2017 m. lapkričio 3 d.
Nr. 42 (2259)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Sugrįžimas į tėviškę po 73 metų

Prel. Vaclovas Šarka
(1922 05 02–1946 07 21–1987 01 03)

Antkapinis akmuo

Perlaidojimo šv. Mišios Dūkšto bažnyčioje

Prieš 95 metus, 1922 m. gegužės 2 d., Dūkšto parapijos Kaniūkų kaime gimė prel. Vaclovas Šarka. Baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Buvo sunkūs laikai. Seminariją tai uždarė, tai vėl atidarė, todėl teko kurį laiką pasimokyti ir Kauno kunigų seminarijoje. Taip buvo baigti keturi kursai. 1944 metais, besitraukiant vokiečiams, klierikas Vaclovas Šarka su daugybe lietuvių, bijodamas tarybų valdžios represijų, pasitraukė į Vokietiją. Ten jis baigė kunigų seminariją, 1946 m. liepos 21 d. buvo įšventintas į kunigus. Ilgus metus dirbo Hamburge. Jį prisimenantys pasakoja, kad buvo be galo kuklus, darbštus, sau turtų nekraunantis kunigas. Jis nuo pat pirmų darbo dienų rūpinosi išeiviais lietuviais, kuo galėdamas šelpė, daugeliui padėjo išvykti į Ameriką, rūpinosi sielovada, dalyvavo visuomeniniame gyvenime, vadovavo skautams. Visas lėšas skirdavo labdarai. Už surinktas lėšas Santariškių ligoninės vaikų skyriui nupirko inkubatorių neišnešiotiems naujagimiams. Prel. V. Šarka niekada nepamiršo, kad yra lietuvis, išlaikė Lietuvos pilietybę, rūpinosi tėvynės reikalais, sekė įvykius, dėl visko sielojosi, rašė laiškus tuometiniams Sovietų Sąjungos vadovams, prašė leisti grįžti į namus tremtiniams, disidentams. Geležinė uždanga neleido aplankyti tėvų, vėliau – jų kapų, susitikti su broliu ir dviem seserimis. Sunkiai sirgdamas apgailestavo, kad negalės po galva pasidėti lietuviškos smiltelės.

Tik didelių pastangų dėka pavyko nuvykti į Vokietiją seseriai ir slaugyti iki mirties, 1987 m. sausio 3 d. Buvo palaidotas Hamburge, Reinbeko kapinėse. O buvo likę nedaug laiko iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Po Lietuvos atgimimo iš tolimojo Sibiro pradėjo grįžti tremtinių palaikai, o kun. V. Šarkos niekas nepasiryžo parsivežti.

2015 metais į Dūkšto parapiją buvo paskirtas kun. Sigitas Grigas. Jis, sužinojęs šviesuolio dekano istoriją, pažadėjo kun. V. Šarkos palaikus parvežti. Prasidėjo ilgai trukęs susirašinėjimas, derinimas su vokiečiais. Teko ieškoti rėmėjų, reikėjo daug kantrybės ir atkaklumo. Pagaliau šiemet rugpjūtį buvo parvežti antkapiniai akmenys, o spalio pirmomis dienomis sugrįžo ir palaikai.

Spalio 8 dieną įvyko perlaidojimo ceremonija. Perlaidojimo šv. Mišių koncelebracijai Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčioje vadovavo Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, dalyvavo Ignalinos dekanas kun. Vidas Smagurauskas, kaimyninių parapijų kunigai, giminaičiai. Prel. V. Šarka perlaidotas Dūkšto bažnyčios šventoriuje. Ant kapo atgulė ir iš Vokietijos parvežti antkapiniai akmenys, kapą papuošė iš gėlių žiedų išausta lietuviška trispalvė.

Kun. S. Grigo dėka išsipildė didžioji šviesuolio dekano svajonė ilsėtis tėviškės žemelėje. Esame dėkingi kunigui Sigitui už atliktą labai reikšmingą darbą.

Genė Misiūnienė

Ignalinos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija