2017 m. sausio 27 d.    
Nr. 4
(2221)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Apie vampyrizmą

Edvardas ŠIUGŽDA

Praėjusios dvi savaitės parodė, kokia gili provincinė politika (jeigu tai išvis galima vadinti politika), yra užvaldžiusi mūsų tėvynės ir mūsų žiniasklaidos sąmonę. Matėme srutų srautą, su pasimėgavimu paleistą ant Seimo narės, dabar jau buvusios, galvos. Galima paklausti: ar Lietuva jau taip nusivažiavo, kad Gretos Kildišienės ir Ramūno Karbauskio automobiliai ar tariami jų meilės ryšiai tapo tokie svarbūs valstybei ir jos piliečiams, kad jau ne tik jų, bet ir mūsų visų galvos būtų taip kvaršinamos ir kvailinamos visas dvi praėjusias savaites? Ar tas visureigis „Range Rover“, kurį, kaip pasirodo, ne G. Kildišienė buvo gavusi „dovanų“ iš R. Karbauskio koncerno, o jos motina valdė pagal išperkamosios nuomos sutartį ir, visų mūsų nelaimei, šiuo automobiliu naudojosi ir Seimo narė, pasirodė esantis toks svarbus, kad sujudintų mūsų politikus, jų mąstyseną? Per dvi savaites su pasimėgavimu interneto svetainė delfi nevengė „kelti“ įvairiausius kaltinimus Kildišienei: kieno automobiliu kasdien važinėja Kildišienė, kodėl automobilį ji gavo iš Karbauskio koncerno, iš kur ji gavo pinigų automobiliui išpirkti? Tikriausiai, pavogė, apiplėšė? Juk ar nėra aišku, kad prieš 12 metų su „bendrininke“ apvogė savo darbovietę net 1300 litų (380 eurų). Niekam nesvarbu, kad ikiteisminis tyrimas dėl tada administratore dirbusios Gretos Mikalauskaitės (dabar – Kildišienės) buvo nutrauktas, nes ji grąžino pinigus ir oficialiai susitaikė su darbdaviu. Niekam nesvarbu, kad jokios baudžiamosios bylos ir nebuvo – ji net nebuvo pradėta? O iš kur tie Kildišienės brangūs kailiniai? Iš kur tie visi jos pinigai? Pagaliau išsiaiškinta, kad G. Kildišienės šeima 2002 metais gavo apie 30 tūkst. eurų išmoką už Prancūzijos svetimšalių legione tarnavusį, Lietuvoje avarijoje žuvusį brolį Gediminą Mikalauską. Bet ar tuos pinigus deklaravo? Sakote, deklaruoti nebūtina? Vis vien suės. Dar teks pasigailėti, kad motina paėmė pinigus už sūnų. Nors Prancūzijos ambasada patvirtino tą faktą, o pinigai atėjo į sąskaitą, taigi, nėra „pavogti“. Tačiau sulaukusi įvairiausių pamazgų, paskleidus žinią apie „vagystę“ Kildišienė pati nusprendė palikti Seimą.

Interneto paskalomis nelabai besidominčius skaitytojus galima informuoti, kad per praėjusios savaitės ketvirtadienį delfi svetainėje pasirodė net 10 straipsnių, penktadienį – 9, šios savaitės pirmadienį – trys, antradienį – 10 straipsnių, įvairiausiai puolančių, besismaguriaujančių, besimėgaujančių „demaskuotais“ Kildišienės „nusikaltimais“. Tiesiog vienas per kitą lipo vienas kitą pakeičiantys autoriai, kad kuo greičiau ir skaudžiau įgeltų, kuo daugiau kraujo išsiurbtų... Atrado ne tik automobilį, atrado ir kaip „nusikalstamai“ jį pirko, atrado ir jos nešiojamus kailinius iš „įvežti draudžiamų“ kailių, atrado ir skyrybų bylą, ir diplominį darbą apie siuvimą, atrado ir vagystę... Nors tūkstančiai nešioja brangius kailinius, skiriasi, ginasi diplominius darbus apie kirpimą, dažymą, maisto gaminimą, nors tūkstančiai iš tiesų vagia, ir dar net milijonais...

Seimo narei nuskalpuoti buvo paleisti kaip taranai patys geriausi, aršumu pasižymėję žurnalistai, net „Dviračių šou“ komediantai. Aišku, įsitraukė ir kai kurie Seimo nariai konservatoriai – jie kreipėsi į Seimo pirmininką, ragindami pareikšti nepasitikėjimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininku Romu Valentukevičiumi, kuris pabandė aiškinti, kad sutartyje dėl automobilio nematąs nieko antiįstatymiško. O kaip stipriausias taranas panaudota ekonomistė politikė Aušra Maldeikienė. Ši žymioji ekonomikos žinovė, daugelio ekonominių projektų kūrėja ir realizuotoja nesikuklindama paskaičiavo, kaip apgaulingai Kildišienė siūlo siūti moteriškus paltus iš vilnos – juk gryna nesąmonė, kad ji pigiai ji modeliuoja paltus, o pardavinėti rengiasi net už 300 eurų. O dėl Kildišienės džipo nuomos dar anksčiau ši ekonomistė Seimo narė kreipėsi net į Lietuvos banką. Kaip drįso Karbauskis perduoti džipą kažkokiai sukirpėjai Kildišienei ar juo labiau jos motinai? Maldeikienė išmąstė, kad po tokiais valstybę žeminančiais veiksmais esą slepiasi visos emigracijos priežastys...

Tame šurmulyje jau niekas nebuvo svarbu: nei Lietuvai kylančios grėsmės, nei skandalingais, gal jumoristiniais, o gal pacifistiniais siūlymais pagarsėjęs Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščionių šeimų sąjungos vicepirmininkas Zbignevas Jedinskis, vėl patariantis Lietuvos ir Rusijos diplomatams pasirašyti nepuolimo sutartį. Esą nereikia išlaidų gynybai didinti iki 2,5 proc., o tereikia Lietuvai pasirašyti nepuolimo sutartį su Rusija. Visai nesvarbu, kad Lietuva nepuolimo sutartį su Maskva yra pasirašiusi dar 1926 metais, jis tarsi nežino, kad 1940 metais Kremlius šią ir kitas sutartis sulaužė, okupuodama Lietuvą. Šis seimūnas siūlo nusiginkluoti ir pasirašyti taikos sutartį su Rusija, lyg mes norėtume kariauti su ja. Gal jo siūlymas išsakytas tik su humoru, nelabai ką reiškiantis, tačiau internetiniams teršėjams rūpi ne mūsų valstybės problemos. Tokiems srutų pylėjams nerūpi trigubai iškeltos vaistų kainos – apie tai jie nesakė nė žodžio. Apie piliečius skurdinančias ir į emigraciją vejančias kainas, apie niekaip nemažinamą PVM – irgi nė žodžio. Apie nykstančią Lietuvą – nė žodžio. Nė žodžio nepasakyta ir apie tai, kad pažeidžiama žodžio laisvė Laisvės gynėjams: sausio 13-ąją Kasparui Genzbigeliui, Sausio 13-osios brolijos pirmininkui, visuomeninis LRT radijas neleidžia kalbėti per radiją. Įsisiautėjusiems jauniesiems žurnalistams, tarp kurių padoraus nesuranda net jų kampanijai pritarianti Maldeikienė, visa tai nesvarbu. Esminiai valstybės reikalai jų nedomina, netgi pykina. Ir kai Lietuvos mokslų akademijoje tyliai, be žiniasklaidos atstovų, vyksta konferencija apie tautai kylančias grėsmes, garsiųjų interneto svetainių žurnalistų ten nėra, nes jiems neįdomu. Ir politikams neįdomu. Su tokiais dirbtinai keliamais skandalais Lietuva tampa provincine valstybe, o jos politika – provincine. Kaip pasaulis dabar gyvena tik JAV prezidento Donaldo Trampo reikalais, taip Lietuva dvi savaites gyveno Kildišienės reikalais – kailiniais, skyrybomis, mamos automobiliu, išvijimu iš Seimo, VTEK pirmininko atsistatydinimu. O kai Kildišienė jau išvyta iš Seimo, jie pradeda skėsčioti rankomis: vaje, net pusė milijono eurų kainuos nauji rinkimai Anykščių–Panevėžio apygardoje!

Per dvi dienas (penktadienį ir sekmadienį), kai internetinėje purvasklaidoje buvo pilamos srutos ne tik ant vieno „nusikaltusiojo“, bet ir ant mūsų visų galvų, Vilniuje ir Kaune vyko net keturi svarbūs renginiai: Vilniuje konferencijoje nagrinėtas „Tautos saugumas besikeičiančiame pasaulyje: kas laukia Europos“, prisimintos Vyčio kryžiaus kavalieriaus, partizano ir kunigo, kariuomenės vyriausiojo kapeliono, monsinjoro Alfonso Svarinsko 92-osios gimimo metinės, Kaune paminėtos laisvės šauklio, poeto, aktoriaus Kęstučio Genio 20-osios mirties metinės bei Lietuvos partizano, Žemaičių legiono vado, Vyčio kryžiaus ordino II laipsnio kavalieriaus, pulkininko Jono Semaškos-Liepos 70-osios žūties metinės. Tai – mūsų tautos vadai, vėliavnešiai. Gaila, interneto „lyderiams“ jie neįdomūs.

Sunku tylėti, kai matai tą neįsivaizduojamą purvasklaidos srutų veržimąsi, visaapimantį kraujo troškimą sunaikinti artimą. Dar neseniai mūsų televizijos, pajutusios malonumą gąsdinti ir nervinti mus, laisvos valstybės piliečius, išsivadavusius iš uždaros visuomenės, kuo plačiausiai supažindino su vampyrų pasauliu taip įmantriai, kad atrodo, jog puikiai tą pasaulį, tą gyvenimą įsisavinome. Nejaugi politikams ir žurnalistams-vampyrams taip svarbu sutrypti ir suniekinti kitą? Gal toliau tęskime vampyrų puotą? Kas bus kita auka? Ar ji bus verta tokios beprasmiškos kainos? Ar tada „suklestės“ valstybė?! Kas vyksta su nepriklausoma valstybe, kas vyksta su Lietuva?.. Ar todėl kovojome prieš komunistinį jungą už spaudos laisvę, kuri leidžia purvinti žmogų, iš jo tyčiotis?

Nejaugi per 25 nepriklausomybės metus tik to išmokome? Gal tada pradėkime traukti perfrazuotus arijos žodžius: „Vien tik purvas, vien tik purvas, vien tik purvas valdo mus...“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija