Horizontai

Rusija – Irakas: keisti sutapimai

Visai neseniai buvo pateikti sensacingi pranešimai, kad Rusija ir Irakas rengiasi pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo sutartį net už 40 milijardų dolerių. Tačiau dabar, vis dažniau kalbant apie JAV ruošimąsi smogti Irakui, tokios kalbos nutilo. Ir Maskvoje, ir Bagdade.
Daugelis, ypač Rusijos, politikos apžvalgininkų bei rusų specialistų, dirbančių Irake, atkreipia dėmesį į keistus politikos ir ekonomikos sutapimus diktatoriaus Sadamo Huseino valdomame Irake ir „demokratinėje“ Rusijoje. Anot vieno rusų žurnalisto, paralelių nereikia net ieškoti, jos – kiekviename žingsnyje.
Aišku, Rusijoje žmogaus teisės gerbiamos labiau nei Irake. Tačiau jei kalbėtume apie socialines garantijas, tai BAAS (Huseino valdančiosios partijos) tariamasis socializmas lenkia rusiškąjį laukinį kapitalizmą. Kaip ir Rusijoje, didesnė Irako gyventojų dalis gyvena skurde, vos sudurdami galą su galu. Nors atlyginimai irakiečiams mokami laiku, tačiau jie daugiau simboliški. Milijonai Irako gyventojų, tarp jų ir vaikai, gyvena pusbadžiu. Irakas kaip ir Rusija toli gražu nėra neturtinga šalis. Kaip žinoma, pajamos už naftą sudaro Rusijos biudžeto pagrindą. Irake nafta taip pat vienintelis valstybės egzistavimo šaltinis. Tačiau dėl JT sankcijų Irakas iš šalies gali išvežti tiktai naftą. Net garsiosios Irako datulės eksportuojamos kontrabandos būdu. Tarptautinės sankcijos, taikomos Irakui siekiant jį demilitarizuoti, besitęsiančios dvylika metų, pakirto ne tik šalies militaristinius planus, bet ir ekonomiką.
Čia Iraką vėl galima palyginti su Rusija. Juk viena iš Sovietų Sąjungos žlugimo priežasčių buvo SSRS karinė avantiūra Afganistane, nuteikusi visą pasaulį prieš Maskvą.
Po SSRS kracho sekė ir iki šiol nesibaigia Čečėnijos skerdynės. Tas pats pasikartojo ir Irake. Jis beveik dešimt metų kariavo kruviną karą su kaimyniniu Iranu, o 1990 metais užgrobęs Kuveitą Huseinas padarė lemtingą klaidą. Kaip SSRS, taip ir Irakas įklimpo paties sukeltuose karuose ir palūžo politiškai bei ekonomiškai.
„Blogio imperija“, kėlusi grėsmę visam pasauliui, patyrė pralaimėjimą visuose frontuose. Panašiai atsitiko ir Irakui. Per pastarąjį dešimtmetį iš Rusijos į Vakarus iškeliavo šimtai milijardų dolerių. Po Kuveito okupacijos milijardai Irako dolerių, laikyti Vakarų bankuose, buvo įšaldyti. O šiuo metu visos pajamos, gaunamos už Irako naftą, patenka į specialią JT sąskaitą. Ja pasinaudoti Irakas gali tik šios organizacijos sprendimu.
Jeigu lygintume atskiras Rusijos ir Irako gyvenimo sritis, tai bene labiausiai vargana yra sveikatos apsauga. Priežastys skirtingos, tačiau esmė viena: ir Rusijoje, ir Irake ši sistema neatlieka pagrindinės užduoties – rūpintis visos visuomenės sveikatos apsauga. Rusijoje sveikatos apsaugos sistema faktiškai žlugo dėl nepabaigiamų reformų ir perėjimo prie apmokamų medicinos paslaugų, kurios daugumai tapo neprieinamos. Irake – dėl ekonominės blokados ir turimų lėšų skyrimo ginklavimuisi. Ir nors Irake medicinos pagalba praktiškai prieinama daugeliui gyventojų, tačiau nėra medikamentų, kvalifikuoto medicinos personalo. Taigi gyventojų mirtingumas, ypač vaikų, vis auga.
Panaši padėtis ir švietimo srityje. Trūksta šiuolaikinių mokyklų, baldų, vadovėlių. Irako mokytojai, kaip ir jų kolegos rusai, gauna labai mažus atlyginimus, o moksleiviai palieka mokyklas ieškodami uždarbio. Ir Rusijoje, ir Irake vis daugėja tokių, kurie net nelankydami mokyklos ją baigia gerais pažymiais. Už kyšius, žinoma. Dėl to vidurinio mokslo atestatus gauna tie, kurie net gerai rašyti ar skaityti nemoka. Nepaisant to, Irakas laikomas labiausiai skaitančia nacija visame arabų pasaulyje.
Labai aktuali Irake ir būsto problema. Daugelis irakiečių legaliais, o daugiausia nelegaliais būdais išvyko ieškoti laimės užsienin. Lygiai tas pats vyksta ir Rusijoje. Tačiau dėl didelio gimstamumo Irako gyventojų skaičius, skirtingai nuo Rusijos, nemažėja. Irako rinka, lygiai kaip ir Rusijos, užtvindyta pigiais nekokybiškais produktais ir dar prastesnės kokybės (daugiausia kiniškomis ir turkiškomis) prekėmis. Šioje arabų šalyje, tiesa, mažiau negu kitose, dideli kontrastai tarp turtuolių ir vargšų. Jie nėra tokie didžiuliai kaip Rusijoje. Tokios prabangos, kuri demonstruojama Maskvoje, Bagdade nepamatysi. Irako sostinėje tėra trys gatvės su keliomis parduotuvėmis, kuriose galima įsigyti pakenčiamų, daugiausia turkiškų drabužių ar avalynės. Šitų parduotuvių personalas snūduriuoja iš nuobodulio. Nėra pirkėjų. Didžioji dauguma irakiečių perka dėvėtus drabužius.
Sunki ekonominė padėtis, kaip ir visur pasaulyje, neišvengiamai lydima elgetystės, vagysčių, kyšininkavimo ir beveik neregėtu dalyku musulmonų pasaulyje – prostitucijos. Aišku, rašo Rusijos savaitraščio „Literaturnaja gazeta“ korespondentas Bagdade Sergejus Medvedko, iki Maskvos lygio šiose srityse, ypač kyšininkavime ir prostitucijoje, Bagdadui toli kaip iki mėnulio. Kaip ir Maskvoje, daugelis Bagdado namų „pasipuošė“ langų ir durų grotomis, spynomis ir visokiais kitokiais užraktais. Vis daugiau privačių Bagdado namų saugo pikti šunys – neregėtas reiškinys musulmoniškajame pasaulyje. Juk šunys pagal musulmonų tradicijas laikomi nešvariais gyvūnais.
Nepasitikėjimas rytdiena, nuolatiniai nepritekliai stumia irakiečius į visokių būrėjų, raganų užkalbėtojų, pranašų, stebuklingų „gydytojų“ ir šiaip įvairių šarlatanų glėbį. Šis biznis Irake klesti nė kiek ne mažiau nei Rusijoje.
Tačiau tarp Rusijos ir Irako yra ir skirtumų. Deja, ne Rusijos naudai. Irake nėra girtuoklių, narkomanų, nėra masinio banditizmo. Apie organizuotą nusikalstamumą Bagdade negali būti ir kalbos. Nėra ir mažamečių nusikaltėlių bei valkataujančių benamių vaikų, kokių Rusijoje jau ne šimtai tūkstančių, o milijonai.
Tačiau reikia pripažinti – didžiausias skirtumas tarp Rusijos ir Irako yra tas, kad Sadamo Huseino valstybė iš esmės nepalieka likimo valiai skurstančios daugumos, kaip yra Rusijoje. Bagdade labai maži mokesčiai už komunalines paslaugas, palyginti gerai organizuotas produktų paskirstymas labiausiai skurstantiesiems.
Galima būtų ilgai lyginti ir skaičiuoti Irako ir Rusijos bendrumus bei skirtumus. Tačiau norom nenorom kyla klausimas, kur slypi tokio panašumo priežastys? Kodėl Irake, valdomame autoritarinio Sadamo Huseino režimo, kur visiškai nėra net menkiausių demokratijos požymių, tiek daug bendra su Rusija, kuri jau daugiau kaip dešimtmetį skelbiasi gyvenanti pagal demokratijos principus?

Petras KATINAS