomis, elektrošoku ir kitomis priemonėmis. Tačiau tai nesulaikė gėjų parado priešininkų. Sostinės policijos vadovas Kęstutis Lančinskas nusprendė, kad jokio protesto prieš gėjų paradą negali būti. Į renginio vietą buvo įleista ne daugiau kaip 350 žmonių toks skaičius nurodytas savivaldybės išduotame leidime. Kuriuos konkrečiai asmenis įleisti, sprendė patys organizatoriai. Norintieji stebėti renginį, sostinės policijos vadovo teigimu, galėjo rinktis A. Goštauto gatvėje, kitoje Neries pusėje. Kai kurie dešifruoti provokatoriai jau iš anksto buvo iškviesti ir oficialiai įspėti dėl atsakomybės už nesantaikos kurstymą.
Laikinasis generalinis prokuroras R. Petrauskas jau prieš savaitę perspėjo, kad turi informacijos apie pasirengimą priešintis gėjų paradui. Jis sakė gavęs informacijos, kad vykti į akciją prieš šeštadienį suplanuotas homoseksualų eitynes Vilniuje raginami netgi vaikų namų auklėtiniai. R. Petrauskas kalbėjo: Praėjusią savaitę nebuvo kalbos, kad bus užtikrintas saugumas ir tvarka. Malonu, kad dabar yra kas prisiima atsakomybę. Bet kas garantuos, kad nieko nebus? Pasirodo, pareikalaudamas teismo sustabdyti gėjų paradą, vis dėlto jis buvo teisus gėjų paradas sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą ir neramumus, kurių galima buvo išvengti, teisėtai sustabdžius tolerancijos renginį. Gaila, kad laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas apie gėjų eitynių priešininkus sakė, kad tai yra nepakantūs kitokiems, radikaliai nusiteikę žmonės, kuriems nepriimtinas kitoks mąstymas. Argi galima radikalais vadinti prie Vilniaus Arkikatedros durų taikiai besimeldusius dviejų kunigų vadovaujamus tikinčiuosius? (Arkikatedroje aukoti šv. Mišių kunigams nebuvo leista.) Apie valandą, vadovaujami mons. Alfonso Svarinsko, tikintieji prašė Dievo malonės melsdamiesi litaniją ir kalbėdami Rožinį, giedodami giesmes. Katedros aikštėje buvo išreikšta parama laikinajam generaliniam prokurorui, bandžiusiam eitynes stabdyti teisme.
Pasižiūrėti eitynių ir protestuoti prieš jas susirinko apie 2000 žmonių. Prieigose buvo iškeltas plakatas su užrašu Gėjų ir lesbiečių eitynėms ne. Žmonės švilpė, nepritardami renginiui. Kitoje upės pusėje, maždaug eitynių maršruto pusiaukelėje, protestuotojai iškėlė iš lentų sukaltą kryžių. Virš žiūrovų ir eitynių dalyvių skraidė sraigtasparnis.
Prie Baltojo tilto susirinkę žiūrovai išskleidė plakatus su užrašais Apkaltą Grybauskaitei, Gėjai užmušė mano draugą, Šalin homonacius. Protestuotojus žeidė gėjų parado dalyvių dainuojama daina, kad Homofobija yra baisiausia liga. Homoseksualai ir jų rėmėjai išskleidė maždaug 30 m ilgio vaivorykštės spalvų vėliavą. Seimo nariai Kazimieras Uoka ir Petras Gražulis pareikalavo pasibaigus gėjų eitynių laikui praleisti protesto dalyvius ir juos. Po eitynių dalyviai buvo susodinti į autobusus ir išvežti į viešbutį. Pagal policijos pranešimus, pasibaigus gėjų paradui kažkas iš minios pradėjo šaudyti, todėl pareigūnams teko paleisti ašarines dujas. Seimo narys P. Gražulis perlipo per tvorą, jo pavyzdžiu sekė kiti mitinguotojai. Seimo narius P. Gražulį bei K. Uoką policininkai jėga sulaikė, jie netrukus paliko teritoriją. Sulaikyta 19 asmenų, trims iš jų pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl LR baudžiamajame kodekse numatytų teisės pažeidimų, likusiems dėl administracinių teisės pažeidimų (esą aštuoni girtavo viešoje vietoje, kiti į policijos kontroliuojamą teritoriją bandė įsinešti draudžiamus daiktus, chuliganiškai elgėsi ir pan.). Lengvai nukentėjo vienas pareigūnas. Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad riaušių kurstymu policijos kaltinami parlamentarai jo vadovaujamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys K. Uoka ir tvarkietis P. Gražulis jei bus įrodyta jų kaltė, turėtų būti baudžiami visu įstatymo griežtumu. Savo ruožtu K. Uoka pareiškė, kad jis jau inicijavo apkaltą Vilniaus merui TS-LKD nariui A. Navickui, davusiam leidimą vykti gėjų paradui.
Kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nepritarė Vilniaus valdžios sprendimui išduoti leidimą seksualinių mažumų eitynėms sostinėje.
Apie homoseksualų persekiojimą ir teisių iš jų atėmimą nuolat kalbantys netradicinės seksualinės orientacijos asmenys ir jiems pritariantys europarlamentaras Leonidas Donskis bei Lietuvos Seimo narė A.M. Povilionienė, vadinanti juos protingais ir šviesiais žmonėmis, su kuriais yra malonu pabūti, pamiršta, kad jau 1993 metais homoseksualūs santykiai buvo išbraukti iš Lietuvos baudžiamojo kodekso. Priešiškumas homoseksualams ir kitiems lytinius netradicinius nukrypimus propaguojantiems asmenims atsiranda tik tada, kai jie nori paversti įstatymų norma tai, kas nepriimtina lietuviškai pasaulėjautai ir krikščioniškoms nuostatoms kai siekia įteisinti gėjų santuokas, įsivaikinti ne savo vaikus ir auklėti juos netradiciškai. Vadinamosios Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko per anksti gyrėsi: Kaip matote, apsauga užtikrinta, pagaliau atėjo laikas virš Vilniaus ir Lietuvos nušvisti vaivorykštei. (Vaivorykštinė vėliava yra pasaulinis homoseksualų simbolis.) Savo žodžio nedalyvauti gėjų parade neišlaikė ir Seimo narys Rokas Žilinskas neva jis nusprendė kovoti už paminamas žmogaus teises (nors dar prieš savaitę Briuselyje įrodinėjo, kad L. Donskis ir kiti europarlamentarai sako netiesą esą Lietuvoje homoseksualai neturi teisių). Amnesty International atstovas John Dalhuisen pasakė: Visada bus žmonių, kurie ko nors nemėgsta. Visi turi teisę žygiuoti, skelbti savo teises. Juk tuo laiku homoseksualios lytinės pakraipos asmenys, policijos uždaryti lyg geležiniame narve, po eitynių skubiai išvežti autobusais, net nepasidomėjo savo priešininkais, kurie buvo stumdomi policijos ir aplaidomi ašarinėmis dujomis, pasirengus naudoti net elektrošoką ar gumines kulkas. Prie Arkikatedros meldęsis jaunas vyriškis, atėjęs prie gėjų parado aptvaro, tramdomas policijos, stebėjosi: Valstybė lyg demokratinė, bet mes eitynėse dalyvauti negalime. O policininkų jėga vedamas parlamentaras K. Uoka, gėjų eitynėms jau pasibaigus nepraleistas į teritoriją, susirinkusiems protestuotojams ir policininkams veltui šaukė: Aš noriu eiti laisva Lietuvos žeme! Štai kokia laisvė, štai kokia laisva Lietuva! Susidariusią padėtį teisingai apibūdino viena paradą stebėjusi moteris: Nebūtų viso šito atsitikę, jei būtumėte žmones praleidę. Išties, kaip dažnai mūsų politikams ir pareigūnams trūksta pakantumo vienai ir kitai pusei.
© 2010 XXI amžius
|