|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Šakių dekanate Paminėtas klebono mirties 30-metis
ŽEMOJI PANEMUNĖ. Rugsėjo 4 dieną čia jaukiai prisimintas buvęs klebonas kunigas Juozas Juškaitis (1922 09 011947 04 271986 08 31), giminių ir buvusių kaimynų aplinkoje paminėtas jo mirties trisdešimtmetis. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje Lekėčių klebonas kun. Audrius Kurapka aukojo šv. Mišias, ant kunigo Juozo kapo šventoriuje padėjome gėlių, o paskui visi pasidalijome savo prisiminimais apie šiltus susitikimus su geruoju Dievo valstybės tarnu ir tikruoju Lietuvos piliečiu kunigu Juozu. Enciklopediniai duomenys apie kun. J. Juškaitį taupiai kuklūs. Jis gimė 1922 m. rugsėjo 1 d. Mozūriškių kaime, Gelgaudiškio parapijoje. Mokėsi Valenčiūnų pradžios mokykloje ir Šakių gimnazijoje, 1947 metais baigė Kauno kunigų seminariją, šventinimus gavo balandžio 25 d. Vikaravo ir klebonavo Barzduose. 1950 metais už principingai skleistą Kristaus mokslą ir pilietinės teisybės sakymą suimtas, nuteistas 10 metų lagerio, kalintas Permės srityje, į Lietuvą paleistas 1956 metais. Vikaravo Kudirkos Naumiestyje, Vilkaviškyje, 1967 metais buvo atkeltas klebonu į Žemąją Panemunę, ir tarnavo 19 metų iki mirties, 1986 m. rugpjūčio 31-osios. Šiose oficialiose eilutėse nedaug žmogaus širdies, o visi kaip tik kalbėjo, kad tikrasis tikėjimo liudijimas, žmoniškumas, kuklumas ir gera linkintys žodžiai buvo svarbiausi kunigo Juozo bruožai. Kuklus medžiaginis gyvenimas, motoriniu dviračiu vasarą ir žiemą vykdavo šv. Mišių aukoti į Kretkampį ir lankyti gimines, fotografuodavo, nuoširdžiai giminiuodavosi ir su tolimesniais giminėmis tokie ir daugybė kitų nuoširdžių dalykų buvo minėta pokalbiuose. Nenutylėta, kad ant dokumentų, siunčiamų laisvajam pasauliui, apie katalikų tikėjimo persekiojimą ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo ir šio kunigo, tokio gero žmonėms ir nuolankaus Dievui, parašas su okupacija nesusitaikiusio piliečio parašas. Padėkoti už šį šviesų paminėjimą labiausiai reikia kunigo Juozo giminėms, pirmiausia ūkininkams Stasei ir Jonui Naujokaičiams iš Griškabūdžio, priminusiems sukaktį, sukvietusiems giminę ir kaimynus, ir jau galvojantiems apie platesnį geros širdies ir linksmų akių Dievo valstybės piliečio atminimo įamžinimą. Dr. Arvydas Vidžiūnas
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |