2016 m. kovo 12 d.    
Nr. 10
(2178)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

In memoriam

Sofija Šviesaitė – negęstanti išminties šviesa

Sofija Šviesaitė ir sediškis
kun. Kęstutis Timofejavas viename
iš paskutinių susitikimų jos namuose

Lietuva, tavo vardas švenčiausias –
Išdidi ir karališka Tu!
Išauginus vaikus, išnešiojus,
Vadinies paskui save sekt.

Šie iškilios amžinos atminties poetės Sofijos Šviesaitės žodžiai atgyja, kai žvelgi į Jos, didžios savo kūryba ir mylinčia širdimi, gyvenimą.

Ir sekė, ir bėgo, ir kentėjo, ir mylėjo tą Švenčiausią, Dangaus palytėtą, Lietuvą! Tik dėl Jos gyveno, tik Jai save atidavė. Todėl drąsiai galiu sakyti, poetė Sofija Šviesaitė – Lietuva!

Esame įpratę didžius žmones matyti kažkur toli, nepasiekiamus. Esame įpratę manyti, kad šventieji tik iš šventų paveikslų žvelgia. Tačiau yra tiesa, kad visa tikra didybė ir tikras šventumas telpa mylinčioje širdye, tokioje mažoje kaip didžios šventos poetės Sofijos Šviesaitės. Ir tą žmogaus gelmių didybę jautėme visi, kuriems nusišypsojo laimė savame gyvenime sutikti Poetę. Ir tą Dangaus šventumo grožį juk jau regėjome visi, kurie tik žvelgėme į josios mylinčias akis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija