2016 m. kovo 12 d.    
Nr. 10
(2178)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gailestingo tikėjimo liudytojai

Pasibaigus konferencijai, organizatoriai,
dvasininkai, atlikėjai, bendradarbiai
kartu džiaugėsi paskleidę Dievo
gailestingumą miesto bendruomenėje

Vasario pradžioje alytiškiai rinkosi į Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčią paminėti prieš 16 metų amžinybėn iškeliavusio miesto Garbės piliečio, rašytojo, publicisto, jaunimo ugdytojo, kunigo saleziečio Prano Gavėno (1918 10 11–1949 07 03–2000 02 07).

Šv. Mišios

Šv. Mišias aukojo buvęs ilgametis Miroslavo Švč. Trejybės parapijos, o dabar Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Antanas Vytautas Matusevičius kartu su Alytaus dekanu, garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Liturgijoje giedojo Šv. Elzbietos seserų vienuolijos atstovė ses. Emanuelė Pietrašun. Šv. Mišiose dalyvavo miesto savivaldybės Tarybos narys, parapijietis Jurgis Krasnickas su žmona Violeta, Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų vienuolijos atstovės iš Miroslavo: vyresnioji ses. Lina Cordova, ses. Rubelinda Varela Anzualdo, ses. Rosarija Gonzales Figuero. Pamokslą apie pirmųjų mokinių Simono Petro, Jokūbo ir Jono, žvejojusių Genezareto ežere, patikėjimą Jėzaus žodžiais (Lk 5, 1–11), atsiliepimą tapti Jo mokiniais bei pagalbininkais tikėjimo kelyje sakė kun. A. V. Matusevičius. Iliustruodamas daugybe pavyzdžių, jis paaiškino, kaip maldingumas ir pasitikėjimas Jėzumi nuveikia tai, kas, atrodo, yra visiškai neįmanoma.

Veiklaus gailestingumo paliesti

Po šv. Mišių maldos namuose, prisimenant iškilųjį kunigą salezietį Praną Gavėną, jo veiklią meilę Tėvynei ir Alytaus krašto žmonėms, prasidėjo dvasinė konferencija gailestingumo tema.

Sveikinimo žodį tarė šių eilučių autorė, buvusi garbaus kunigo mokinė ir bendradarbė. Paminėjusi iškilaus apaštalo šv. Mišių liturgijoje dažnai kartojamus Evangelijos žodžius: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį...“ (Mt 9, 37–38), susirinkusiems linkėjo tapti dar aktyvesniais Dievo gailestingumo liudytojais savo aplinkoje.

Apie saleziečių dvasininką, patraukusį į krikščionišką veiklą daugybę tikinčiųjų, liudijo Alytaus dekanas g. kan. A. Užupis. Pasak jo, dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Alytuje kun. P. Gavėno iniciatyva buvo įkurtas „Don Bosko bičiulių“ sambūris, Katechetikos metodinis kabinetas, Lietuvių Katalikų Mokslo akademijos poskyris, aktyviai veikiančios maldos grupės (apie 150 žmonių), Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos namuose veikiantis saleziečių patriarcho kun. Antano Skelčio muziejus. 1994–1999 metais Alytaus rajone veikė kun. P. Gavėno inicijuotos katalikiškos vaikų bei jaunimo stovyklos. O kur dar literatūrinė bei žurnalistinė veikla (nuo 1994 metų atnaujinta prieškariu leisto žurnalo „Saleziečių žinios“ leidyba, tebesitęsianti ir iki šiol), dalyvavimas bei pasisakymas miesto renginiuose, įvairiuose Bažnyčios susirinkimuose! Tokie rezultatai, giliu kanauninko įsitikinimu, anuomet galėjo būti įkūnyti tik brandžios asmenybės, turinčios atvirą ir gailestingą širdį, mokėjusios skaityti laiko ženklus, pasiekusios aukščiausią religinį bei socialinį lygmenį, Dievo malonės dėka einančios savo pašaukimo keliu.

Teisingumo bei gailestingumo santykį šių laikų pasaulyje aptarė Pataisos namų kapelionas ir Šv. Angelų Sargų parapijos kun. Artūras Vaškevičius. Anot dvasininko, praeities ir nūdienos patirtis byloja, kad neužtenka vien teisingumo, kad jis gali nukrypti į savęs neigimą bei naikinimą, jei neleis įvairiausių žmogaus gyvenimo sričių formuoti gilesnei jėgai, kuri yra gailestingoji meilė. Toks tvirtinimas, kunigo Artūro teigimu, nepaneigia teisingumo vertės, nenuvertina tvarkos, tiktai kitu aspektu nurodo, kad reikia dar gilesnių dvasios jėgų, lemiančių teisingumo tvarką. Kapeliono įsitikinimu, tiesos krizė žmonių tarpusavio santykiuose, atsakomybės už žodžius stoka, grynai utilitarinis (naudos) santykis žmogaus su žmogumi, suvokimo, kas iš tiesų yra bendrasis gėris, praradimas bei atsainumas šio gėrio atžvilgiu moraliai smukdo visuomenę ir atveda atskirus individus net į nusikaltimų kelią.

Kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta ir dar pridėta... (Mk 4, 24)

Apie gailestingumo veidą bendruomenėje liudijo Šv. Angelų Sargų parapijos „Caritas“ vedėja Aldona Vasiliauskienė. Pradžioje ji prisiminė ir išvardijo daug metų besikartojančius organizacijos darbus: „Prieš didžiąsias metų šventes (Kalėdas, Velykas) renkame šventoriuje kartu su ses. Birute Žemaityte aukas stokojančių asmenų vaišių stalui. 2015 metais per Adventą Kūčių vakarienės džiaugsmu buvo atgaivinti 65 žmonės. Per sausį pamaitinome dar 132 užėjusius į „Caritas“ nelaimėlius. Trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais į „Caritas“ stokojantieji ateina pasirinkti dėvėtų drabužių ar kitų buičiai reikalingų daiktų. Sekmadieniais aktyviausi „Caritas“ savanoriai su vaikais dalyvauja šv. Mišiose, o po jų parapijos namuose vykstančioje religinio ugdymo programėlėje „Viltis“ (veda ses. Ramutė Račkauskaitė MVS) ir bendroje agapėje“. Vedėjos žodžiais tariant, kaip vargšui reikalingas turtuolis, kad galėtų iš jo paprašyti išmaldos, taip turtuoliui reikalingas vargšas, kad galėtų parodyti savo dosnumą. „Brangieji, prisiminkime Evangelijoje paminėtus Jėzaus žodžius: „Kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta ir dar pridėta“ (Mk 4, 24). Nepamirškime, kad visi esame vieni kitiems reikalingi, Viešpats visus vienodai myli“. Baigdama savo liudijimą, A. Vasiliauskienė dėkojo visiems, įvairiais būdais prisidėjusiems prie organizacijos veiklos, o ypač trims didžiausiems „Caritas“ gailestingumo darbų rėmėjams: iš Alytaus kilusiam Vilniaus verslininkui Robertui Seiliui, dekanui g. kan. A. Užupiui bei programėlės „Viltis“ sumanytojai ir koordinatorei vienuolei sesei R. Račkauskaitei MVS.

Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo… (Mt 5, 7)

Šakių klebonas kun. A. V. Matusevičius, prisimindamas kilnų ir veiklų iškilaus saleziečio kun. P. Gavėno gailestingumą, pastebėjo, kad kiekvienas žmogus tiek gauna gailestingosios Dievo meilės, kiek sugeba pats viduje pasikeisti meilės artimui dvasia. Pasak dvasininko, žmonių santykiuose gailestingoji meilė niekada nelieka kaip vienapusiškas aktas. Net ir tada, kai atrodo, kad tik viena pusė dovanoja ir duoda, o kita tik gauna ir ima (pavyzdžiui, mokytojai moko, gydytojai gydo, tėvai išlaiko ir auklėja vaikus, geradaris šelpia stokojančius), iš tikrųjų, visada apdovanojamas ir dovanojantysis. Svečio įsitikinimu, visuomenė tik tada galės būti žmoniškesnė, kai į visus tarpusavio santykius įtrauksime atleidimo momentą, kuris byloja, jog pasaulyje esama meilės, stipresnės už nuodėmę. Anot kunigo, pasaulis be atleidimo tebūtų pilnas šalto teisingumo, kuriame kiekvienas gintų savo teises, o pasaulis taptų nesibaigiančios kovos arena. Kun. A. V. Matusevičius linkėjo visiems gailestingosios meilės pasisemti iš Dievo Motinos Marijos.

Dvasinę konferenciją bažnyčioje vedė Alytaus teatro aktorius Eugenijus Rakauskas, tarpus tarp pranešimų užpildydamas lyriniais pamąstymais apie gailestingumą. Maldos namų rimtį meniniais muzikiniais akcentais nuskaidrino bei tikinčiuosius džiugino kompozitorių G. B. Pergolezio, J. Gruodžio, G. F. Hendelio, L. Coheno, G. F. Telemano ir kitų kūrinius meistriškai atlikusios Muzikos mokyklos vyresniosios fleitos klasės mokytojos Justinos Jočytės-Orinienės atlydėtos mokinės Greta Sarpaliūtė, Austėja Jančauskaitė, Gertrūda Šitkauskaitė, akompanuojant Marijui Sūdžiui ir Militai Šalnaitei.

Visiems organizatoriams, atlikėjams, mokytojams, Dievo gailestingumo liudytojams ir bendradarbiams, apdovanojęs suvenyrais bei gėlėmis, nuoširdžiai dėkojo Alytaus dekanas g. kan. A. Užupis.

Kristina Bondareva,
VšĮ „Dienos namai“ direktorė

Zenono Šilinsko nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija