2012 m. spalio 26 d.    
Nr. 40
(2015)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Atidengtas paminklas su miestelio heraldikos ženklais

Daiva Červokienė

Žaslių paminklo centrinėje miestelio
aikštėje atidengimo akimirka.
Vienoje 4,2 metro aukščio paminklo
pusėje iškaltas užrašas iš miestelio
herbo – „Ex mancipio Libertas“
(„Iš nuosavybės laisvė“), kitoje –
„Non sibi pro patria“
(„Ne sau, o tėvynei“)

ŽASLIAI. Šiemet sukako 555 metai, kai miestelis pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Istorinio jubiliejaus proga centrinėje aikštėje atidengtas paminklas su miestelio heraldikos ženklais.

Atsvara tarybinio kario skulptūrai

Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 metais. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. 1522 metais Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos–Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė savivaldos privilegiją ir herbą – jo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du angeliukai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu. 1861 metais Žasliai tapo valsčiaus centru. Žaslių valsčius buvo vienas didžiausių Lietuvoje, siekė Paparčius ir Gegužinę.

Paminklo, kuris taptų nauju miestelio akcentu, projekto konkursas vyko prieš šešerius metus. Iš šešių pateiktų projektų geriausiu išrinktas Žaslių herbo motyvus – javų pėdą ir angeliukus – vaizduojantis skulptoriaus Vidmanto Gylikio sumanymas. Šio paminklo kūrimo iniciatoriai – buvęs Žaslių seniūnijos seniūnas šviesios atminties Algimantas Mataitis, Žaslių bendruomenės veiklos centro įkūrėjas ir vadovas Albertas Lakštauskas, Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius – puoselėjo planus, kad centrinėje miestelio aikštėje iškiltų paminklas, kaip yra daugelyje Europos šalių miestelių. Žasliuose buvo itin keista situacija: centrinėje aikštėje nebuvo jokio paminklo, tik tarybiniam kariui Karių kapuose,  prie senosios mokyklos.

Ilgai brandinti darbai

Prieš šešerius metus, ruošiantis Žaslių 550 metų jubiliejui, sklandė daug sumanymų: įkurti amatų centrą, sutvarkyti ežero krantinę prie bažnyčios. Tai įgyvendinta tik po penkerių metų: Žaslių kultūros centro direktorės Raselės Ščerbavičienės parengtas projektas renovuoti kultūros židinį, jo antrą aukštą pritaikant amatų centrui, šiemet laimėjo finansavimą ir jau įgyvendinamas.

Žaslių bendruomenės centro narių parengto projekto lėšomis pradėtas tvarkyti ir bažnyčios slėnis, bus padaryti laiptai nusileisti nuo kalno. Bažnyčios slėnyje vyksta daug tradicinių miestelio renginių: pavasarį – Jurginės, vasarą – Joninės, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimas, vokalinių ansamblių festivalis, rudenėjant – vasaros palydos, diskotekos jaunimui. „Dedame daug vilčių, kad šie sumanymai suteiks daugiau galimybių miestelio jaunimui“, – pabrėžė R. Ščerbavičienė.

Jeigu ne žasliečių iniciatyva, sumanymas centrinėje miestelio aikštėje pastatyti paminklą gal būtų užgesęs, tačiau šį pavasarį atsirado žmonių, kurie prisiminė prieš gerą penkmetį gimusią idėją ir ėmėsi iniciatyvos ją įgyvendinti. Pavasarį žmonės patys paminklui sudėjo 12 tūkstančių litų: kas davė po 100, o kas po 10 litų – visų indėlis buvo svarbus ir reikšmingas. Tada ir pajudėjo paminklo pastatymo darbai.

Koncerte – specialiai jubiliejui sukurtas kūrinys

Rugsėjo 15 dieną po šv. Mišių Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje, beje, pirmąsias savo šv. Mišias aukojo iš Žaslių parapijos Guronių kaimo kilęs būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, vadovaujamas Roberto Bliškevičiaus, atliko kompozitoriaus Vidmanto Bartulio sukurtą kūrinį „Mūsų Lietuva“, skirtą Žaslių miestelio jubiliejui. Po koncerto žasliečių ir miestelio svečių eisena paskui Lietuvos kariuomenės sausumos orkestrą (vadovas Viktoras Ščetilnikovas) iš bažnyčios patraukė į miestelio aikštę prie naujojo jos akcento.

Prieš perkirpdami simbolinę paminklo atidarymo juostelę Žaslių bendruomenės veiklos centro įkūrėjas, narys Albertas Lakštauskas, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Kaišiadorių administracijos direktorius Gintaras Gružauskas kalbėjo apie šios dienos svarbą, vietovės dvasią, vietinių žmonių iniciatyvas.

Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius priminė svarbiausias miestelio gyvenimo istorines datas, aikštės, kurioje pastatytas paminklas, svarbą. 1931 metais baigta akmenimis grįsti centrinė miestelio aikštė, kurios fragmentas, aplenktas 1974 metais pradėto gatvių asfaltavimo, išliko iki dabar, tapo nauju traukos centru.

Mintys apie Žaslius

Kas mums yra gimtinė? To pasiteiravome poros Žasliams daug sentimentų puoselėjančių ir į  miestelio šventę atvykusių kraštiečių.

„Gimiau Vilniuje, vasaras praleisdavau pas senelius Žasliuose. Kai tik pasitaiko proga, visada stengiuosi aplankyti šį miestelį, apie kurį liko puikūs atsiminimai. Ir koncertuoti čia man visada labai džiugu“, – sakė dainininkas Valdemaras Frankonis.

„Myliu savo kraštą, man gimtinė yra svarbiausia vieta žemėje. Kuo labiau senstu, tuo labiau tai suprantu. Ir visi jo žmonės – kraujo broliai. Jeigu ne pirmos kartos, tai jais buvo prieš tris, penkias ar septynias kartas. Tai labai aiškiai pajutau pradėjusi domėtis šeimos genealogija. Ir manau, kad istoriškai labai įdomus mūsų kraštas yra primirštas, nepakankamai tyrinėtas ir įvertintas. O geriau pažįstant savo gimtąjį kraštą kyla ir didesnis noras kažką nuveikti jo labui“, – sakė žurnalistė, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadovė Laima Purlienė, beje, subūrusi neformalų Vilniuje gyvenančių kaišiadoriečių klubą, kuriame žasliečių renkasi daugiausia.

O Kaišiadorių muziejaus direktorius O. Lukoševičius sakė, kad baigdamas vidurinę mokyklą nesitikėjo, jog po poros dešimčių metų šis miestelis jam bus toks brangus, kad stengsis atvažiuoti į visus čia vykstančius renginius, varžybas.

Post scriptum

Po paminklo atidarymo ir koncerto atmintyje liko kelių renginyje dalyvavusių vyriausių žasliečių nuostaba: „Kaip buvo gražu“. Istorinio jubiliejaus proga centrinėje aikštėje atidengtas paminklas su heraldikos ženklais sulauks dar ne vieno reikšmingo miestelio jubiliejaus, nes tokia paminklų paskirtis – pragyventi savo kūrėjus ir priminti juos bei jų laikmetį. Taigi, kaip įrašyta vienoje paminklo pusėje, – „Non sibi pro patria“ („Ne sau, o tėvynei“).

Kaišiadorių rajonas
Olijardo Lukoševičiaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija